Apšerkšnijo mūsų kiemas
Šalta, balta kur dairais
Ilgas pasakas lietuviams
TV seka vakarais.
Apie tai, kad išsirinkom
Protingiausius is visų,
Kurie apie mus galvoja
Diena, naktį iš tiesų!
Kad išsunks iš šūdo varškę-
Visą šalį pamaitins,
Kad už įkvėptą deguonį
Mokestėlį pasiims.
Betgi skaitėm "Čipoliną"
Mes vaikystėje maži
Tik iš pasakų išaugom
Ne visi, oi, ne visi!
O seime nykštukai sėdi.
Aukso žuvys tarp dantų
Kad tiktai neprasižiotų,
Nes pasmirs nuo jų minčių.
Lietuvaičiai -gero būdo
(tikisi gerų laikų)
Šlept ant šūdo ir užsnūdo
Metų dvidešimt ilgų...

:)

Vyrukas savo merginai nupirko madingas kelnaites ir ant jų vienoje pusėje išsiuvinėjo užrašą "Su Šv. Kalėdom", kitoje - "Su Naujaisiais metais". Išsiuntė dovaną panelei, pridėdamas laišką: "Sveikinu su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais, bet labiausiai norėčiau patekti į TARPUŠVENTĮ "

Turtingas verslininkas kelis metus slaptai susitikinėjo su itale meiluže, kol vieno pasimatymo metu ji prisipažino besilaukianti.
Nenorėdamas susigadinti geros reputacijos bei santuokos, turtuolis pasiūlė meilužei įspūdingą sumelę, jei ji grįš į Italiją ir ten susilauks jo vaiko. Jei ir toliau ten pasilks, jis prižadėjo išlaikyti vaiką, kol šiam sukaks aštuoniolika.
Mergužėlė pagalvojus sutiko ir jie susitarė, jog kai naujagimis išvys pasaulį, ji išsiųs turtuoliui atvirlaiškį, ant kurio užrašys slaptažodį - "SPAGETI". Tai reikš, jog viskas gerai..
Lygiai po devynių mėnesių, grįžęs namo, versilinkas išvydo sutrikusį žmonos žvilgsnį. "Brangusis, šiandien tau atėjo labai jau keistas atvirlaiškis"-pasakė ji... "O!",-sušuko jis,- "Duok pasižiūrėti. Aš tau vėliau paaiškinsiu.." Jis čiupo atvirlaiškį iš žmonos rankų, perskaitė parašytą žinutę.. išbalo.. ir suaimanavęs nualpo..
Žinutėje buvo parašyta: "SPAGETI. SPAGETI. SPAGETI. DVI PORCIJOS SU MĖSOS KUKULIUKAIS, VIENA - BE!"

Skulptūra Novosibirsko centre

Ropė

Dear Everybody,

Due to the current financial crisis facing the world at the moment, the light at the end of the tunnel will be switched off to save on electricity costs, until further notice.

Sincerely,

God

kuprinė-drakonas

- Nežinau, ką daryti.
Tarakonai užkankino. Laipioja visur - ramybės neduoda...
- O tu nusipirk kreidučių tarakonams.
- Ir ką, padeda?
- Tai aišku. Pažiūrėk - manieji sėdi sau kamputyje , paišo...

- Keista, kad pas pačius didžiausius idiotus pačios gražiausios žmonos!, - sako vyras.
- Padlaižūnas!,- koketiškai šypsosi žmona.

Nusprendė vyras vesti ir ilgai galvojo, kurią iš trijų meilužių imti į žmonas.
Nusprendė kiekvienai duoti po 5000 litų ir išsiaiškinti, kaip kuri juos išleis
Pirmoji prisipirko brangių drabužių, geriausios kosmetikos, apsilankė
prabangiuose grožio salonuose - žodžiu, padarė viską , kad atrodytų
puikiai, ir pasakė:
- Labai tave myliu ir noriu visiems parodyti, kad tu turi pačią gražiausią žmoną mieste.
Antroji išleido visus pinigus savo potencialiam vyrui - nupirko jam
naują kostiumą, marškinius, žaisliukų automobiliui ir pasakė:
- Tu - svarbiausias žmogus mano gyvenime, todėl visus pinigus išleidau dėl tavęs.
Trečioji investavo tuos 5000, dar gavo tiek pelno ir padvigubintą sumą
grąžino vyrui sakydama:
- Labai tave myliu ir stengiuosi padaryti taip, kad suprastum, jog esu labai protinga ir sumani.

