Miargaitės, kurios kankinasi, nevalgydamos po 18 val. Meskit tas kankynes į šoną. Mes išgelbėtos :)))) www.lrytas.lt/-13432912481342346280-%C5%A1e%...

Holdingai
tax.lt/temos/12779-maisto-tvarkymo-procesas/23
Čia yra įsakymas ir visa kita apie Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalą.
Nu jau netingėk pasiknaisiot :)))

O tu tikiesi, kad kas nors bus toks dosnus ir nemokamai dalinsis tuo, už ką mokėjo. Ir nemažai?

Kaip mano minėtu atveju - pasispjaudymu į veidą.
Na, tada nedaug trūko, būčiau tam vaikui užvažiavus į šikną. Bet kažkaip susilaikiau. Tik paprašiau tos darbuotojos daugiau savo vaiko pas mus nesivežti. Mol, blogos čia jam emocijos.

Čia visai kita situacija. Čia ne brangiausias žmogus, mama, atiduoda, o nelaimėlis nori paimti.
Beje, koks protingas buvo tas žmogus. Ne veltui kiekvienam sutiktam bomžui, jei prašo, duodu litą.

Byla, netaikiau jums. Nes nemačiau jūsų vaiko ir tikrai neturiu nuomonės.
Aš tik norėjau pasakyti, kad būna, kad tėvai, nurašydami vaiko hiperaktyvumui, nepastebi vaiko netinkamo elgesio.
Čia aš - ne išimtis. Nors maniškiai ir nebuvo jokie hiperaktyvūs. Bet labai dažnai mes toleruojame savo vaikų nekokį elgesį.
Na kad ir toks pavyzdys: vaikas staugia (dažni vaizdai parduotuvėse), nes jam reikia "kremo nuo visų pyragaičių". Aplinkinius tai veda iš proto. O mama nepastebi arba nenori pastebėti.
Arba, kas baisiausia, tada vaikui sako: va, eina teta, būsi negeras, atiduosiu. Jomajo, vaikas nesijaučia saugus.
Gal pakaktų vaiko paprasčiausiai nesivesti ten, kur daug pagundų ir nėra galimybės nupirkti. Arba, tada jau kalbėtis kalbėtis kalbėtis.
Na, ačiū dievui, mano vaikai užaugo be isteriškų griuvimų ant žemės ir žviegimo bei spardymosi. Bet ašarų yra buvę. Ir labai graudžių.
Bet mes, eidami į parduotuvę, iš karto būdavom susitarę, ko einam. Ar žaisliuko. Ar skanėsto. Ir koks tai skanėstas ar žaisliukas galėtų būti.
Gal tai, kad būsimas pirkinys būdavo aptartas, išvengdavau to žviegimo. Nežinau.
Man buvo didžiulis komplimentas, kai kartą auklėtoja pasakė: matosi, kad savo vaikams niekados nemeluoji. Vaikai juk šeimos veidrodžiai.
O klaidų auklėjant, turbūt, neišvengėme ir neišvengsime kiekvienas. Tik vienos klaidos turi pasekmes, kitos ne.
Beje, dabar jei auginčiau vaikiukus, daug ką daryčiau kitaip. Gyvenimiška patirtis...

Apie hiperaktyvius: mano buvusios darbuotojos vaikas, jos teigimu, hiperaktyvus.
Ji vis pasakodavo, kad vaikas netelpa savo kailyje, kad jam reikia didesnio fizinio krūvio ir vsio takoje.
Kartą atsivežė ji tą savo vaiką į darbą. Ir mes visi likome be amo, nes vaikas, paklausus, koks jo vardas, spjovė moteriai į akis. Mama, tuo tarpu, net nesureagavo. Mat jos vaikas hiperaktyvus ir negalima jam nieko drausti
Kai būčiau liejus aš jam į šikną, būtų 3 dienas miegojęs stačias. Būtų pasibaigę visi jo hiperaktyvumai. Kartais mes, tėvai, padarome meškos paslaugą savo vaikams. Dabar tas vaikas eina į mokyklą. Ką pastebiu: nemėgiamas klasėje.
Kitas atvejis: ateina pas mane moteris su dukrele į namus. Soc. remtinos. Joms pagalbos reikėjo. Priėmiau kaip žmones. Ir ką - mažoji tik šast su visais batais ant fotelio ir laipioja. Mama nieko nesako. Vaikui viskas galima.
Tai patikėkit, užteko mano žvilgsnio ir trijų "švelnių" žodžių. Mergaitė atsisėdo, tapo rami. Ir taip išsėdėjo iki pokalbio pabaigos.
Mes labai dažnai nepastebime, kur mūsų vaikai elgiasi netinkamai. Nes svetimus pamatyti lengva. O vat savi tai jau dievo avinėliai. Todėl patys užauginame ragiukus. Gal nuo to ir prasideda...

Tu tik pagalvok, jei surinktų į negyvenamą tokias kaip mes :)))
Vietos ten pritrūktų. Nes visi norėtų prisijungti
Aš irgi kiek kitaip žiūriu į tokius reikalus.

