Dabar tik pagalvojau - nedėjau tiek, kiek recepte parašyta - žiupsnį įmečiau.

Sveiki visi
Jei jau pavargot nuo DJ Loretos naftalininės diskotekos, užsukite pailsėti į Petronėlės virtuvę. Šiandien pas mus ypatingai gausu skonių ir kvapų: sriuba iš upėtakio, kugelis su rukyta kalakutiena ir desertas, kurio receptu šiandien pasidalinsiu:
ITALIŠKI PROFITROLIAI
Tešlai reikės:

250 ml pieno,
250 ml vandens,
1 arbat. šaukštelio druskos,
200 g sviesto,
300 g miltų,
8 kiaušinių.

Įdarui reikės:
250 g mascarponės sūrio (kurio liko dar nuo anos akcijos "Rimi" parduotuvėj),
150 g grietinės,
70 ml grietinėlės,
100 g cukraus pudros

Pagaminkite plikytą tešlą. Į puodą supilkite pieną su 250 ml vandens, suberkite druską ir įmeskite sviestą. Padėkite puodą ant ugnies ir užvirinkite. Nukelkite puodą nuo ugnies ir berkite pamažu persijotus miltus. Mediniu šaukštu nuolat maišykite tešlą tol, kol gausis vientisa masė, gerai atsiskirianti nuo puodo sienelių. Puodo dugne turite pastebėti baltas apnašas. Tešla man panaši į bulvių košę.

Tešlą perkelkite į dubenį ir iš karto įmuškite vieną kiaušinį, gerai išsukite. Taip paeiliui po vieną įmuškite visus kiaušinius. Po trečio kiaušinio jau norėsite vartoti necenzūrinius žodžius, bet dar susilaikykite - dar ne laikas. Susikaupkite ir pabaikite sukti kiaušinius. Užmaišykite tešlą. Teisingai paruošta plikyta tešla turi būti labai lipni ir blizgėti.

Plikytą tešlą sudėkite į konditerinį maišelį su įprastu apvaliu antgaliu. Va dabar jau nesusilaikysite ir išsakysite viską, ką galvojate apie mane ir netgi apie mano mamą, ko gero ir greičiausiai prakeiksite tą dieną, kai nusprendėte išbandyti šitą receptą. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir ant jo išspauskite stalo teniso kamuoliuko dydžio tešlos kamuolėlius. Dabar jūs pagalvosite, kad neįmanomas dalykas, kad šita pliurė jūsų skardoje pavirstų teniso kamuoliuko dydžio kepinėliais. Greičiausiai jūs teisi, bet pašaukite skardą į įkaitintą iki 200 laipsnių temperatūros orkaitę. Vien tam, kad įrodyt savo tiesą. Dabar išgerkite stiklinę šalto vandens, nusiraminkite. Turite 15min nusiprausti prakaitą, užsiklijuoti pleistriuką ant pūslėto piršto. Po 15min sumažinkite ugnį ir kepkite dar tiek pat. Po to skardą iš orkaitės išimkite, dar šiltus profitrolius (o, stebukle, vis dėlto kažkas iš jų gavosi ) perpjaukite horizontaliai pusiau ir leiskite jiems atvėsti.

Dubenyje sumaišykite sūrį, grietinę ir cukraus pudrą. Grietinėlę išplakite iki standžių putų ir įmaišykite į masę. Paruošta mase užpildykite profitrolių puseles ir ant viršaus uždenkite viršutinėmis puselėmis. Galite pabarstyti viršų cukraus pudra.
Beprotiškai-fantastiškas desertas. Skonis - fantastiškas. Gaminimas - beprotiškas. Vargu ar dar kada norėsiu pasigaminti ką nors iš plikytos tešlos, bet jei jūs susigundytumėt, žinokit - rezultatas labai tinkamas šventiniam stalui. Pavyzdžiui šv.Kalėdų.

