2005-10-03 13:58
paukstis
Pasidalinsiu ir as savo išmintimi:
Dėl vertės dovanojimo turto, kuri paskui laikoma įsigijimo kaina:
Tai tokia vertė yra RINKOS KAINA DOVANOJIMO MOMENTU. Ne registro kaina, ne brangiama turtui komisijos nustatyta kaina (Kuri ir yra ta vidutinė rinkos vertė, kurią nurodo registras).
Tiesiog dovanojant nekiln turtą, turite eiti pas notarą, todėl čia jau šis asmuo įsikiša ir sako, kodėl hebryte norite rašyti tokią ir tokią kainą. Ir tada Jūs jam įrodinėjate, kad kaina remiantis tuo ir tuo yra tokia ir tokia. Jam tinkami įvertinimai yra: turto vertintojo (tiks visada be išmičių), VĮ Registrų centras nurodyta vidutinė vertė (jeigu nėra turto vertintojo, irgi tinka visiems, bent jau tiems, su kuriais man tenka susidurti:)), turto įsigijimo kaina, pvz kiek nurodyta pirkimo sutartyje. Toliau galimi variantai, kai nurodoma, kad vertė nustatyta šalių susitarimu (rašyk kiek nori:)) arba visai nenurodyta.
Tačiau paskui parduodant turtą norint pagrįsti rinkos kainą būtina pagrįsti įsigijimo kainą, todėl šalių susitarimu nustatyta kaina VMI jokios reikšmės neturi, o visi kiti variantai tinkami. Pirmiausiai eitų: turto vertintojas, paskui VĮ registrų centro vidutinė vertė, paskui įsigijimo dokumentas.
Dėl schemos padovanok turtą tėvui ar motinai ir paskui jie parduos: jau ši schema išryškinta ir teismai palaiko VMI nuomonę, kad tai yra vengimas ir nelaimėsit, jeigu visko neužmaskuosit labai gražiai ir idealiai:). Papraščiausiai laikys įgijimo kainą ne rinkos vertę, bet tą, už kurią įgijo dovanotojas.
Tai va taip vat yra su tokiom schemom ir dovanojimais.
Senukam ar pensininkams jokių išimčių dėl \tokio jų statuso NĖRA. Tik teisingai pastebėta, kad prie jų VMi nesikabina, jeigu jų rankomis niekas nežaidžia.