Vyras dar kiek pagalvojo ir vedė tą, kurios buvo didžiausia krūtinė!

evoliucija

KODĖL VERTA IMTI PASKOLĄ:

1. imdami paskolą, žinote, kiek esate vertas
2. gyvendamas iš paskolos, žinote, kad gyvenate
3. geriau paskola saujoje, nei grynieji ore
4. paskolą jau turite, problemų dar tik galite turėti
5. jei nieko neturite, tai bent paskolą tikrai esate pasiėmęs
6. lengviau imti, nei duoti
7. gyvendamas iš paskolos, esate pranašesni už tuos, kurie negyvena, nes jos neėmė
8. jei gyvenate iš paskolos, esate optimistas, o optimistams gyventi lengviau
9. jei turite paskolą, kas nors jus visuomet prisimins
10. vyrai, paėmę paskolą, visuomet įdomesni už benamius

Aš irgi naudoju asmens sąskaitos panašų variantą, ta prasme visi metai telpa į vieną puslapį. Gal kas žinot, ar asmens sąskaitos forma yra patvirtinta teisiniais aktais ir ką sako tikrintojai dėl formos supaprastinimo?

miegas darbe

seksas ir kalorijos

partnerių atitikimo testas. Gal kam pravers

Ateina naujas rusas i pirtelę, nusirengia, užeina į salę, įsitaiso patogiai.
Aplinkui garas, karštis.
Liūdnai kažko jam sėdėt... Šaukia berniuką-padavėją ir sako:
- Klausyk atnesk man pusytę (pusę LSD popieriuko), nes kažko liūdna.
Atneša jam, tas įsimeta po liežuviu ir sėdi. Sėdi, sėdi, nu nevelka visiškai. Kviečia vėl berniuką ir sako:
-Klausyk, nešk dar pusę, nes kažko neima manęs!
Atneša jam dar pusę. Tas vėl įsimeta ir sėdi, laukia efekto.
Bet efekto nėra. Rusas pradeda pykt. Šaukia:
-Berniukas, nešk man visą, nes žiūriu nieko nebus!
Atneša jam visą, tas įsimeta ir sėdi toliau.
Nu galvoja, berniukas aiškiai a.p.i.p.*.s.i.n.ė.j.a ir kažką ne tą jam neša, nes visai nevelka... Staiga girdi, kaip pradeda staugt jo merso signalizacija...
Iššoka į lauką vien su chalatu ir šlepetėm, žiūri mersas jo nuvažiuoja. Tas stabdo taksą ir rėkia, kad vytusi greičiau mersą, blin.
Mersas lekia per visa miestą, taksistas neatsilieka. Išlekia į užmiestį, laukai, miškai aplinkui. Staiga taksistas stabdo, mersas dingsta iš vaizdo... Sako naujam rusui:
-Klausyk, baryga, kaip tu man mokėsi, jei sėdi nuogas su chalatu ir šlepetėm?!
Rusas greit įvertina situaciją, aplinką ir pamanęs, kad geruoju nesibaigs, šoka pro duris ir bėga į mišką. Pasislepia tarp medžiu žvilgsniu palydi nuvažiuojantį taksą.
Miškas, šalta, sniegas aplink ir krūmai. Blin, galvoja rusas, nu ir papuoliau. Ir taip šikt užsinorėjo smarkiai... Nu galvoja, nieko nėra, atsisėdo prie krūmo, chalatą pakėlė ir stumia... Tik staiga pajaučia stiprųn spyrį i nugarą, kurį palydi griežtas balsas:
- Pas mus pirty, nešikama!!!

