Cituoju Civilinio proceso kodeksą:
740 straipsnis. Darbdavio veiksmai skolininkui nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus periodinėms išmokoms

1. Nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, per tris dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku vykdomąjį dokumentą grąžina antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra įmonė, įstaiga ar organizacija. Vykdomajame dokumente turi būti pažymėta apie atliktus mokėjimus: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, adresas, kiekvienos išskaitos data, dydis, bendra išskaitų suma. Žymos patvirtinamos jas padariusio asmens ir įmonės, įstaigos, organizacijos vyriausiojo finansininko parašais bei antspaudu.

2. Grąžindamas nebaigtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, darbdavys turi nurodyti naują skolininko darbo vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Visiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą darbdavys tiesiogiai grąžina dokumentą išdavusiai institucijai.





741 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų apskaita įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje

1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomųjų dokumentų apskaitos knyga.

2. Vykdomųjų dokumentų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos.

3. Vykdomųjų dokumentų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Bent jau aš konkrečiai internete neradau sąskaitų plano išaiškinimo. Man padeda metodinės rekomendacijos, kurios yra apskaitos instituto tinklapyje. Bet kaip metų viduryje žadi keisti sąskaitų planą?

Kad penktadienį ateis, tai tik bus pradžia, bet blogiausia, kad jie pamiršti išeiti. Tikrina apie metus laiko su pertraukomis ir tų klausimynų nežinia kiek dar visokių bus....

Dėkui, bandysiu

Gali būti ir IV ketvirtyje, jei numatot neužbaigti darbų, gal būt už rugsėjo mėnesį Jūs mokate atlyginimus spalio mėnesį. Nebent kažkur nurodytas konkretus programos įvykdymo terminas.

Siūlau apsilankyti puslapyje www.tingiu.lt ir ten ekonomikoj rasi visą krūvą temų su įvairiausiais ekonominiais rodikliais. Manau daug kas paaiškės.

Šias formas pildo biudžetininkai. Jie geriausi patarėjai. Bet visada buvo pildomos tik tūkst. Lt, na jei sumos nedidelės, tai su vienu skaičium po kablelio. O ar reikia ar galima pildyti, ryšius ar kažkurias kitas išlaidas, priklauso nuo patvirtintos jums sumos, nes paprastai būna patvirtinta bendra programos suma ir t.sk. darbo užmokesčiui, kartais VSDFV. Tai jei nuo to kažkas dar lieka, būtina planuotis ir kitas išlaidas. Skirta suma su užpildyta sąmata turi sutapti Lt tikslumu. Viskas pildomas tik tiems ketvirčiams, kuriems reikės pinigų ir kuriais esat 100 pr. tikri kad išleisit, nes biudžeto lėšos į kitus kalendorinius metus "nepereina".

Vyriausybė jau patvirtino AK vienetą sudarančių sąrašą: www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2400...

Radau naujesnės informacijos, gal pravers www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2319...

Naudoju šią, kadangi radau kaip rekomenduojamą, jei tiks. Bet šiaip tai jau ne vieną kartą forume buvo.

Šiame puslapyje yra juristų paruoštų įvairių sutarčių pavyzdžių, gal ką pavyktų prisitaikyti www.litlex.lt/portal/start.asp?act=sabl&katid=9

Šiai dienai internete yra tik šios: www.finmin.lt/finmin/selectpage.do?doclocato... Turėtų būti iki metų galo pateiktos naujesnės. Konkrečiai kurias pildyti, priklauso nuo pavaldumo (savivaldybės ar respublikinis biudžetas) ir aišku nuo to kokią veiklą vykdote. Metų pabaigoje būna apie 10 ataskaitų. Jos smulkiai aprašytos K.Valužio knygoje.

Išsiunčiau Tau elektroniniu paštu, tai jei sulyginsi su mano anksčiau įdėtos apskaitos politikos "Registrais", atitiks ir numeracija ir bus šiokie tokie aprašymai. Jei tinka naudokis.

Negi niekas tokia programa nesinaudojat?

Reikalinga biudžeto planavimo programa (kad skaičiuotų ekonominius rodiklius). Kas tokias pardavinėja, maždaug kokios kainos.

