Geriau pas mus į šventę
Na, mano mielos taxietės, kaunietės, gal atvažiuosit?
www.facebook.com/events/1420824198142884/?fref=tck
Upss su Mariska, spaudžiat -žalią rankytę?

Gal galima truputį smulkiau?
Išspaudžiate sultis ir sumaišote su cukrumi? Tada laikote šaldytuve? Nekaitinate?

Ir nepamirškite ant receptūrų kampučio parašyti:
Patvirtinta: Įsakymas Nr 000, 2013-08-29


Nes, jei norėsite pasipildyti receptūrų sąrašą, teks tvirtinti jas iš naujo ir paskui pasiklysite.

Sunumeruokite receptūras ir patvirtinkite visas vienu įsakymu.

Ingusia22, koks panašus škacas laukia savo šeimininko:
www.facebook.com/photo.php?fbid=297717920368081...
Viens prie vieno.

Pasisekė našlaičiui.

Dalios ryžikas labai gražus. Oi, toks išpupulintas visas.
Apie voveriuką net nešneku - ypatingo grožio. O jau uodega Dalia vis sako: mažiukas, mažiukas. Jergutėliau, tas mažiukas didesnis už mano suaugusius katinus.
Apžiūrėjau natūroj :)

Loreta, ar tik ne tavo Fylia čia taip skausmingai žiūri?

Ačiū.
Apmokėjau iš įmonės sąskaitos, iš karto, po užsiregistravimo.
Mokėjimo nurodyme viską surašiau. Tikiuosi, viskas gerai.

1. GREITAI VAIKAI UŽAUGA AUKŠTI KAIP LIEPOS,
ŠIANDIEN NAMUS DAR SAUGO, O RYT PALIEKA.
TU VIS TIKI, PAREIS KAS NORS PALAUKE,
VELTUI APLINK DAIRAIS IR KANTRIAI LAUKI.

2. GREITAI VAIKAI UŽAUGA AUKŠTI KAIP LIEPOS.
ŠIANDIEN NAMUS DAR SAUGO, O RYT PALIEKA.
MOKEI NEIMT, O DUOT- MES NETIKĖJOM,
KIEK IŠMAINYT, PARDUOT TAVE GALĖJOM.

3. GREITAI VAIKAI UŽAUGA AUKŠTI KAIP LIEPOS.
ŠIANDIEN NAMUS DAR SAUGO, O RYT PALIEKA.
EISIU, AR GRĮŽUS RASIU TAVE PRIE NAMO,
EISIU, MANE SUPRASI, SU DIEVU, MAMA.

MAMA, ESI TU MOTERIS
IR MANĘS TU NETEISI,
TYLIAI PAVERKSI, MAMA,
IR MAN ATLEISI.

Если ты подберешь голодную собаку и сделаешь ее жизнь сытой, она никогда не укусит тебя. В этом принципиальная разница между собакой и человеком.
Марк Твен

Papasakos, kai savo vaikų turės. O dabar - fantazijos.

Labai gerai pavyko. Kokie siūlai?

Ačiukas, Artai. Bet registravausi tik į Kauną į abu seminarus . Būk gerutis, pažiūrėk.

Kelios akimirkos iš šios dienos buriavimo Kauno Mariose. Nuostabus oras :)

O kur galima sužinoti, kas į susitikimą važiavo be pedikiūro?
Kur nors yra paskelbti duomenys? Su įrodymais?

Ufonautas pas Mariską :)
O tau va šita:

Drįsčiau įnešti aiškumo, Kunigaikštiene de la Filimon Muraska :)
Kaunas susitikimą organizavo 3 kartus. . Juk Dalios sodyboje, nors teko organizuoti vienam žmogui, bet susitikimas vyko Kauno apskrityje. Ir buvo nei kiek ne prastesnis už visus kitus. Išskyrus himno giedojimą paryčiais
Taip, kad dabar tegul spardosi Vilnius ir visi kiti regionai.
Uch, pakutensim mes jiems pakinklius

Rainiui

Perduosiu
Dar nežinau, bet palaikymo komanda, man atrodo padidės
Laukiu skambučio iš kauniečių :)

Aš irgi esu šio vaikino gerbėja :)
Kai ateina nauja žinutė į elektroninį paštą, būna perskaitoma pirmu numeriu.
Dar ir FB jį seku :)

Nu tai varom ryt.
Nes mes su Dalia susitarėm susitikti apie 10-11 val. Laiko dar turi

Raini, niekados nerašau anoniminių komentarų. Nei gražių, nei šlykščių. Galite vadinti mane buka, bet aš turiu kitokią nuomonę, nei jūs.

