Bandė ant manęs kartą užrėkt dirikas. Pasakiau, kaip amerikoniškame filme: tyliai, lėtai, su pauzėm: Nedrisk______prieš_________manę______kelti________balsą.
To pakako. Gal suprato, kad sekantį kartą gaus į marmūzę, gal susigėdino (abejoju). Daugiau to nebuvo.
Bet vieną gražią dieną iškeitė manę, niekšas, į jaunesnę ir gražesnę.
Takoj likim...
O rimčiau. gal galima būtų po rėkimo ramiai paprašyti: "Dabar pasakykite tą patį, tik truputi tyliau ir lėčiau, nes nespėju konspektuoti".
Bet tai reikia daryti, kai jau gavai atlyginimą.
Ir dar vienas patarimas(?) - LABAI garsiai su juo sutikti. Pvz:
Tu, kerėpla, nepadarei to ir to
Veje
, kakia aš kerėpla! Ir ką aš daryčiau, manęs gi dabar net į kalejimą nepriims!
Ačiu Jums, direktoriau... ir t.t. r viską tai labai-labai garsiai.
Apie rezultatus paskelbsite taxe.