Didžiuuuulis ačiū

Nejaugi niekas negalit padėti?

Darbo kodekso 98 str. "Nelegalus darbas" yra nustatyta:
2. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai. Jų sąlygas ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė.
Ar ši tvarka yra jau nustatyta? Privatus asmuo prie Darbo biržos pasiima ten kelis laukiančius vyrukus ir įdarbina dienai pvz. prie namo statybos ar remonto. Ar tai jau yra nelegalus darbas, ar dar kaip kitaip tai pavadinti?

Va čia ir buvo mano bėda, kad aš ne tik susikūriau krūvą popierių, bet reikalavau juos ir vykdyti ir pati vykdžiau. Viskas pasibaigė tuo, kad kai kam tas nepatiko ir teko keisti darbą. Taip kad kiti nedarykit mano klaidos.

Kai mane tikrino Valstybės kontrolė, taip pat klausė, kokiu dokumentu esame pasitvirtinę kokiu būdu susipažįstame su nauja, darbui būtina informacija. Aš išsisukau iš to, motyvuodama, kad tai bus parašyta vienoje tvarkoje - apskaitos politikoje (kurios taip ir neparašiau). Auditorė pritarė, kad tai teisingas sprendimas, nes tai tinka būtent tai tvarkai, kurioje bus numatyta visa įstaigos dokumentavimo tvarka (įsakymų rengimas, jų perdavimas darbuotojams, parašų pavyzdžiai ir kt. Pagal ją ji ir turėtų vadintis "Įstaigos dokumentavimo tvarka".

Išmokėdami anksčiau atleidimo atveju darbo užmokestį, pagerinsite darbuotojo darbo sąlygas, o tai daryti tiktai niekas nedraudžia. Iš kitos pusės DK numato, kad privalu pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju paskutinę jo darbo dieną. Taip, kad aš galvoju, jog čia viskas normalu.

Mano klausimo esmė buvo visai ne tokia, didžioji dalis apskaitos jau ir yra sutvarkyta, aš ne dėl pretenzijų reiškimo kažkam. Keistai klausimas buvo suprastas. Aš teiravausi dėl teisingo buvusio buhalterio atleidimo.

Deja tai praktiškai neįmanoma, nes tų papkių kaip ir nebuvo: buvo šiek tiek segtuvų į kuriuos bet kaip ir bet kokie dokai susegti, buvo pilni stalčiai palaidų dokų, krūvos spintuose ant stalo. Aš atėjau ne iš karto jai susirgus, tai kai paklausiau dėl perdavimo (ji gulėjo ligoninėj) gavau atsakymą, kad ji nežinanti kas per tą laiką kol jos nebuvo pridaryta, nes viskas buvo palikta tvarkingai, niekur nepasirašinės ir daugiau neskambinti ir, žodžiu, nedrįsti trukdyti.

Gal ir ne visai į temą, bet reikia patarimo. Kovo mėnesį buvau priimta antraeilėms pareigoms pagal terminuotą darbo sutartį, kol serga vyr.buhas. Tačiau dabar jau penktą mėnuo, bet ji vis dar serga. Pagal DK 133 str. darbo vieta saugoma 120 k.d. Tas terminas jau suėjęs. Darbo vieta lyg tai ir nebeturėtų būti saugoma, bet kaip tai įforminti, pranešti raštu ar apskritai nieko nedaryti? Apie jos sugrįžimą vadovė nenori net girdėti( sunkaus charakterio, apskaita kovo mėn. nebuvo užbaigta net už praeitus metus, nedirba kompu, viską vedė ranka). Tačiau yra dar vienas niuansas - jai iki pensijos likę tik 2 metai. Ką patartumėt, kad viskas būtų tvarkingai įforminta?

Tenka vesti maisto apskait viešojoj įstaigoj, kuri didžiąją dalimi finansuojama iš biudžeto. Nesismulkinam tiek baisiai. Svarbiausiai tikrinam kad tilptume į dienos normas. O maisto produktų nurašymą darom iš kito galo: mėnesio pabaigoje sutikrinam produktų likučius kurie likę, o skirtumą nurašom. Tikriausiai taip daryti negalima, bet pernai tokią apskaitą tikrino valstybės kontrolė ir nieko -tiko. O gamybos lapą, galėtum pridėti. Iš anksto ačiū.

