As grizau. Aiu, kad susirupinot mano situaija.
Taip vaikas visas dienas su mama. Tevelis darbe. O mes tokie jauni ir retkariais labai norisi kur nors vakare iseiti kaip senais laikais, romantiskai praleisti vakara, bet deja, vaiko gi su savim nepaimsi, jis maziukas, pas ji rezimas. Su vyru tik svajojam apie ka nors malonaus. Kad galima pabuti dviese. Seneliai labai nenori pasilikti su vaiku. Jie turi nuo ryto iki vakaro ziureti televizoriu, tokia jau ju parega
, o vaikas begioja, maiso, reikalauja demesio. Kas kada nors gyveno su tevais, supras.
O pas ka nebuvo situacijos kada reikia kur nors iseiti ir nera su kuo palikti vaika?
O kaip sunku kiekviena savaitgali sedeti namie ir tik svajoti apie koki nedideli baliuka? Ir taip, jau keleta metu niekur neiseiti? Vat nuo to ir lenda i galva tokios idejos kaip naktiniai darzeliai, ne tik naktiniai, o tokie pvz kur galima butu palikti vaika porai valandu. Nu negaliu as jau atsiklaupusi ant keliu prasyti tevu, ar kitu. Man lengviau uzmoketi ir kad niekas man neprikaistautu: Tipo, as tavo vaika paziurejau, tai tu dabar man skolinga iki gyvos galvos.
O i darzeli tai aisku kad nenoriu leisti! Zinau kas ten darosi. Bet vistiek kada nors reikes leist. Kaip visi nieko napadarysi. Tik i normalu, aisku kad ne i savaitini.