Rašyk tuos klausimus :))
Jei tik žinosiu su malonumu atsakysiu. Man tokie klausimai - būdas tobulėti.
Nes užsisėdim vienoje vietoje ir pamirštam seniai žinomus dalykus :)

Neprisimenu, gal devintokai buvo mūsų vaikai. Viena sūnaus klasiokė buvo išderinus visą klasę. Paskalomis, užuominomis, prisiknisinėjimu. Mergos ir į dūdą buvo jai užvažiavusios. Na, tokia gnydelė, kad visi pavargę nuo jos išsidirbinėjimų, pasidarėme bendrą vaikų - tėvų susirinkimą. Atėjo ir ji su mama.
Na, ir visi išsakėme, kas guli ant dūšios su rekomendacija išeiti iš mūsų klasės.
Nesakau, kad labai padėjo, bet neblogėjo tai tikrai.
Netapo ji mylimiausia klasioke, bet elgesys šiek tiek pasikeitė.
Dabar jau neprisimenu, ar ji baigė 12, ar išėjo po 10 klasės. Kažkaip. užsimiršo šitas nemalonumas.
Beje, ten irgi šeimoje buvo nekažkas. Smurtas prieš motiną, tėvo išgerdinėjimai. Vaikas tada išsiderina.
O, jei šeima iš šalies atrodo labai netgi padori, ne visada tai yra tiesa. Būna tik gražiomis spalvomis nudažytas fasadas su apsilaupiusiais tapetais viduje. Ir vaikui ten blogai. Ir jis kovoja.

Kai skaičiuoji algą, vadovaujiesi GPMĮ, visokiais kitais teisės aktais?
Tam, kad jais vadovautis, turi bent akį į juos užmesti. Ania?
Taip ir čia, jei nori dirbti pagal GHPT, turi bent žinoti, kaip jos atrodo. Kas ten parašyta.
Ką turit pasidarę? Juk maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą turite? Kažkaip parengėte aprašymą?

Tai ir sakiau, kad šalina. Bet būna, kad tas vaikas maištauja, nenaudodamas smurto prieš bendraamžius. Jis tiesiog nelanko pamokų, pabaliavoja. Dar kokią nesąmonę padaro.
Juk kiekvienas atvejis unikalus. Ir sudėti lygybės ženklų negalima.
Be jokios abejonės, jei kyla rizika būti sužalotiems, reikia mesti tokį iš mokyklos.
Bet, reikia pripažinti, kad dažnai tereikia atrasti kelią į vaiko širdį, pralaukti, prakentėti. Ir viskas susidėlioja.
Aš pati buvau baisi maištautoja. Mano elgesį kas savaitę svarstydavo. Bet mokiausi ketvertais ir penketais. O elgesys - "padėk panešt"....
Išaugau iš to amžiaus, išėjau iš mokyklos. Toliau mokiausi. Ir raudoną diplomą gavau už žinias, ne už elgesį. Nors tada buvau jau geresnė :)))
O jei mane būtų išmetę? Gal dabar sėdėčiau prie konteinerio visa graži?....
Gaila tik vieno: kad pedagogais dirbama ne iš pašaukimo, o todėl, kad į pedagoginį lengviau įstoti. Priedo, jauniems pedagogams labai dažnai trūksta elementarios gyvenimo patirties ir psichologijos žinių. Jei ant manęs staugia, aš staugiu dvigubai.

Holdingai, o kas nors jūsų kavinėje Geros higienos praktikos taisykles akyse matęs?
Ten gi visi žurnalų pavyzdžiai sudėti.

tax.lt/temos/12779-maisto-tvarkymo-procesas/24
Gal čia ką rasi.
Jei ne, gelbėsim ;)

Nusispjauk tris kartus per petį ir pabelsk į medį.....

Meta tuos vaikus. Meta ir stipriai. Bent jau pas mus. Bet apgalvoja kiekvieną žingsnį, juk tai jauno žmogaus būsimas gyvenimas.
Tik pagalvokit apie tai: o jei jūsų kurios nors vaikas būtų tas negerietis... trukdantis, maištaujantis?...
Ar ne kitaip giesmę giedotumėt?

Kažkada išmetė mano sūnaus klasioką. Nesįsiklausė į vaiką (tėvų skyrybos buvo maišto priežastis), nematė, nepastebėjo...
Dabar gi jis - puikus žmogus, puikus tėtis ir puikus vyras.
Nereikia čia taip kategoriškai nurašyti tų išdykusių ir nepaklusnių.

Darbuotojas nedirbo ne dėl savo kaltės.
DS sutarta ne tik "ne daugiau", bet ir turi būti aptartas minimalus jo DU, kurį, dirbo ar nedirbo, turi gauti.

