Manau, kad pirmiausia reikia pasižiūrėti į kasos aparato žurnalą, tiksliau ten esančias dienos ataskaitas. Ar jose rodomas pinigų išėmimas iš kasos. Manau, kad pinigų išėmimo dienomis reikia užpildyti kasos pajamų orderius, nesvarbu, kad tai nebus iš eilės einantys orderiai. Dar neesu gavusi pylos (tpfu tpfu tpfu) už tokią makaliošę. Tai būtų geriau, negu užpajamuoti pinigus už kelis mėnesius iš karto, kai kasos aprato žurnalas rodo, kad jie buvo išimami. Paskui kai kam bus įdomu, kur jie buvo? O dėl orderių eilės netvarkos galima ką nors sugalvoti.

Kaip suprantu, už paskaitų skaitymą mokamas atlyginimas yra išmoka pagal autorines sutartis. Gal tada ji apmokestinama 33 proc., jei tai ne honoraras.

Turiu pora įmonių Kaune registruotų. Mokesčiams nurodėme, kad yra ofisas Vilniuje (kad nebūtų slapstymosi), nurodėme telefonus Vilniuje. O ataskaitas, deklaracijas mokesčiams sėkmingai jau keli metai siuntinėju. Mokesčius irgi pervedinėju į Kauną. Tik vienas durnas reikalas, kai reikia PVM sąskaitų faktūrų ar orderių. Tada jau tenka važiuoti į Kauną

Chm. As tuos visus 10 metų, kuriuos darbuojuosi buhalterijos baruose, maniau, kad balanso lentelėse viršuje rašoma kuriai datai sudaromas balansas, t. y. 2002 12 31. Ar as ko sioje diskusijoje nesupratau?

Nek. turto mokestį mokėti reikia jau nuo kito mėnesio po įsigijimo. 1 proc. nuo mokestinės vertės. Mokestis mokamas iki 25 d. pasibaigus ketvirčiui. Dar tą mokestį reikėjo deklaruoti mokesčių inspekcijoje FR 0316. Visokios projektavimo išlaidos tikriausiai eis į isigijimo vertę, jei jūs neperdavėte jo eksploatacijai, t. y. nepradėjote uždirbti pajamų. O kad neperdavėte eksploatacijai, tai ir nusidėvėjimo nėra. Tas perdavimas eksploatacijai yra gana sąlyginis, bet as niekad neperduodu eksploatacijai, kol ilgalaikis turtas nedalyvauja pajamų uždirbime.

Aš kažkada turėjau grantą iš Phare. Kuo skiriasi Phare fondas nuo Phare 2000 fondo?

Turiu išmokėti dividendus akcininkams iš Norvegijos. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Norvegija yra. Ar turiu Lietuvije mokėti kokius nors mokesčius nuo dividendų. Jei taip, tai gal galima kaip nors jų išvengti, na, pavyzdžiui ,apsirūpinant rezidavimo pažyma.

Mokesčių inspekcija tai komentuoja taip: UAB ir akcininkas yra susiję asmenys, tai visi tarp jų sudaromi samdoriaituri būti rinkos vertės. Taigi ir palūkanos turi būti rinkos vertės.

Tas raštelis dėl atostoginių išmokėjimo neišgelbės, jei darbutojas kam nors pasiskųs. Per vieną seminarą gerai pasakė: su darbuotojo sutikimu ar be sutikimo įstymų ir kodeksų pažeidinėti nevalia. Jei niekas nesiskųs, tai viskas taip ir liks.

O, tarp kitko, kuo skiriasi honoraras nuo išmokų pagal autorines sutartis? Aš išmoku pastarąsias, bet kad būtų mažiau rašymo, rašau honoraras.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat dirba pagal autorines. Daugelis iš jų nelaimingi, nes skurdi pensija kai kam iš jų ne už kalnų. Nemanykite, kad aukstosios mokyklos jiems sumoka tai, ką sutaupo mokesčių ir Sodros sąskaita. Tuos pinigėlius jie randa kur padėti.
Manyčiau, kad gal ir gerai padarys, nes kodėl mes, kvailiai is UAB'ų, turime gausinti valstybės biudžetą ir išlaikyti pensininkų armiją, o kiti gali nuo to išsisukti. Aš manau, kad ta našta turi būti paskirstyta visiems. Tada bus mažiau iškraipoma rinka. Negalvokite, kad pavydžiu laikraštininkams pelnų.

2003 07 16 d. mokesčių inspekcijos išleistame pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies komentare parašyta, kad leidžiami atskaitymai palūkanos, jeigu jų norma ne didesnė už tikrąją rinkos kainą. Tarp kitko, kuo skiriasi rinkos kaina nuo tikrosios rinkos kainos ir kas tą tikrumą patvirtina?

Didelis aciū už atsakymą. Pagal AB įstatymo 16 str. palūkanos akcininkui negali būti didesnės už tam tikrą svertinį vidurkį, kuris dabar sukasi apie 3 proc. Leidžiamais atskaitymais až pripažinsiu visas palūkanas, bet kai mokėsiu akcininkui palūkanas, ar nebus tas perviršis (pasirašytos palūkanos minus svertinis vidurkis pagal AB įst. 16 str.) pavadinti kaip dividendai ir apmokestinti kaip dividendai? Gal kas nors su tuo susidūrėte?

Dar norėjau kolegoms užduoti vieną klausimą susijusį su paskola iš akcininkų. AB įstatymo 16 sraipsnis sako, kad palūkanos, mokamos akcininkui, negali būti būti didesnės už "... iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį". Jis dabar toks mažas, kad akcininkui gal jau geriau nešti į banką. Na čia, aišku, jam spręsti. Pas mus pagal sutartį palūkanos yra didesnės, negu tas dydis, taciau labai neperšoka bankų palūkanų. Ir, aišku, akcininkui mes nieko neįkeitėme, nes ir neturėjime ką įkeisti. Iš banko tokiomis sąlygomis apie jokią paskolą ir kalba neitų. Taigi, kas mums dabar bus už to AB įstatymo 16 str. pažeidimą. Už iš akcininko gautą paskolą įsigijome ilgalaikį turtą, kurio pagalba dabar uždirbame pajamas.

Gerieji žmonės, gal kas nors žinote koks rinkos palūkanų dydis eurinei paskolai? Pasiskolinome is akcininko krūvą eurų. Mokesčių inspekcija nauju nutarimu leidžiamiems atskaitymams leido priskirti rinkos palūkanas. As jomis niekad nesidomėjau, nes į leidžiamus atskaitymus dėjau tik tą vadinamą svertinį vidurkį. O dabar jau balansas ant nosies, būtų dar galima pamažinti apmokestinamą pelną, tik nežinau iš kur tuos procentus parauti.
Iš anksto visiems dėkingas.