Suminė darbo laiko apskaita

Aš įrašiau 5 p. : "Apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičius, pagal suminę darbo laiko apskaitą, ne daugiau apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičiaus".

gal galite padėti?
Jeigu priskaičiuotas darbo užmokestis - 2300 lt. Darbuotojas per mėn. dirno 176 val.
Skaičiuojant viršvalandžius + 0.5 karto reikia kaip skaičiuoti? 2300/176 ar 2300/183? Nes programa skaiciuoja taip, kad dalina 2300 lt is 183 val.... (čia spalio mėn.)..

na va, jau turbūt persidirbau... Čia turėjau omeny darba naktį skaičiuojant... na bet vistiek apmokama 1.5 karto....

Koks buvo nustatytas darbuotojui darbo valandų skaičius tą mėnesį?
Kiek valandų faktiškai dirbo per mėnesį?

jau atsirinkau..... ačių, kad atsiliepėte....

tik gal dar patikslinkite, jeigu galite... Darbuotojui nustatytas valandų skaičius 176 val. Išdirbo taip pat 176 val....

Jei DU nustatytas fiksuotas:
Tarkim DU 1000, naktinių valandų 15
1000+(1000:176x15:2)

aha, ačiū, ir aš taip paskaičiavau :)

galvoje prašviesėjo :)

Na vakar buvau šiame seminare.Išaiškino, kad , esant suminei darbo laiko apskaitai, nereikia skaičiuoti viršvalandžių du kartus.Skaičiuojama tik pasibaigus apskaitiniui laikotarpiui.Kai kurie kolegos skaičiuoja kas mėnesį, po to - pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui.Kodėl? Ar yra koks teisės aktas, įpareigojantis tai daryti.
Aš manau, kad skaičiuoti vieną kartą užtenka.Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu.

man kažkaip šis dalykas ir neaiškus... O jeigu pvz. darbuotojui pagal grafiką vieną dieną reikia dirbti 10 valandų, o jis dirbo 11. tai 1 val. jau kaip ir bus to mėnesio viržvalandžiai..... Ar aš ne taip mąstau?

Bet juk niekur nekalbama apie mėnesio viršvalandžius , esant keturių mėnesių apskaitiniam laikotarpiui?Teisininkė ir pati buvo nustebinta tokiu skaičiavimu.Juk skaičiuojama , pasibaigus apskaitiniam?
Virgasiau, ar Jūs vakar irgi buvote?

Aš skaičiuoju 1 kartą pasibaigus 4 mėn ataskaitiniam laikotarpiui. Taip išaiškino per patikrinimą Kauno VDI.

tai pas jus tu 4 mėnesių eigoje "neatsiranda" viršvalandžių tabelyje? Ar taip supratau?

Ųdedu straipsnį, kurį buvau raduis internete 9tik nepamenu kuriam puslapy):

Suminė darbo laiko apskaita

Darbo kodeksas numato bendrą taisyklę, jog darbuotojams yra nustatoma 5 darbo dienų savaitė, kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, o darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Akivaizdu, kad daugelis įmonių, tarp jų viešbučiai, negali tiksliai suplanuoti ir organizuoti savo darbuotojų darbo pagal tokias griežtas taisykles, ypač jeigu savo veiklą vykdo 7 dienas per savaitę ar 24 valandas per parą. Pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantys darbuotojai gali dirbti kitokį darbo dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir savaitę, nei nustatyta bendroje taisyklėje, pavyzdžiui, darbuotojas gali dirbti 3 dienas po 10 valandų, 3 dienas ilsėtis ir vėl 3 dienas dirbti.

Įvedimo tvarka

Darbo kodekso 149 str. ir 2003 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 587 nustato pagrindus, kada gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita. Kadangi minimi teisės aktai nurodo, kad tokią apskaitą galima įvesti ir nenutrūkstamai veikiančiose įmonėse ar nenutrūkstamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose, vadinasi, daugeliu atveju ši apskaita gali būti įvesta ir viešbutyje.

Pagal Vyriausybės nutarimą nenutrūkstamai veikiančiose įmonėse suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama dviem būdais: (1) derinant padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką su darbuotojų atstovu, arba (2), jeigu tai numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje.

Pirmuoju atveju darbdavys (įmonės vadovas), remdamasis suderinta su darbuotojų atstovais padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarka, turi išleisti įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo, o padalinių vadovai, vadovaudamiesi šiuo įsakymu ir tvarka, turi patvirtinti darbuotojų darbo (pamainų) grafikus. Jeigu įmonėje nėra padalinių vadovų, darbo grafikus tvirtina darbdavys.

Antruoju atveju darbdavio arba darbuotojų atstovo pasiūlymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą svarstomas rengiant įmonės kolektyvinę sutartį, kurioje susitariama dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos bei pridedamas padalinių, darbų sąrašas. Darbdavys, vadovaudamasis kolektyvine sutartimi, išleidžia įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo, o padalinių vadovai tvirtina darbuotojų darbo (pamainų) grafikus.

Tiek pirmu, tiek antru atveju yra privaloma informuoti darbuotojus apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą ir supažindinti su darbo (pamainų) grafikais ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojai informuojami paskelbiant informaciją viešai informaciniuose stenduose. Jeigu įmonėje dirba nedidelis darbuotojų skaičius, darbdavys gali informuoti darbuotojus asmeniškai pasirašytinai.

Suderinimas su darbuotojų atstovais

Jeigu įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis arba joje nėra nustatyta suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarkos ir darbų sąrašo, suminė darbo laiko apskaita gali būti įvesta tik “palaiminus” darbuotojų atstovams.