Gausi į dūdą už tokius žodžius
Kaimo mokyklos turi vieną privalumą: dauguma mokytojų pažįsta tėvus. Todėl vaikui, jei jis nėra protiškai atsilikęs, vien sėdėti tyliai pamokų metu neužtenka. Tuoj sunerimę mokytojai pakelia aliarmą.
Mieste, kaip tik, į tokius tylenius niekas dėmesio nekreipia. Ir didesnė tikimybė, kad tai - miesto mokyklos vaisius.

O gal jam buvo reikalinga adaptuota programa?
Niekaip negaliu patikėti, kad šiais laikais tokio amžiaus vaikai gali būti beraščiai... eina sau.

Nuostabybės:
www.lrytas.lt/-13430314371341769357-anyk%C5%...

Va va va, čia ta priežiūra ir davė savo rezultatą. O jis, kaip matosi, puikus :)
Reikėjo dar diržą paimti kai kam

Priimu kaip komplimentą

Džiaugiamės. Valioooooooooooo. Šaunuoliai vaikinai

Vytenio tėtis mūsų gimnazijoje dėsto fizinį. Mama - anglų kalbos mokytoja. Dirbam kartu jau 17 metų. Matomės dažnai. O ir vaikas užaugo "ant akių" (čia aš giriuosi, kad pažįstu dabar jau Europos čempioną) :)))
Bet ką norėjau pasakyti: tas pasididžiavimas tėčio veide, kai paspaudžiam jam ranką po eilinės pergalės, ta mamos švelni šypsena (buvom buvom varžybose, sirgom) suteikia tiek gerų emocijų. Džiaugiesi, žmogus, lyg savam vaikui būtų pasisekę :)
Beje, tėtis šalikėlio - Lietuvos trispalvės net nenusiima. Vaikšto visas toks spindintis :)
Gera didžiuotis savais vaikais :)
O aš didžiuojuosi, kad mūsų kaime ne vienas šviesuolis išaugęs. Vienaip ar kitaip garsina Lietuvos vardą. Ir tame tarpe - Vytenis
Šiandien būtinai pasveikinsiu tėvus.

Atsakiau "taip" į tą klausimą, kurį pacitavau :)
Beje, jūs ten rašėte, kad nemokamų atostogų metu darbuotojas bus socialiai draustas. Nė velnio. Į medikus kreiptis galėtų, bet nedarbingumo jam niekas neapmokės.

Taip.

O aš Raudonus vakarus pirmą kartą išgirdau būtent čia. Todėl be Povilo ir Agnės net neįsivaizduoju šio kūrinio.
www.youtube.com/watch?v=vl_KvDEYb60

Eik jau, šnekorka
Porą kartų vos nepadariau kriminalinio nusikaltimo.
Vieną kartą mamą, stumiančią vežimėlį per plikledį tiesiai po mano mašinos ratais, kai jau pagaliau sustojau skersa kitoje juostoje, norėjau išlipus užvažiuot jai per snukį. Susilaikiau. Su aukštakulniais būčiau pargriuvus ant to slidumo.
Kitą kartą: stovi porelė. Sustoju. Ai, neisim, pradedu važiuot, jie - į perėją. Sustoju. Jie sustoja.
Nu bliaxa, taip dakasė...... jei jie taip lovoje abu galvoja: jau pradėt mylėtis, ar dar palaukt. Vaikų nebus.

Nius, padangoms netaupom Dažnas automobilis kainuoja tiek, kiek padangos
O sustojus lūpas dažytis galima. Gi stovi. Tegul jie sau eina pro šalį. Tai ne, sustoja pažiūrėt, ar ne kreivai padažyta....
Dėl telefono: nu ir kokio velnio visi būtinai skambina tuo metu, kai važiuoji?

Viešpatėliau
Tik nenusipiginkit. Mes už nepapuoštą apie 2-3 kg tortą mokam apie 80-90 Lt.
Žinoma, kaimiškas, šviežias ir labai jau gardus. Bet be jokių fukrintasų.

Elste, pasveikai, matosi
Kjurate labai teisingai pasakė: akių kontaktas. Už vairo sėdi žmogus. Per perėją eina taip pat žmogus. Jie turi akis. Mato vienas kitą.
Ir galiu tik patvirtinti KJuratės žodžius: pėstysis, kuris vairuoja automobilį, eidamas per perėją, žiūri, ką daro automobilio vairuotojas. Pirmiausia, pėstysis turi būti tikras, kad vairuotojas jį mato.
O tai, kad būna tokių, kurie (nebūtinai dėl to, kad vėplos) lekia per antrą juostą ir nestabtelna: tam ir yra duotos akys. Žiūrėkim, kur einam.
Aš, lygiai taip pat, eidama per nereguliuojamą perėją, žiūriu į vairuotoją. Galvos linktelėjimu padėkoju, jei praleidžia. Nusišypsom.
Todėl, kai jau sėdi už vairo, norisi, kad pėstieji nežiūrėtų į tave kaip į potencialų žudiką, o kaip į lygiavertį eismo dalyvį ir žmogų.
Beje, vairuojantys pėstieji labiau gerbia tuos, kurie tuo metu sėdi už vairo. Nes jie suvokia, ką reiškia vairuoti.