Nu kur jau mums iki tavęs... net nedrįstam lygintis

Ir pas mus panašiai :)) Vieną vakarą su taksistu kaip du buliai priešais viens kitą variklius burzginom, aš į jį žiūriu ir galvoju "iš taksisto gero nelauk" (jo pirmenybė važiuot buvo), o jis greičiausiai galvojo "boba prie vairo - gero nelauk", jau kai jis išdrįso sankryžą kirst tai juokėmės abu.

Penktadienis šiandien visose temose jaučiasi.

Degalų parsivežt.

Nu tikrai... prie kiekvieno norų nežadu taikstytis.

Viską darot panašiai kaip UAB, tik žurnalas vienas, DK nereikia. O galit ir iš vis viską kaip UAB daryt, tai nedraudžiama.

Ar jūs galit bent poilsio temose apie darbą nekalbėt?

Taip, visus dok. suregistruot į žurnalą, o vėliau niekur jų nereikia dėliot, ten pat viską suskaičiuoji, uždarai pajamas, sąnaudas, išvedi rezultatą. Gausis, kad padarysi buhalterės darbą už metus, savininkas tikriausiai to ir tikisi.

Okupavot žmogaus temą, pridergėt, taip sakant, o dabar dar pretenzijos.
Tai bent naglumas

[quote=alpen]Sveiki, noreciau gauti konsultacijos. Zodziu as vedu UAB ir vienas klientas atnese savo indiviualios imones dokumentus ir paprase padaryti pelno deklaracija. Kiek paziurejau papkute su visais susegtais dokumentais
Pirmiausia tuos dokumentėlius reiktų į Ūkinių operacijų žurnalą suregistruot.

Tuoj ir tau bus:
И уносят меня, и уносят меня
в звенящую снежную даль...
Galėsim kartu dainuot

Širdele, na ko tu taip iškart karščiuojies. Sakau gi, turiu tą žaidimuką. Norėjau net atsiųsti tau, tik e.paštas nepraleidžia, nepatinka jam kažko. Gal užuodžia kontrabandą.

Nu geras. Norėjau pasijuokt garsiai dabar iš Loretos suvaikėjimo. Ale pasitikrinau - darbiniam kompe super Mario pas mane yra.

Ačiū Kalėdoms ruošiuos.

Čia paieškok, pilna visokių sveikinimų sveikinimų temose.

Negavau spirito.
Prosas kažkuo pavaišino.

И уносят меня, и уносят меня
в звенящую снежную даль
три белых коня, эх, три белых коня -
декабрь и январь и февраль.

Sakai aštrumo reikia...
Pagrindinės herojės šiandien nebesigirdi, ar tik nebus jai kas atsitikę.... neduok die...

Ką, mažai?

Tiksliai

Žiūrint kam tau reikia ir kokio kiekio. Linų sėmenų galima vaistinėj nusipirkti. O grikių lukštų... tik pagalvę galiu pasiūlyt.

Aaaa... tiesiog aš nesusigalvočiau atsisėst ir galvot apie tai, kad kažkur galbūt yra toks "apskritas" vadovas, kuris nesupranta savo atsakomybės, nieko nenutuokia apskritai, buhalterės nori gražesnės, pigesnės, ar dar kažko galbūt jis ten dar nori. Jei galvot, tai jau apie konkrečią situaciją, o jei "apskritai", tai jau čia svajonės gal... arba svaičiojimas.

J.Erlickas:
Pažvelkime į senąjį lietuvį. Tai yra toks žmogus, kuris yra išsaugojęs svarbiausias mūsų vertybes. Būtent tos vertybės ir trukdo jam gyventi ir vystytis. Aš pažįstu tokį žmogelį, kuris kai ką nors pavagia, tai skundžiasi – sako, man net sąžinė prabyla, negaliu miegoti. Jėzau, koks yra tas sąžinės balsas, sako, bemaž kaip dyzelio – būūūū. Aišku nepamiegosi!