Darbuotojų atstovas yra profesinė sąjunga arba darbo taryba. Deja, darbo tarybos iki šiol negali būti steigiamos, nes nėra priimtas jų veiklą reglamentuojantis įstatymas. Tad šiandien vieninteliu darbuotojų atstovu gali būti profesinė sąjunga. Kyla klausimas, ką daryti įmonei, kurioje nėra profesinės sąjungos, ir ji nori taikyti suminę darbo laiko apskaitą.

Šiuo atveju yra du keliai. Pirma, įvesti suminę darbo laiko apskaitą nesuderinus su darbuotojų atstovais. Iškilus ginčui, tiek darbo inspekcija, tiek teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad darbdavys negali priversti darbuotojų įsteigti profesinę sąjungą, taip pat negali daryti įtakos įstatymo dėl darbo tarybų priėmimui.

Antrasis kelias, kuris galėtų būti laikomas tinkamu suderinimu, yra suderinimas su darbuotojais tiesiogiai. Tokiu būdu darbdavys derintų savo sprendimus ne per atstovus, o tiesiogiai su visais darbuotojais. Vienas iš suderinimo kelių gali būti viešas paskelbimas apie ketinimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą, kartu paskelbiant padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos projektus bei nustatant darbuotojų susirinkimo, kuriame vyks derinimas, datą. Susirinkimo metu turėtų būti atsižvelgta į motyvuotas darbuotojų pastabas, jeigu tokių būtų, ir padaryti atitinkami pakeitimai. Suderinimas galėtų būti įforminamas atitinkamu susirinkimo protokolu, kurį pasirašytų darbuotojų atstovas ir darbdavys. Vietoj susirinkimo darbdavys gali nustatyti konkretų terminą darbuotojams pareikšti pastaboms raštu. Susirinkimo metu darbdavys turėtų galimybę darbuotojams detaliau paaiškinti apie įvedamą tvarką ir tokiu būdu galutinai atlikti suderinimą.

Įvedus suminę darbo apskaitą, papildomai galima gauti išankstinį darbuotojo sutikimą raštu dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Leidimas

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pateiktoje LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu sudarytos koordinacinės darbo grupės LR darbo kodekso nuostatoms aiškinti konsultacijoje yra nurodoma, kad 2003 m. gegužės 16 d. įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui Nr. 587, automatiškai neteko galios anksčiau išduoti inspekcijos teritorinių skyrių leidimai įvesti suminę darbo laiko apskaitą, nepaisant netgi ir to, kad šie leidimai galiojo neterminuotai. Nuo šiol vadovautis tik Vyriausybės nutarimu ir spręsti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse klausimą iš naujo pagal nutarime įtvirtintą naują tvarką privalo net ir tie darbdaviai, kurie buvo įvedę šią apskaitą pagal inspekcijos teritorinių skyrių išduotus leidimus.

Laikas ir mokėjimas

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 per darbo dieną (pamainą). Kasdienio nenutrūkstamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nenutrūkstamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas. Be to, abi poilsio dienos turi būti suteiktos iš eilės.

Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai yra skaičiuojami du kartus.

“Įprasti” viršvalandžiai: kai darbuojas dirba ilgiau, nei numatyta grafike, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėjo dirbti 11 val., o dirbo 11,5 val., tai jam už pusę valandos bus skaičiuojami viršvalandžiai ir už juos mokama kartu su atlyginimu už tą mėnesį.

“Suminiai” viršvalandžiai: kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje yra susumuojama, kiek valandų darbuotojas dirbo per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, pavyzdžiui, per tris mėnesius darbuotojas dirbo 529 valandas. Taip pat suskaičiuojama, kiek per tą laikotarpį darbuotojas būtų dirbęs, jeigu dirbtų pagal įprastą grafiką, t.y. penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną, pavyzdžiui, jis būtų dirbęs 520 valandų. Skirtumas, t.y. 9 valandos, ir būtų “suminiai” viršvalandžiai, už kuriuos yra arba mokama kaip už viršvalandinį darbą, arba suteikiamos poilsio dienos, arba sutrumpinama darbo diena kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Suteikti poilsio dienas arba sutrumpintą darbo dieną darbdavys gali tik darbuotojui pageidaujant. Patartina, kad toks pageidavimas būtų išreikštas raštu.

Darbuotojai

Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas netaikomas asmenims iki 18 metų bei darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, ir invalidams suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas gali būti taikomas tik jiems sutikus.


Jūratė Kapočiūtė, teisininkė,
advokatų kontora “Jurkšaitytė ir partneriai”

Atsiranda, aišku, bet tada už juos ir apmoku, o ne kiekvieną mėnesį plius dar po apskaitinio laikotarpio pabaigos.Tiesiog 4 mėnesių eigoje jie išsilygina šiek tiek.Beje, kur sėdėjote?

tai jūs neapmokate viršvalandžių tą mėnesį, kurį jie atsiranda?

Būtent apie tai ir kalbu.Kur kokią nuorodą į įstatymą rasti, kur tai būtų reikalaujama daryti.Ir kam tada apskaitinis laikotarpis, jei sumoku už kiekvieną mėnesį? Kiekvienas teisininkas skirtingai komentuoja.Šalia sėdėjusi buhalterė irgi skaičiuoja tik apskaitiniam laikotarpiui pasibaigus.
Apskaitinis laikotarpis kaip ir praranda prasmę.

parašiau jums privačią žinutę :)

tamsus miškas man ta suminė darbo laiko apskaita reikia dar daug aiškintis tuo klausimu.......

Nėra žinutės...