Šeima, vaikai

Man tai gaila tokių vaikų, gyvenimas tik prasidėjęs, turės liūdnai, baigtis.

O man gaila tų, kurie nuo tokių kenčia...

Pamenu mano laikais buvo keturi griežti mokytojai, kad bijodavom, net kviepuoti per jų pamokas, visi blogiukai tylėdavo, bijodavo žodį pratartį.

Kažkada ir mano sūnaus klasioką pašalino iš mokyklos. Taip pat buvo problemų šeimoje. Ir matėm, ir įsiklausėm, ir psichologai dirbo, ir mes kentėjom kiek galėjom, bet kai vienas po kito vaikai sužaloti namo grįžt pradėjo... Na, aš labai tolerantiška, bet ar 25 šeimos ta pačia vienos šeimos problema turi gyventi? Nežinau kaip toliau jo gyvenimas susiklostė, bet gal jam kaip tik tas pašalinimas išėjo į naudą.

bet tai gal tada ir tevai galu gale prades rupintis savo vakais o tai kiek tokiu kurie mano kad jei i mokykla ju nekviecia reiškias viskas gerai o į mokykla ir nekviečia, mokytojos tyli ir kencia pačios ir kaltos

Mano dukros klasėje yra toks veikėjas. Pilna destrukcija nuo pat pirmos klasės. Visi iškankinti. Priemonių mokykla imasi daug. Specialistų dirba daug. Socialinis pedagogas arba klasės auklėtoja lydi į pamokas (baigė 8-ą). Dirba psichologai, kiek žinau, ir psichikos sveikatos centre mėgino gydytis.

Bėda ta, kad ne vien per pamokas jis nesąmones dirba (pvz. klasiokės plaukus padega), bet ir smurtauja gerokai. Yra vienas smulkus berniukas klasėje, tai nuolat kenčia nuo jo.
Mama iš esmės "gyvena" mokykloje. Ji labai stengiasi, bet, kaip direktorė ir kiti pedagogai paskutiniame susirinkime sakė, ji pati jaučiasi palūžusi ir pavargusi, nes niekas negelbsti.... (tėvo nėra, išsiskyrę ar kaip ten).

Nu vat ir aš nežinočiau, ką tokioj situacijoje daryti. Nors ir dėl savojo dičkio tėvas ne sykį yra ėjęs mokyklon.

tai va ir sakau, kad tokiems specialios mokyklos turėtų būti.

Vienok specialistai konstatavo, kad jis gali mokytis normalioje mokykloje. Bet vargas tai tikrai didžiulis...

Taip, Tininga, tai būtent toks atvejis, kai turi būti imamasi priemonių, ir labai griežtų.
Kiti vaikai neprivalo kentėti (iki pirmos rimtos nelaimės, matyt). Paprasta mokykla nei to vaiko, nei jo mamos problemų neišspręs. Čia jau ne šiaip eilinis chuliganiukas, problema daug gilesnė. O mamą tik labai užjausti galima. Žiauru. Bet, manau, galima padėti ir tokiems vaikams. Ir šiuo atveju (bei panašiais) problema tampa jau ir valdžios problema, ne vien mokyklos ir tėvų. kai reikalinga spec.pagalba.

Mokyklos ar perauklės, kažkaip atrodo, kad problema tokiose vaikuose yra kitur. Izoliuoti greitai galima.

Toks jausmas, kad parašėte apie mano dukros atvejį.
100 procentų tas pats buvo, kai dukra mokėsi žemesnėse klasėse. Tik tiek, kad tėvą turėjo ir jam nieko mokytoja negalėjo pasakyti.
Kartą grįžo dukra su mėlyne paaky (tas berniukas pastoviai mušdavosi, mėtydavo kitų vaikų kuprines), ėjau į mokyklą susitikti su to vaiko mama. Aš tą mamą anksčiau pažinojau, tiesiog nesinorėjo pyktis. O to berniuko dukra vyresnė mokėsi toje pačioje mokykloje ir buvo labai gera mokinė,
Žodžiu, tikrai tai problema. Kenčia visa klasė, dukra sakydavo, kad nenori eiti į mokyklą. Tiesiog sugadintas kitų vaikų gyvenimas.

Nieko nuostabaus...
Vieną mūsų rajone išštišino net į kitą mokyklą tik tada, kai pradėjo išeidinėti iš klasės į kitas mokyklas kiti vaikai. Tada greitai sutvarkė ir mamelę, kuri įrodinėjo, kad jos vaikas angelas žemėje, ir vaikelį.

būten taip, gadina gyvenimą kitiems, tai kodėl gi jų neįzoliavus nuo visuomenės.

