Sunku komentuoti, ką Prezidentė turėjo galvoje.
Faktas vienas -- jei kiltų visuotinė panika ir visi žmonės pradėtų atsiiminėti pinigus iš visų bankų -- visi bankai būtų priversti sustabdyti veiklą, nes grynų pinigų (neinvestuotų) nei vienas bankas stalčiuje nelaiko.
"du daiktus galima sutraiškyti laikraščiu - musę ir banką"...

O kokia jūs įstaiga?
Nes finansavimo sumoms nepriskiriama tik:
- mokesčių pajamų perskirstymas tarp savivaldybių;
-palūkanos, kurių nereikia mokėti pagal beprocentiones paskolas
-turtas, gautas panaudos pagrindais
-trečiųjų asmenų neatlygintinai suteiktos paslaugos ar turtas (čia ir bus 2 proc. lėšos)...
Taip pat fionansavimo sumoms neprisikriamas pačios įstaigos uždirbtas turtas (spec.lėšos)
Visais kitais atvejais -- gauti arba gautini pinigai ar turtas viešojo subjekto tikslams įgyvendinti -- yra finansavimo sumos.
......
O nemokamas maitinimas (čia mokykloje, darželyje) - gaunamas be paraiškų tik pagal sąmatas, todėl kontuotėse nefiguruoja tik 41 sąskaita (gautinos finansavimo sumos); o 42 - taip, būtina -- tai yra gautos bei panaudotos finansavimo pajamos.
O 6 klasė skirta - įstaigos trumpalaikių įsipareigojimų apskaitai.

nagi - niekas nesako, kad negalima kai skirstote sukauptas gyvulininkystės sąnaudas (jos pagrįstos dokumentais ir yra leidžiami atskaitymai) - jei nusistatėte veršiuką pajamuoti normatyvinės kainos dydžio sąnaudų sumą - valio - niekas negali prisikabinti. bet jei ta normatyvinė kaina "atsiranda" ne iš gyvulininkystės sukauptų sąnaudų, o tarkim iš ūkininko įnašo - tada - jau GPM atžvilgiu nebus rezultatas nebus korektiškas.

Praktiškai - ši situacija grynas nesusipratimas. Teoriškai - problemos nebūtų, jei būtų raštiškas dokumentas, kurion sąskaiton pravesti pinigus. Ar sutartyje nurodyta jos asmeninė sąskaita?
Jei nenurodyta - tegul senoji buhalterė įmonės vardu surašo priedą prie sutarties, kuriame prašo pinigus už paslaugas (pagal įmonės sutartį) pervesti į jos asmeninę sąskaitą.
Jums - problema likviduosis, o ta buhalterė - tegul aiškinasi pati su VMI.

Kadangi jūs gaunate ir panaudojate finansavimą - BŪTINA kontuoti per 4 klasės sąskaitas (nenaudojant 41, jei neteikiate paraiškų)-- darote atitinkamus įrašus 4261xxx sąskaitose (gautas -panaudotas finansavimas iš kitų šaltinių).
6 klasėj - skolas tiekėjams apskaitote pagal jūsų pasitvirtintą sąskaitų planą, galite užsivesti atskirą sąskaitą 691xxx: mokėtinos sumos pagal projektą.
Nepamirškite taip pat sukontuoti ir 7 bei 8 klasės.
Vnž - viskas vyksta taip pat kaip gaunant pinigus iš biudžeto, tik per atskiras sąskaitas.

Jei neturite turto įsigijimo dokumentų - įsikainoti galite pagal tikrąją vertę, BET - šio turto savikaina pardavimo ar sunaudojimo atveju bus NELEIDŽIAMI ATSKAITYMAI GPM atžvilgiu.