> > Musu valdžia sakosi turinti du antikrizinius planus:
> > Fantastinį ir realų.
> >
> > Realus:
> > Atskris marsiečiai ir mus išgelbės.
> >
> > Fantastinis:
> > Išsigelbėsim patys.

Gyvenimas liūdnas. Gerai, kad nors atlyginimas juokingas.
Sako šykštus moka dukart. Eisiu dirbti pas šykštų.

Laiškas krizės tema

Vakar mane barė. Mama. Mane barė, o aš džiaugiausi. Iki šiol apie tai, kad vaikus bara, skaičiau tik knygose. Žinojau, jog bara už šunybes, kiaulystes ir nepaklotas lovas. Pasiutusiai būdavo įdomu, kaip jaučiasi baramas vaikas. Tačiau kad ir kiek stengiausi, nei mama, nei tėtis manęs nebardavo.
Nenešioju šaliko ir pirštinių, tačiau niekam nerūpi, kaip rengiuosi. Nevalgau, tačiau niekas to nepastebi – kasdien pusryčiauju ir vakarieniauju vienas, o valgant savaitgaliais tėtis prie stalo skaito laikraščius, o mama pešiojasi antakius ir lakuojasi nagus. Tyčia gaunu blogus pažymius, tačiau nei mama, nei tėtis į pažymių knygelę nežiūri.
Rytais jie skuba, vakarais grįžta vėlai ir beveik miegodami, savaitgaliais mama visą dieną kalba telefonu, o tėtis skaito žurnalą „Panelė". Man liepia netrukdyti.
Vakar mama netikėtai grįžo anksčiau. Pasakė, kad nuo šios dienos dirbs mažiau, todėl vakarais grįš anksčiau. Paaiškino, jog tai dėl krizės, kad mes nebegalėsime per atostogas važiuoti į Afriką, o tėtis naują automobilį pirks tik kas penkeri metai.
Sušukau: „Valio!"
Už tai ir gavau barti. Mama kalbėjo piktai (iki šiol su manimi ji beveik nekalbėdavo, tik siųsdavo SMS žinutes, ką turiu padaryti), pasakė, kad esu kvailas, nejautrus ir nesuprantu, jog ateis diena, kai valgysime juodą duoną, agurkus ir gersime pieną.
„Valio" – norėjau šaukti dar kartą, tačiau taip gražiai barančios mamos nutraukti nesinorėjo. Kaip sakiau, manęs niekada nebarė, tad dabar galėjau pasijausti kaip žmogus. Kaip gerokai paaugęs vaikas.
Kaip vaikas, kuriam bus ne gėda pažiūrėti į akis katinams ir tulpėms.
Kodėl šaukiau „Valio"?
Todėl, kad atostogos Afrikoje mane mirtinai užkniso. Ten karšta, mama su tėčiu pykstasi, tėtis geria, mamai skauda galvą, o per Naujuosius metus kaip klounas svečiams turiu vaidinti Afrikos dramblius, kurių niekada nemačiau. Nauji tėčio automobiliai bjauriai atrodo, jų vidus šlykščiai dvokia. Nespėju savo vietelėje ant sėdynės išsėdėti mano užpakaliui tinkančią duobutę, o sėdynės odą iškvėpinti mėgstamu jogurtu, kai turiu lįsti į naują automobilį, neprijaukintą, dvokiantį plastmasėmis ir pernai padvėsusiu šunimi.
Dėl juodos duonos, agurkų ir pieno dar paprasčiau. Mama kažkodėl mano, kad šiuolaikiniai žmonės turi valgyti suvytusias picas, išpampusius mėsainius ir bulves fri, o juoda duona ir agurkai ant stalo daro gėdą pasiturinčiai šeimai. O aš prisimenu, kaip seneliai mane vaišindavo juoda duona ir pienu...
Mama pasakė, jog darbo tuoj sumažės ir tėčiui. Pagalvojau, kad tada jis galėtų padėti suklijuoti laivo modelį, kurį jie man padovanojo per gimtadienį. Prieš tris mėnesius bandžiau tėčio paklausti, kaip pritvirtinti stiebus ir kaminus, tačiau jis į mane pažiūrėjo nesuprantančiu žvilgsniu ir įsijungė vieną iš šešių mūsų televizorių.
Klausiate, kodėl šeši televizoriai trims žmonėms? Kartais tėtis žiūri tris televizorius iš karto. Jis sako, kad visi užsiėmę žmonės taip daro, o jo firmoje yra žmogus, kuris vienu metu vairuoja, kalba mobiliuoju telefonu, naršo internetą, mezga pirštinę ir skalbia kojines.
Girdėjau apie tą krizę. Kaimynė skundėsi, kad negalės kas mėnesį pirkti naujo kilimo. Ji nemėgsta siurbti dulkių. Ir mokykloje kalbėjo. Atseit tie, kas mokyklos valgyklos kotletais žaidžia tenisą, nebegaus nemokamų pietų.
O aš nuo vakar vakaro tyliai svajoju, kad tėvai iš neturėjimo ką veikti pamatys, jog esu ir aš. Kad mama pamatys tėtį, o tėtis – pastebės mamą. Kad mama kuo nors pasiskųs ar tėtis paprašys mano pagalbos. Gal apsirinku, tačiau vakar man pasirodė, kad mama į mane žiūri liūdnomis akimis. Jeigu taip bus ir toliau, gal kada nors ji man leis ją ir paguosti.
Gal net pasakys: „Man liūdna." Man vienam pasakys. Pašnibždomis.
Dar noriu, kad vakarais mane vadintų mažybiniu vardu. Dabar mažybiškai vadina tik vieną dalyką – pinigėlius. Nuo ryto iki vakaro. O kartais net miegodami.
Tikiuosi, kad šeštadieniais pasivaikščioti eisime ne į prekybos centrą, dažniau važiuosime pas senelius, vakarais skaitysime knygas ir suges vaizdo grotuvas.
Kodėl vaizdo grotuvas? Kai gulėjau ligoninėje, mama su tėčiu pasikeisdami mane slaugė, tačiau visą laiką jie kažkam skambindavo, o prieš mano lovą pastatydavo nuolat veikiantį vaizdo grotuvą su šlykščiais, šlykščiais, šlykščiais animaciniais filmais. Dėl to vieną vakarą aš net norėjau numirti.
Noriu, kad mes neturėtume pinigų naujam vaizdo grotuvui.
Dar noriu, kad krizę išgyventume visi: aš, mama, tėtis, pažįstami ir nepažįstami žmonės.
Būtinai ir visi iki vieno.