Tai ir sakiau, kad šalina. Bet būna, kad tas vaikas maištauja, nenaudodamas smurto prieš bendraamžius. Jis tiesiog nelanko pamokų, pabaliavoja. Dar kokią nesąmonę padaro.
Juk kiekvienas atvejis unikalus. Ir sudėti lygybės ženklų negalima.
Be jokios abejonės, jei kyla rizika būti sužalotiems, reikia mesti tokį iš mokyklos.
Bet, reikia pripažinti, kad dažnai tereikia atrasti kelią į vaiko širdį, pralaukti, prakentėti. Ir viskas susidėlioja.
Aš pati buvau baisi maištautoja. Mano elgesį kas savaitę svarstydavo. Bet mokiausi ketvertais ir penketais. O elgesys - "padėk panešt"....
Išaugau iš to amžiaus, išėjau iš mokyklos. Toliau mokiausi. Ir raudoną diplomą gavau už žinias, ne už elgesį. Nors tada buvau jau geresnė :)))
O jei mane būtų išmetę? Gal dabar sėdėčiau prie konteinerio visa graži?....
Gaila tik vieno: kad pedagogais dirbama ne iš pašaukimo, o todėl, kad į pedagoginį lengviau įstoti. Priedo, jauniems pedagogams labai dažnai trūksta elementarios gyvenimo patirties ir psichologijos žinių. Jei ant manęs staugia, aš staugiu dvigubai.

Tikiu, kad galima, nors kai matai visas šias pastangas - ir mamos, ir mokyklos (nes ir auklėtoja labai šauni, ir direktorė nuostabus žmogus, ir mokyklos psichologė nebloga), tai rankos svyra... Prieš atostogas buvo jungtinis visos klasės - tėvų, mokinių, mokyklos vadovų ir specialistų - susirinkimas. Apie įvairias problemas kalbėta, bet daugiausia apie tą vaikinuką. Manėm, neateis, nes labai sunku atlaikyti tokias akistatas... Atėjo. Graudu buvo į tą mamą žiūrėti. O tam - kad nors kas. Linksmas, patenkintas viskuo, tarsi ten apie jį kalbėtų. Kaip nuo žąsies vanduo.

Norėjau pasakyti, kad ne visada problemos kyla dėl nieko nedarymo ar abejingumo.

[quote=Tininga]

taip, nes jis gavo dėmesio, visas gi "krūtas" pasijautė. Nu toks jo supratimas...

kartais pakeisti mokykla padeda

o dažniausiai ne, nes ir kitose moyklose tame pačiame rajone žino, kad čia tas krūtuolis ir jis ir ten turi palaikymą tokių "hienų".

Neprisimenu, gal devintokai buvo mūsų vaikai. Viena sūnaus klasiokė buvo išderinus visą klasę. Paskalomis, užuominomis, prisiknisinėjimu. Mergos ir į dūdą buvo jai užvažiavusios. Na, tokia gnydelė, kad visi pavargę nuo jos išsidirbinėjimų, pasidarėme bendrą vaikų - tėvų susirinkimą. Atėjo ir ji su mama.
Na, ir visi išsakėme, kas guli ant dūšios su rekomendacija išeiti iš mūsų klasės.
Nesakau, kad labai padėjo, bet neblogėjo tai tikrai.
Netapo ji mylimiausia klasioke, bet elgesys šiek tiek pasikeitė.
Dabar jau neprisimenu, ar ji baigė 12, ar išėjo po 10 klasės. Kažkaip. užsimiršo šitas nemalonumas.
Beje, ten irgi šeimoje buvo nekažkas. Smurtas prieš motiną, tėvo išgerdinėjimai. Vaikas tada išsiderina.
O, jei šeima iš šalies atrodo labai netgi padori, ne visada tai yra tiesa. Būna tik gražiomis spalvomis nudažytas fasadas su apsilaupiusiais tapetais viduje. Ir vaikui ten blogai. Ir jis kovoja.

Kažin kas draugeliai to vaikinuko, dar ir draugelius reikia gerai patyrinėt. Ar neveikia po draugų sparnu. Galėtų mokyklose labiau formuoti užklasinę veiklą, labiau nukreipti vaikus į užsiėmimus, sportą, kitas veiklas, kad būtų vaikams daugiau užimtumo, o ne su ,,draugeliais žolę rūkyti''.