Šiek tiek įdomu pasidarė palyginti su Centu - nors gink Die nereklamuoju (o tai obuoliais užmėtys) -- mokesčiai visada suskaičiuojami automatiškai pasirinkus periodo komandą "skaičiuoti", nėra variantų, kad kažką pamestų dėl neįvykdytos komandos (pvz. dabar kita mano naudojama programa, kurios net pavadinimo nerašysiu -- kad suskaičiuotų sodros įmokas nuo DU, reikia pradžioj atsispausdinti sodros priskaitymų ataskaitą, jei to nepadarysi - mokesčiai nesuvaikščios...)

Cente yra griežtas datos ribojimas. Kitoj mano naudojamoj programoj - dataos ribojimas yra, bet likučiai iš mėnesio į kitą mėnesį automatiškai nepersikelia, kol nepaleidi "perkėlimo" komandos...


Centas suskaičiuoja; kaip jau rašiau - anksčiau buvo neskalndumų, bet jau senokai jie sutvarkyti. mano kita naudojama programa - iš viso neturi jokių valiutų įvedimo galimybių - viskas tik litais... Gerai, kad darbo specifika tokia, jog tų valiutų praktiškai ir nebūna...
...........................
Žiūrint iš kitos pusės -- kiekviena programa turi savo niuansų, kurie vienam vartotojui patinka, kitam - ne. Taigi - pasirinkti SAU tinkamą programą - užduoti ne iš lengvųjų...

Na jau - Cente tai tikrai likučiai niekur nevaikšto. Gal teko su ja dirbti prieš dešimt metų - tada buvo nekokių niuansų su valiutinėm operacijom. O dabar - viskas tvarkinga. Išskyrus, žinoma, tarpinę tarp pelės ir kėdės...

Įstatymas numato:
16(1) straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą

1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.

4. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Neverta rizikuoti negaunant tokio leidimo - gali tekti atsisveikinti su valdišku darbu

vat vat - buhalteris pinigus tik "pradirba" - per jį visokius mokesčius tenka mokėti - vieni nuostoliai

Kai darbinasi - žinoma už pinigus; bet kai reikia algą išmokėti - buhalteriui paprastai pinigų nelieka, ilgai laukęs dar palauk...

labai elementaru - rinkos dėsniai - prekės kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Mažame mieste labai mažai siūlomo buhalterinio darbo (paprasčiausiai nėra daug veikiančio verslo), o buhalterių pasiūla - labai didelė, nes esant bedarbystei lengviausia "persikvalifikuoti" į buhalterio specialybę. Didžioji dalis mažo miesto darbdavių renkasi ne buhalterio kokybę, bet mažiausios kainos kiekybę. Yra kaip yra...

Taip, dvejybiniu įrašu.
Beje, sakyčiau ši apskaita net paprastesnė už "supaprastintą"

tax.lt/temos/710-buhalterine-programa-centas/720
www.edlonta.lt/forumas/index.php?sid=4b19dbdf...

O tai kur jūs dabar dedate kritusius gyvulius? užkasate, suvalgote ar parduodate?
Pasiskaitymui savasukis.lt/naujienos/1850-valstybe-ir-tol...

lango viršuje - komanda: Atsisiųsti.
Išsirenkate:
1."Kaip pradėti darbą su programa"
2. "Vartotojo vadovas PDF formate"
Sėkmės.

Įvedimo į ekspoataciją aktas - taip, tai reikalingas formalumas, kuris suformuoja faktą, kad konkretus turtas PRADĖTAS naudoti įmonės veikloje. Kol tokio akto nėra - galima daryti prielaidą, kad savininkas pvz. automobilį perdavė įmonės atsakomybėn (pagal įsakymą ir perdavimo aktą), bet tas automobilis stovi nenaudojamas, juo nevažinėjama, kuras nepilamas.
Bet - dažnai smulkiose įmonėse formalūs dokumentai nevisada pildomi, dažniausiai (bet ne visada ) tikrintojams užtenka tik įsakymo.