Na va, sudėliota, užmaskuota. Galai, taip sakant, į vandenį.
Kokia graži ta mūsų Lietuva. Joje nėra nei nusikaltimų, nei pedofilijos. Rojus, tiesiog :)))
O mes vis dejuojam.

O anksčiau kažkaip atšvęsti būtų labai sudėtinga?
Ryt ketinu praskristi pro Vilnių Vesta varo nardyt į Baltuosius Lakajus, o aš ketinu būti palaikymo komandoje

Mylimas šeimininke, nepalik manęs kaip daikto...

„Ak, koks sambrūzdis, net loti pavargau! Visi bėgioja, nešioja daiktus, šeimininkai, nepažįstami žmonės, vis kitos mašinos... Viską tik neša iš namo kaip per gaisrą... O štai šeimininkas, šeimininke, ei, ei, tu turbūt užsiėmęs, bet pažiūrėk į mane! Nežiūri... Sėda į mašiną. Visi. Pala, o kaip gi aš?“.

Neieškau namų konkrečiam gyvūnui šiuo straipsniu. Noriu, kad nereiktų jų ieškoti, nes jie nedingtų. Prieglaudos sulaukia daugybės skambučių ir laiškų iš tų, kurie patys ar jų tėvai išsikrausto iš kaimo, priemiesčio ir nori atiduoti savo šunis. Kodėl?..

Jis tarnavo ne vienerius metus, penkerius, dešimt, gal net penkiolika. Susidėvėjo. Jis visada ant grandinės arba voljere, arba aptvertoj teritorijoj, bet nelabai kas kada gyvenime vedžiojo. Bus vargo perauklėti. Jis juk tik šuo. Nebereikalingas.

O pameni, kaip vaikystėje pribėgdavai prie šunelio, atkišdavai sumuštą kelį ir jis palaižydavo? Tikėjai, kad greičiau užgis. Pameni, kaip jis visada pranešdavo apie atėjusią paštininkę, apskalydavo prie tvoros užstrigusius girtuoklius, o gal net nuo vagių yra apsaugojęs, lapę iš vištidės išlojęs.

Pameni, kaip jis džiaugdavosi, gavęs dubenėlį vandens karštą vasaros dieną, kaip šokinėdavo ir plakdavo uodega šonus? Jis tave dievino. Jei būdavai prastos nuotaikos, jis kantriai laukė, kol žvilgtelėsi į jį, ir tada nutaisydavo pačią ištikimiausią išraišką, - neliūdėk, šeimininke, aš su tavimi!

Kartais tu jį gal net nuskusdavai, kad vasarą nesikamuotų su savo gaurais, nes šukuoti nebuvo nei laiko, nei papročio. Kaip atjaunėdavo, pagražėdavo, kaimynė sakydavo - gal naują šuniuką įsigijot? O kaip bijojo perkūnijos... Net leisdavote į malkinę ar į namą, jei didelė audra užeidavo, kad neišprotėtų iš baimės. Koks dėkingas būdavo jis, kad šeimininkai tokie geri!

O gal buvo susirgęs, ir kai jau nutarėte, kad pats nepasveiks, ir nenorėjote klausytis patarimų nušauti arba pakarti, - vežėte į veterinariją. Jis inkštė iš skausmo ir retsykiais žiūrėjo į jus, ar dar nedingote, ar viskas tvarkoje. Supratote, kad net jei vežtumėte pakarti ar nušauti, žiūrėtų lygiai taip pat, ir tik labiau spaudėte greičio akceleratorių...

