Tiesa pasakius ir aš savo uošviene (žemaičiai neturi anytų!) nesiskundžiu.
Ji pensininkė, gyvena kaime ir yra labai pasiligojusi.
Mes retai nuvažiuojam, tai jai įdomiausia kalbėtis apie savo ligas ir anūkus. Apie ligas - aš tik pritariančiai galva palinguoju, apie vaikus - papasakoju aš, pagiriu darželio, mokyklos, treniruočių pasiekimus...
Tokie pasakyčiau draugiški santykiai...