Tai ir reikalaukite savo buhalterijos dėstytojo, kad jums išaiškintų skirtumus tarp ilgalaikio turto pirkimo išlaidų ir veiklos sąnaudų.
Čia - forume - jūs nieko negalite reikalauti , jūs tegalite paklausti ir gauti geranorišką patarimą. Arba ne.
Sėkmės moksluose.

Jei paprastai "žmogiškai" -- apskaita biudžetinėj dabar beveik tokia pati kaip ir verslo įmonėse (pagal VAS), tik yra vienas esminis skirtumas -- Finansavimo sumų apskaita. Į šitą sritį ir pabandykite pasigilinti - kada pripažįstamos finansavimo pajamos, bei kada - finansavimo sąnaudos.
Kitas skirtumas - ne buhalterinis - tai biudžeto vykdymo ataskaitos, kurios sudaromos kasinių išlaidų principu, t.y. išlaidos parodomos "pinigų" principu. Šias biudžeto ataskaitas galima prilyginti versle Valdymo apskaitai -- kai duomenys "išraukiami " iš buhalterinės apskaitos, bet jie nevisais atvejais tarpusavyje sutampa.

Jūs man (ar kitiems buhalteriams) duoną uždirbsit - kai prisichaltūrinsit, kai reikės perdaryti apskaitą -- mokėsite du tris kartus brangiau, nei iš karto pasikonsultuoti su specialistu.
Sėkmės darbuose
P.S. beje - dantų taisyti aš einu pas odontologą, kirptis - pas kirpėją, batų irgi pati negaminu - perku parduotuvėje, kiaulių neauginu - nusiperku iš ūkininkų... Tam ir buvo labai seniai seniai išrastas darbo pasidalinimas, kad kiekvienas dirbtų savo profesionaliai išmoktą darbą, pagaminant kokybišką produktą.
O buhalteriauti pradėjau tada, kai išmokau tą daryti, ir būtent tokiuo eiliškumu: 1. išmokau. 2. pradėjau dirbti.

[/quote]
Būtent - tai yra investicija, bet ne sąnaudos.
Gal visgi geriau pasisamdykite buhalterę apskaitos tvarkymui...

ŽEMĖS pirkimas - tai ilgalaikio turto pirkimas, tai nėra nei sąnaudos nei Leidžiami nei neleidžiami atskaitymai. PNA - niekur nesirodo. Atvaizduosite balanso ilgalaikio turto - Žemės sąskaitoje. Be to - žemei - nesiskaičiuoja nusidėvėjimas, todėl žemės pirkimas visiškai neturi jokios įtakos nei PNA nei GPM.

Mokama. Bet kokį turtą pardavus, kad ir makulatūrą pvz. - vistiek 50proc. pervedama į biudžetą.

Ten pat kur tabeliai.

Panaudotos subsidijos pripažįstamos pajamomis. Panaudojus registruojama: D35 K52
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Planinę savikainą galima naudoti metų bėgyje (jei tokia nusistatoma tvarka), BET - metams pasibaigus leidžiamiems atskaitymas priskiriama TIK faktinė [u][/u]savikaina, todėl GPM atžvilgiu BŪTINA daryti perskaičiavimus į faktinę savikainą.

Naudojant apskaitos programą šios operacijos susiveda automatiškai. nenaudojant programos - taip, galima susikontuoti mėnesio gale. Čia jau kaip patogiau.

228 sąskaitą (D228xx K7xxx) naudojate tada, kai atsargas nurašote (pripažįstate sąnaudomis) anksčiau, nei jas apmokėjote. Ši operacija fiksuojama ir tada, kai veiksmas vyksta tą patį mėnesį.

Ir įrašykite, kuo remiantis turtas nurašomas: pvz. likvidavimo aktu, iškomplektavimo aktu, pagal atidavimo perdirbti pažymą ar pan.
Kad - nenaudojamas - tai dar ne viskas, reikia surašyti, kas su juo padaryta.

Aš dėčiau prie komunalinių...