Elste rašė: Voveruska01 rašė:
Elste rašė: 1.dauguma darbdavių naudojasi ta krize ir atlyginimus sumažino, ir nemoka ir t.t. nors įmonė tos krizės nė nebuvo pajutusi.
2. dar ir susitaria su kitais darbdaviais, kad laikom tokias algas ir vsio.
Šitie teiginiai man panašūs į tradicinio verkiančio lietuvio maldą. Kaip tik darbdaviams labai palanku, kad žmonės taip galvoja. Mano nuomone, daugelis nepajuto ant savo kailio tos bedarbystės bangos. Taip, skaudu klausyti, kaip sūnaus draugo tėvai nebeišgali leisti jo į sporto būrelį, nes prarado darbą, sunku girdėti kaip kaimynas pasakojo graudžią istoriją apie savo tetos vargus ir sumažintą algą, ir pan. istorijas. Bet ar dėl to būtinai turėčiau ir aš savo mintis nukreipti į tai, kaip dabar visiems sunku, nors mane krizė palietė tikriausiai tik per kainų kilimą. Kodėl turėčiau nedaryti remonto, jeigu turiu iš ko? Ar dėl to, kad neerzinčiau kaimyno? Nesamonė.
Todėl nereikia viso pasaulio bėdų priimti asmeniškai. Tai tavo alga, tavo darbas ir tau reikia bandyti prasimušti geresnes sąlygas. Tik reikia mokėt pagaut tinkamą momentą, ir nelaužyt printerių
O tai galvoji aš čia sapalioju bele ką, ko nėra ir virkauju???
deja, rašau iš realybės, puikiai žinau apie tuos darbdavių susitarimus, tą krizės vaizdavimą. Va ir pati sėdžiu jau trečias mėnuo be algos, ai tiesa va prieš porą savaičių išmetė 200 lt liepos mėnesio atlyginimo:)) tai va ir gyvenu, ir neverkiu. O darbo dairausi, bet... kad nėra kur prasimušti geresenes sąlygas ir tinkamas momentas vis kaip neateina taip neateina
1. Tie darbdavių susitarimai yra nebylūs. tiesiog iš inercijos ir nuojautos.
2. Įsidarbink
3. Dirbti ir ieškotis kito darbo tikrai nėra nieko blogo :)