Pagal inventorizacijos atlikimo tvarką yra numatyti, kad yra atsakingi asmenys ir materialiai atsakingi asmenys. Pagal Jūsų situaciją, kad visi darbuotojai gali būti tik atsakingi asmenys, o ne materialiai atsakingi. Tai dvi skirtingos sąvokos. Be to, man sunku įsivaizduoti kaip atlikti praktiškai inventorizaciją, kiek turi būti sudaryta komisijų. Čia tik mano nuomonė

Jei niekas šiemet nepasikeitė, atrenkam svarbiausius savo įstaigos vertinimo kriterijus (pvz. kiek įvykdyta lovadienių, kiek priimta moksleivių, kiek išnagrinėta bylų, priklauso nuo to kuo Jūsų įstaiga užsiima), įvertinam procentais ir sekantiems metams labai nežymiai didinam, na gal skaičių po kablelio.

Aišku, kad viskas tvarkoj būtų, jei taip parodytum. Aš viešojoj įstaigoj irgi turiu viešuosius darbus, bet 50 pr. dengia savivaldybė, kitus 50 - Darbo birža. Savų pinigų viešiesiems darbams nenaudojam, tai nei vieni nei kiti nesileidžia net į kalbas ir nereaguoja į jokius prašymus atsiskaitymams pravesti pinigus. Už viską praveda tik iki sekančio mėnesio 15 d. Tada ir atsiskaitom su dirbusiais viešuosius darbus.

Teisingai, privalo, bet jei neatsiskaitys, kas tada? Ar yra kokios sankcijos?

Sakyčiau gana kvaili šefo principai. Tegul apmoka kasininkei viršvalandžius jei bijo dėl kažkokios vienos valandos. Na, o jei tai padarysi sekančią dieną, kas nuo to pasikeis. Dabar jokių sankcijų su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaičius paskutinę darbo dieną - nebėra.

Taip, supranti teisingai, bet kam dar tie pinigų priėmimo kvitai reikalingi? Vis vienu popieriu mažiau, kai priimi iš karto pagal kvitą užsipildyti.

Nedaryčiau didelės problemos, jei yra nuolat veikianti komisija - susirašyčiau aktą ir užsipajamuočiau akte nurodyta kaina. Akto pradžioj, aišku, motyvuočiau, kodėl taip darau.

Kadangi aš suprantu, kad buvo pirkti, tai tvarkingai vedant apskaitą, turėtų pasirodyti užbalansinėj sąskaitoj. O susitvarkyti labai paprasta. Surašyk paskutinei mėnesio dieną griežtos apskaitos blankų apyrašą (jis vis tiek kas mėnesį būtinas) ir laisvos formos buhalterinę pažymą, kur nurodyk, kad vadovaujantis inventorizacijos apyrašu, užpajamuojami užbalansinėj sąskaitoj griežtos apskaitos blankai, kurių vertė ....Lt. Pasirodysi to mėnesio pajamose ir visa problema išspręsta. Tik man keista kaip dirbo savivaldybė??????????????

Šitoj sąskaitoj aš apskaitydavau: , kelionės lapus, sąskaitas faktūras, įgaliojimus ir piniginių čekių knygelę. Šiai sąskaitai vedamas apyvartos žiniaraštis kaip ir bet kuriai kitai sąskaitai.

Užbalansines sąskaitas reikia vesti. 03 sąskaita yra skirta griežtos apskaitos blankams ( jei tokių dar yra) arba kitiems blankams, kurie turi vertę. Šioje sąskaitoje turi būti įrašyta suma už kurią yra blankų. Paprastai užbalansinės sąskaitos rašomos DK kiekvieno mėnesio pabaigoje, tik aišku niekur nebalansuojamos. Kas mėnesį vedama apyvarta ir likutis.

Aš bent jau registruodavau ir pasilikdavau sau banko nepatvirtintus pavedimus. taip aš pati buvau numačiusi apskaitos politikoje. Praktikoje tai man pasiteisino ir atsipirko (laiko atžvilgiu). Valst.kontrolė pareikalavo surinkti visas kasines išlaidas atskirais pavedimais. Iš registracijos žurnalo aš tai padariau žymiai greičiau, negu kad būčiau ieškojusi banko internetiniame archyve.