5-6 valanda ryto, 2011 metų ruduo...
Susitinka du kiemsargiai.
Vienas ilgai žiūri į kitą ir sako:
- Jūsų toks pažįstamas veidas ...
Antrasis:
- ... o jūs kokioje ministerijoje dirbot?

Mirtis pas mus ateina juodai apsirengusi ir su dalgiu, o pas muses -
su triusikais, maike ir laikraščiu.

Vasaros atostogos krizes metais...

Aš sergu chroniška ofisine liga:
- Iki pietų pastoviai noriu valgyti, po pietų miegoti. Ir svarbiausia, tai tas pastovus, maudžiantis pasąmonės jausmas, kad man mažai moka!

spasibo

Susipyko smėlyje bežaisdami du vaikai ir vienas sako kitam:
- mano tėtis galėtu visą Klaipėdą nupirkti!
Kitas atkerta:
-o mano tėtis jam neparduotų!

eilėraštis

2009 metų ankstyvas pavasaris kažkur Lietuvoje kalbasi du kažkaip išlikę verslininkai:
- Tu savo darbininkams algą moki?
- Ne, jau seniai.
- Ir aš ne. Bet jie vistiek į darbą eina?!
- Eina
- Ir mano eina. O gal davai padarom apmokamą įėjimą?
Dar po mėnesio:
- Na kaip taviškiai į darbą dar vaikšto?
- AHA. Tik taupo žąsinai !!!!!
- ??????
- Ateina pirmadienį, o išeina penktadienį !!