Na,čia paskaitinėjus,peršasi išvada,kad Lietuvoje šefai vieni isterikai...Na nejaugi nei vieno nėra protingai išreiškiančių savo pastebėjimus?
Mane tai žymiai labiau veikia,kada žmogus ramiu tonu pasako ko iš manęs reikalauja...Tuomet taip nepatogu pačiai,kad kažko neįvykdžiau...O kai rėkia-belieka pirštu prie smilkinio pasukinėti...