Rausti tikrai nėra dėl ko, visi kažkada pradedam. O dėl antraeilių aš pagalvojau tik todėl, kai parašei, kad labai mažai darbuotojų - reiškia labai mažas atlyginimas, negi kas dirbs už tuos biudžetininko centus... O šiaip dėl materialinės atsakomybės, aš galvoju, kad vis tik buhalteris negali būti materialiai atsakingas. Kaip Tu galvoji dėl vyr. buhalterių nuostatų 7 straipsnio: 7. .............................
Vyriausiajam finansininkui (buhalteriui) negali būti pavestos pareigos, susijusios su tiesiogine materialine atsakomybe už pinigines lėšas ir prekines bei materialines vertybes. Jam draudžiama gauti pagal čekius ir kitus dokumentus pinigus, prekines ir materialines vertybes, priklausančius įstaigai.
Aš biudžete išdirbusi daug žiemų ir vasarų, bet patikrinimo metu gana dažnai tikrindavo ar nesu kur už kokią sąskaitą ( prekių) pasirašiusi, ar nėra materialinės atsakomybės sutarties (išskyrus tiesiogines vyr.buh.pareigas).

Buhalteris turi apmokyti kaip atlikti inventorizaciją ir sutikrinti inventorizacijos rezultatus. Niekas nedraudžia jam būti komisijos nariu(paprastai visad būna), bet šiuo atveju - kita problema. Tai negi biudžetinėj įstaigoj kiekvienas atsakingas už turtą, kuriuo jis naudojasi? Nejaugi negali būti vienas žmogus už viską atsakingas? O jei trūksta komisijos narių, kas draudžia jų "pasiskolinti" iš šalies? Tik neįsižeisk, bet man kilo toks klausimas ar Tu ne antraeilėse dirbi? Juk biudžetinėj tai jau yra pažeidimas. Bet nekreipk dėmesio, aš čia tik tarp kitko Atleisk

Praktikoje pats patogiausias variantas man buvo, kai patvirtinome nuolat veikiančią komisiją, kuri dalyvauja nurašant bet kokias materialines vertybes, esant reikalui jas inventorizuoja ( pvz. kasą) ar dalyvauja kažkokiuose įvertinimuose ( nemokamai gautų materialinių vertybių ar kt.) ir paprastai metų gale ta pati komisija atlieka ir metinę inventorizaciją. Jei yra reikalas - gali būti ir kelios komisijos ( nurodome kuri ką atlieka). Šiaip materialiai atsakingas asmuo tik dalyvauja, atliekant inventorizaciją, bet nėra narys. Kito mater. atsakingo asmens turtą inventorizuojant - prašom, niekas nedraudžia.

Privaloma kaip ir visur pasitvirtinti IT nusidėvėjimo normas įsakymu. Ypatinga tai, kad nepriklausomai nuo įsigijimo mėnesio, nusidėvėjimas vis tiek skaičiuojamas už visus metus. Be to ,jei kartais būtų įsigyta ne naujo turto, tada reiktų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo sumą, o šiaip pagrindinis darbas metų gale.

Žinoma, kad daryk pažymą. Tik reikia nepamiršti dėl IT fondo formavimo. Kiekvienų metų pabaigoje ( ne mėnesio) priskaičiuojamas IT nusidėvėjimas. Jei jau kalendoriniai metai baigėsi, tai priskaičiuota nusidėvėjimo dalis turėjo būti atvaizduota D 250 - K 020. Sąskaitų 250 ir 020 suma turi sudaryti 01 sąskaitą.

Siūlau pasinaudoti šio forumo failais, ten yra inventorizacijos apyrašų.

Žodžiu valst.kontrolė paaiškino, kad skolų suderinimas daromas su visais debitoriais ir kreditoriais su kuriais per kalendorinius metus turėjot reiklaų, tačiau aš to niekur neradau parašytą, todėl manau kad tai reikėtų aptarti apskaitos politikoj. Be to, banke metų gale pasitvirtinami sąskaitų likučiai, tai irgi prolyginama lėšų inventorizavimui, jei turi likusių ar sąskaitų faktūrų, kas mėnesį nurašomos panaudotos ir metų pabaigoj inventorizuojamos sugadintos. Inventorizuojant nematerialųjį turtą, privalomas to turto aprašymas pastabose. Šią minutę tiek staigiai prisiminiau.

Trumpalaikiui turtui inventoriniai Nr. nesuteikiami, taip kad jokių lipdukų ir neturi būti. Materialinės vertybės, t.sk. ir trumpalaikis turtas apskaitomas biudžetinėse įstaigose materialinių vertybių apskaitos žiniaraščiuose. Šiuos žiniaraščius tikslinga spausdinti kas ketvirtį. Šiaip daug apie biudžetinių įstaigų apskaitą parašyta temoje Apskaitos politika biudžetinėse, gal praverstų...

Tuos 500 Lt reikėtų mokėti tik tuo atveju, jei darbdavys pats nedavė darbo, tačiau, jei darbuotojas neišdirbo valandų dėl kitų priežasčių - tai Tu paskaičiavai teisingai.