Viskas aišku

Iškilo toks klausimas VŠĮ dėl šio punkto taikymo:
10. Dienpinigiai, kurių bendrasuma per mėnesį viršija 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis neviršija minimalios mėnesinės algos, padaugintos iš koeficiento 1,3, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, neviršijantį minimalaus valandinio atlygio, padauginto iš koeficiento 1,3, nelaikomi komandiruočių kompensacijomis.
Ar dienpinigių suma turi būti kaip nors apmokestinamas. Ir vykstant į Vokietiją, pirma diena yra Lenkijoj, tai kokios šalies dienpinigių normą taikyti? Įsakyme apie Lenkiją kalbos nėra. Padėkit

Skambinau, sakė. kad dar kelias dienas palauktume - neužbaigti.

Gal aš jau ir įgrįsau, bet kas man atrodo svarbu, gal pravers ir kitiems: metodinės rekomendacijos, tiesa, dar ne visos: www.apskaitosinstitutas.lt/main.php?category=15&number=1

Na ir dar NAK'o aiškinimus kaip taikyti TAS'us www.apskaitosinstitutas.lt/main.php?category=19&number=1

Radau internete TAS'us, gal ir kitiems reikia www.apskaitosinstitutas.lt/main.php?category=17&number=1

Mano nuomone pasielgei visiškai teisingai. Cituoju iš ko negalima išlaikyti:
739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa;
4) valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus;
5) socialinė pašalpa;
6) laidojimo pašalpa;
7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui. Bet kad tik iš pagrindinio atlyginimo, tai irgi suabejočiau.

Jei nė vienai nėra įsiskolinimo, tai bendra suma išlaikoma alimentams, negali viršyti 50 procentų, o kiek kuriai - priklauso nuo prisiteistos sumos (proporcingai), tačiau jei nors vienai yra įsiskolinimas, tada jos naudai gali būti išlaikoma ir iki 70 proc., aišku jei atlyginimas didesnis nei minimalus.

Dengiu tik įsiskolinimą, nes priešingu atveju vaikas gali dalį pinigų (po 3 metų) ir prarasti. Ne vienus metus pati dirbau antstolių kontoroj buhaltere, todėl po senovei bendraujam. Man paaiškinta buvo taip: kadangi tėvas turi tik vieną įsipareigojimą - alimentus, tai juos ir dengiam nuo seniausio laikotarpio, o už einamąjį mėnesį vėl priskaičiuoju kiek priklauso alimentų, bet jie vėl tampa skola. Ir keistai man atrodo tie 125 Lt. t.y. MGl, pagal naujo 3.196 straipsnį apie tokią sąvoką nebekalbama, aišku, gali motina taip prašyti priteisti, bet tik gali

Šitaip darėm iki 2003 metų iki naujojo įsigaliojimo.

736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis

1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;

2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

O kaip šis kodeksas?

50 proc. galima ir reikia viršyti tai daliai, kuri viršija MMA, taip numatyta kodekse ir tol kol yra įsiskolinimas. Savo nuomonės šiuo atžvilgiu nekeičiu. 736 str. 2 dalis. Pagal senąjį kodeksą negalėjo nė vienu atveju viršyti 50 proc.

Mano nuomonė truputį kitokia: nuo 500 Lt atskaičius GPM ir 3 pr.sodrai, imam tik 50 procentų, o nuo 70 Lt išlaikius mokesčius imam 70 proc. ir šias sumas skiriam įsiskolinimui dengti. Lygiagrečiai nuo rugpjūčio mėn. priskaitom 1/3 už rugpjūčio mėnesį, ir kadangi yra skola, ją toliau didinam einamo mėnesio priskaitymu.

Buvau biudžetinės apskaitos politikos temoj įdėjusi darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką, mano nuomone, pasikoregavus atskirus niuansus pagal savo įstaigą, kažkiek tai turėtų tikti.

Taip, tai darau bet kurį darbuotoją atleidus arba metų pabaigoje. Kitaip nepriima saugojimui archyvas, nors nesuprantu koks jų reikalas.