Bet noriu pasakyti, kad senieji lietuviai dėl savo bėdų yra kalti patys, nes prasimano visokių nesąmonių. Štai sykį buvo: einu, žiūriu, toks senelis rėkia „grąžinkit man žemę! Priėjau, sakau, pakentėk, tėveli, metus kitus, Viešpats tave patį į žemę grąžins. Ogi sukeitus dėmenis vietomis, suma nesikeičia…

Dabar aš atsigręšiu į save. Mane patį domina, ar esu jau arti bajorų, ar dar arčiau runkelių? Jums atrodo, kad arčiau runkelių, sprendžiant iš juoko… Taip, man irgi taip atrodo.. Aš nemoku prisijungti prie Europos pinigų, dar blogiau – man yra sunku net prie „internieto” prisijungti. .. Bet lieka viltis – prabėgs kokie dešimt metų, vaikai mane prie internato prijungs.. Kaip sakoma, tas pats virtualus pasaulis, tik kitoje dievo rankoje.

O yra tokių gudruolių, kurie net prie kosmoso prisijungia. Aš tai bijočiau – dar nutrenks… Nieko nepadarysi, sakoma – durnių ir bažnyčioje muša. Dažnai ten užeinu pasitikrinti. Pastebėjau tokį įdomų dalyką – mūsų pirmieji asmenys visados į bažnyčią ateina su apsauga…

O kas gi lieka, kuris nemoka prie niekur prisijungti? Tokiam lieka supratimas – kvailys puošia Lietuvą ir viltis, gal galų gale tikrai nutekės visi protai į vakarus, viskas čia man liks.

Neatsitiktinai čia buvo apie kryžkelę, nes prieš keletą metų parašęs „Prisiminimus” (taip vadinosi knyga), tikrai pasijutau esąs kryžkelėje. Kas po prisiminimų gali būti toliau? Pagalvojau, gal išvis gana rašinėti, metas pradėti dirbti? Pagalvojau, kad aš norėčiau būti gaisrininku. Nežinau, ar šiemet pasigirdo tas šaukinys „Įžiebk Kalėdų žvaigždę”. Iškart pagalvojau – o ką padegti? Nes gaisras taiga šiaip sau savaime nekyla. Čia tik naivuoliui atrodo, kad gaisro priežastis – neatsargiai numesta nuorūka. Štai sudegė komisaras. Argi jis nuo nuorūkos sudegė? Ne.

Gaisro priežasčių reikia ieškoti žmogaus biografijos ir karjeros vingiuose. Ar daug pažįstate sudegusių pedagogų, bibliotekininkų? Nėra tokių.. O va, tiek yra sudegusių policininkų, verslininkų, muitininkų, kitokių valdininkų… Aišku, ne tiek, kiek mums norėtųsi, todėl, jeigu aš būčiau gaisrininkas, Naujųjų metų naktį visus padegčiau. Koks būtų, kaip Valdas sako „fajerverkas”.

Buvo apie nelaimes, o dabar – apie laimes. Tik visi tą dalyką įsivaizduoja skirtingai ir neteisingai kartais. Štai būna girdėti, koks tipas pareiškia – širdį atidaviau žmonėms. Mulki tu, pinigus atiduok! Beširdžių pas mus ir taip yra. <…> Aš manau, laimė yra daryti gera artimui. Aš tai darau taip – įkišu galvą į maišą miltų ir pripučiu. Artimieji klaidžioja rūke, aš imu juos už rankų ir išvedu pro duris. Galite išbandyti šį metodą, vadinasi – Pasidaryk pats.

Kaip vadovas renkasi buhalterį, taip buhalteris renkasi vadovą. Vadovo charakterio nepakeisi. Renkiesi pati - dirbti su juo ar ne.

Na, jūs gal ir nedirbsit 24 ir 31, o mes pvz. dirbsim, tai mums viskas ir aišku. Reiškias jums 152val.

Tai 24 ir 31 ir trumpiname, nes jos yra prieš gruodžio 25 (kalėdos) ir sausio 1 (nauji metai).

Teisingai skaičiuoja - 150val. Prieš šventes 1val. trumpinamas darbo laikas. Gruodyje tai būtų 12.24 ir 12.31.