Aš tai rėkiau: varyk, Rūta, varyk.
Dabar lauksim apdovanojimų.

O kaip ūžia visi portalai. Dievuliau, penkiolikmetė mergička visai šaliai suteikė tiek pozityvo. Niekas nesirieja, visi linksmi. Sveikina vienas kitą ir Rūtelę.

Grybauskaitė tegul ne vėliava mosuoja, o rūpinasi, kaip normalias sąlygas tokiems sportininkams sudaryt treniruotis.

Negaliu, žliumbiu

Jergutėliau, kaip pergyvenu...

Pakratė kaip turi būti jūsų kraštus.
Eina sau.
Vargšas Filimončikas. Tai baimės katinui buvo :))

Reikia reikia tų anūkų. Tai ką dabar

Nu gaila man tas antis valgyti. Savas. Ne tai kad gaila - negaliu net į burną įsidėti. Apsivemčiau, turbūt. Namiškių nevalgau
O mano reakcija, ką aš žinau, normali. Trumpaplaukis šuniukas. Tegul ir užsiaugins povilnę. Vistiek šalta. Man, tiesiog, gaila.
Žaisti, siautėti sniege - viena. Miegoti lauke - kita.
Jei Lapė būtų biškį kitokia, ne tokia aktyvi, gyventų namuose. Nu bet ji kaip gyvsidabris. Atlekia į namus ir skraido. O bekylant skrydžiui, su savimi kelia ir baldus. Viską išstumdo. Tiek pas ją energijos :)))
Kai vežam šunis į pievas, tai Lapė dar tik pradeda dūkti, o mūsų labradoras jau viskas, eina į mašiną - pervargęs :)))

Na, aš, matyt, durna. Bet nieko negaliu su savimi padaryti.
Dabar, kai jau nebeturim mūsų senolio Bailiaus. Kieme liko viena Laputė. Jai labai nuobodu. Nes jie visur būdavo kartu. Nors Bailius buvo palaidas, bet jis miegodavo ir ėsdavo su Lape.
Tai dabar kasdien, kokiai valandai, atsivedu Laputę į namus. Kad pasidžiaugtų kitais augintiniais.
Žiemą tai jau be kalbų, žemiau -5 šalčio, ir mūsų šunys keliauja į namą.
Nemoku kitaip.
Beje, Bailių, dėl jo senumo, į namą įnešam, būdavo, ir išnešam. Kasdien. Nes jam buvo sunku lipti laiptais. O svėrė jis kokius 25 kg :)

Ir tu ketini tokį šunį laikyti pririštą? Lauke? Žiemą?
Ech...

Smagu skaityti jūsų pasidžiaugimus savo vaikučiais. Prisimenu, man labai spaudė širdį, kai vaikai baigė mokyklą. Žliumbiau. Juk pasibaigė tas nerūpestingas laikotarpis. Pasibaigė vaikystė, paauglystė. Vaikai, tiesiog, suaugo... ir tai, kažkodėl, graudina.
Nors, atrodo, tėvų tikslas užauginti vaikus. Bet, kai jie suauga ir kelia sparnus, mes, tėvai norėtume, kad jie dar pabūtų šalia mūsų :)

Ko gi jau tylu?
Pažiūrėk, kiek vakar džiaugėmės
Krepšininkais nesidomiu. Linkiu jiems sėkmės, bet žiūrėsiu tik tada, jei žais finale :)))
Sergam už Rūtelę. Vakare kumštukus laikysim. Ir ne tik mes. Visi lietuviai, net ir emigracijoje seka jos spurtą.
Šiandien su sūnum pasiskypinom. Tai pirmas klausimas: ar matei? Kaip tau pavarė mergaičiukė :)))
Žiūriu, pilnas internetas gražių nuotraukų.
Puikiai kelia nuotaiką :)

Na, tai jei imat čekį, gautus produktus surašysit į priėmimo žurnalą.

Kai paskaitau tokias mintis, taip ir noriu viską spjauti ir varyt iš Lt. Bet lėkčiau į Vokietiją. Na, manau, kad taip ir bus po kokių metų.
Tik yra vienas trukdis - kas mane ten priims su 20 ančių ir 10 kačių....
Juk neatiduočiau savo augintinių į prieglaudas.

Vistiek, malačius. Nors ir aštuntas.

Nu, sergam už Titenį. Plaukia

Tokios akimirkos, man atrodo, net ir vyrus priverčia nusibraukti džiaugsmo ašarą.
Tiek džiaugiuosi, nes nieko apie tokią buvau negirdėjusi.
Krepšininkus tai išlydi su dūdų orkestrais, o petencialius prizininkus net neparodo normaliai. Nei finansuoja, nei kam jie įdomūs.
Šaunuolė mergička.
O spauda ūžia

Yes, Rūta vėl pirma.
Laukia finalas.
o čia tai nauja žvaigždė
Ar matėt?

Joooooooo. Nekažką....

Ok :)

Ji žydi tik vieną dieną?

Tai duosi man žinot, bus proga mini susitikimą pasidaryt :)

Kada?

Nu žinai, gausi diržą
negalima važiuoti dviračiu, kai žaibuoja ir griaudžioja. Ne tik dėl paties žaibo. Gali koks medis užvirsti.
Ruošk uodegą, kai susitiksim, įkrėsiu beržinės košės

Ten plotas dėlėms didelis. Būtinai sodinsiu ir aukštų (toliausiai) ir žemų.
Bet čia nesiskaitys, kad prie vandens, nes ten pakankamai sausa joms bus. Jos gi aukštai.

Tu žemės, o aš pinigų :)))
Bet pirksiu vistiek. Nors kelis augalėlius. Mano prūdelis iščiulpė visus syvus :)

Jo, apie vėtrą pajūryje jau skaičiau. O pas mus, tik išėjau su šuniu, kad sukilo vėjas. Parlėkėm, užsitamavojom langus, duris. Nurimo vėjas, dabar lyja. Ką tik pradėjo. Bet pakankamai ramiai.

Šiaip, skaičiau, kad Nidą nusiaubė vėtra.

Jergutėliau, kokių gražių ten yra

Jediara, vyro traumos sujaukė visus planus.
Prieš mėnesį ranka, prieš savaitę - koja. Nu, net nėr kada atsikvėpt. Net kojų pas žuvytes nenuvežu, kad pedikiūrą padarytų. Sakoma, tu planuoji, dievas juokiasi.

Sakykit, o jūs kada nupjaunat nužydėjusias lelijas?
Ir nepamirškit svogūnėlių čia mums pasiūlyti. Mes nusipirktume :)

Nu, žada. Vakar irgi viską laisčiau. Net neįtariau, kad naktį dar palies.
Smagu gi laistyt kai karšta :))