Jis atpažindavo prieš kelis mėnesius matytus jūsų giminaičius ar vaikus ir aplodavo juos tik draugiškai, iš principo, o už svečių parodytą dėmesį, gerą žodelį ar skanias lauktuves galėdavo rankas išbučiuoti.

Bet jis juk buvo tik šuo: skambutis, sargas, balsas... Sargauti mieste nebereikia, ir šuns nebereikia. Jūsų namas su telefonspyne, butas su šarvo durimis. Jūs mėgstate vakaroti mieste arba darbe, o šunį reikės vedžioti ryte ir vakare. Plaukai ant sofos. Skiepai, kvapai, vargai. Jūs nenorite aukoti savo komforto.

Jūs nenorite rodytis su juokingu kaimo šunimi gatvėse, kur daug mašinų ir žmonių, o jis - naivus kaimo vaikelis, nepratęs prie triukšmo, lakstantis paskui dviračius... Ir išduodate, stengdamiesi nežiūrėti į akis, sakydami - juk dar nemigdau, ne, tik kam nors atiduosiu arba priduosiu į prieglaudą. O jei nieks nepaims, ką gi, tada... Juk negaliu išmesti vidury laukų... Tada teks...

O nauji šeimininkai neatsiranda... Žmonėms juk atrodo, kad net ir penkių metų šuo jau per senas. O jei dar šertas bet kuo, niekad nešukuotas, negaudavęs vaistų nuo blusų ar kirminų, atrodys dar senesnis... Nebent tai jūsų kaimynas, kuris šunį seniai pažįsta ir kartais pakiša skanų kąsnelį, nebent jis susigundys ir sargiui nereiks niekur toli belstis.

Nes jums per sunku. Jūs atsivežėte seną skrynelę iš senojo namo, promočiutės austus apklotus, senelio portretą nuo sienos ir gal net susirinkote pelargonijas nuo palangių. Tad dar ir šuniui vietos jūsų gyvenime neliko...Nors jis juk gali pabandyti būti ne vien sargas, bet ir draugas.

Sunku, bet galima įprasti keltis jo vedžioti ir grįžti bent vienam iš šeimos narių vakare laiku. Galima įsigyti narvuką, kuriame šunelis galės snausti, kol jūsų nebus, kad negraužtų baldų ir neprikrėstų kitų išdaigų. Galima paprašyti kaimynų, kad būtų supratingi, nes šunelis iš pradžių gali bruzdėti dienomis ar loti, išgirdęs už durų ką einant. O gal jie netgi visai nebus prieš, kad šalia yra sargelis?..

O kaip bus ramu, draugams paklausus, kur persikraustę padėjote šunį, kurį jie pamena iš apsilankymų! Jums nereikės sukti akių ir kažką neaiškiai mykti. Pasiėmiau, apkirpau, išmaudžiau, nupirkau naują antkakliuką - galėsite pasakyti išdidžiai. Jis be mūsų nieko daugiau neturi, kaip galėjau tą kūtvėlą palikti? Iš tiesų, kaip?

Šaltinis://pilietis.delfi.lt/naujienos/mylimas-seimininke-nepalik-manes-kaip-daikto.d?id=62113443#ixzz2co0gjGmV

Bet tai kai Cha-chos meilužis
Merginos tiek jau jį čiupinėjo, matosi, tiek gėrėjosi, grožėjosi ir maigė
Kooookios fotosesijos
Kaži, dar ten liko iš jo kas nors gera?

Kaip man baisiai atrodo, eina sau.

O pas mus va kaimynystėje nelaimė - dega netolimų kaimynų tvartas
Dieve mano, nu kodėl būtinai biedniems taip atsitinka? Negaliu sustoti žliumbti. Kaip baisu.
Galima sakyti, sudegė.
Tiek daug vaikučių tuose namuose gyvena.....
Nu kaip gaila, negaliu

Na, dėl tų 10 ha tai aš abejoju, reiktų paskaitinėti plačiau. Bet pats faktas įspūdingai atrodo.