Sakykite prašau, jeigu įmonė įsigijo mob. telefono aparatus, faksą, printerį ir apskaitė šią techniką kaip trumpalaikį turtą (sumos mažesnės už nustatytas ilgalaikiam turtui), t.y. nurašė į sąnaudas atidavus naudoti, tai ar vėlesniais laikotarpiais patirtos šios technikos eksplotacijos išlaidos (ryšio išlaidos, fakso juosta, toneris, remontas) bus leidžiami atskaitymai Apskaitoje po kelių metų tai jų nebebus, o užbalansinės apskaitos nevedame

Tada rekomenduočiau naudoti sąskaitą sukauptos ateinančių laikotarpių sąnaudos (per atsiskaitymų įvedimą jas priskaitant). O pardavus tam tikrą sklypuką, nurašyti tam tikrą sumą ir pripažinti sąnaudomis.
Ačiū už patarimą, kol kas panašiai ir elgiuosi
O jeigu gyvenvietėje yra 10 sklypukų, tai kiekvieną galima priskirti kaip atskirą projektą ir matyti sumines apyvartas pagal sklypuką.
Bijau, kad čia būtų daugiau vargo nei naudos

Ačiū Kontistui už atsakymą, supratau dėl projektų, bet pas mus tik vienas projektas - gyvenvietė , o nurašinėti į sąnaudas apmokėtų paslaugų vertę reikės laipsniškai - tada, kai parduosime kokį namuką su sklypuku.
Tai, ar galima 4.01 KONTO versijoje į sandėlį užsipajamuoti paslaugas tik sumine išraiška ir po to dalimis nurašinėti

[quote="bumbuh"][quote="Cha-cha"]
Ar galima būtų įsigyjant užsipajamuoti kaip du vnt., nors realiai yra tik vienas (mums jį gamins pagal sutartį patentininkas), ar dėl to galėtų kilti problemų Patarkite, prašau, labai skubiai reikia

Nesu tikra, bet kai susidūriau su panašia situacija (ruošdami statybos aikštelę, retinome miškelį ir gavome šiek tiek medienos), tai užsipajamavau panašiai kaip atliekas gamyboje, t.y. mažinau aikštelės valymo darbų savikainą ir užsipajamavau medieną galimo realizavimo verte D20xx K20xx. (pas mane darbai kaupiami taip pat 2-os klasės sąskaitoje, o pas jus būtų K600xx)). Po to, parduodant
D24xx K52xx
D27xx K24xx
D62xx K20xx
Tik nežinau, ar teisingai padariau, jau anksčiau kitoje temoje rašiau šią korespondenciją, bet niekas nekomentavo

Perka vienas, tam tikrą laiką naudosis vienas pats, o po, tarkim, metų pradės naudotis ir kitas. Bet sutartis tarp abiejų sudaroma dabar, joje antrasis naudotojas įsipareigoja padengti 50 proc. įrengimo išlaidų tada, kai pradės naudotis. Kaip visa tai turės buhalteriškai atrodyti

Gal ir man kas patars

Sveiki, iškilo problemėlė. Ar gali ilgalaikis turtas, pvz. reklaminis stendas, priklausyti dviem savininkams, t.y. ar galima parduoti 50 proc. ilgalaikio turto Kaip tada su nusidėvėjimu, inventorizacija ir pan.

Sveiki, o senesnėje KONTO versijoje (4.01) ar galima į sandėlį pajamuoti paslaugas tik sumine išraiška. Esmė tame, kad atsargose kaupiamas apmokėjimas už paslaugas, kurios neturi kiekinės išraiškos (įvairūs projektai, leidimai, paruošiamieji darbai ir kt.) ir visa tai vėliau reikės išdalinti atskirų objektų savikainai. Kol kas esu tik susikūrusi sandėlį, bet į jį šių darbų nepajamavau (pasidariau papildomą apskaitą Excelyje), bet gal įmanoma ir KONTO programoje, atkristų daug vargo.

Tai va, dėl to ir klausiu dėl konkrečiai patirtų išlaidų už sumos įstatiniam kapitalui formuoti įnešimą - ar tai su savininkais susijusios, ar normalios veiklos sąnaudos

Kaip, beje, ir visos kitos su steigimu susijusios išlaidos, bet jos nuo 2007 m. - neleidžiami atskaitymai.

Ačiū Artas71 už pastabas, o aš jau buvau apsiraminusi, kad sužinojau sprendimą iš Loreos13 atsakymų ilgalaikio turto temoje:
"Sveiki, na patarkite kas nors, dėl žemės kitoje temoje niekas neatsakė, bet analogiška situacija gali būti ir dėl kito ilgalaikio turto. Tarkim, įmonė įsigijo brangų ofiso baldų komplektą, susidedantį iš daug dalių - stalai, kėdės, įvairios spintos ir kt. Nusprendė, kad viena spinta jiems nereikalinga, niekur netelpa ir reikia ją parduoti. Na, pardavimo kaina sutartinė, ne mažesnė už rinkos, o kokia to atskiro baldo savikaina, kai pirktas buvo komplektas, ką traukti į sąnaudas."
bumbuh Įvertina bet kas "pažiūrėjimo į lubas" metodu ( IT įvedimo eksploatuoti komisija). Direktorius pasirašo. O buhalteris vykdo nurodymus.
O perviršis, mano atveju, būtų padalintas likusiems sklypams, kuriuose bus vykdoma statyba .

Ačiū už nuomonę Demia, bet kuo ji pagrįsta. Man labiau panašu į neleidžiamus, nes tai lyg ir steigėjų išlaidos iki įregistravimo pradžios . Ar aš neteisi

Gal bus kokių nuomonių

Sveiki, kaip jums atrodo, ar už steigėjo į įmonės sąskaitą įneštą įstatinio kapitalo formavimui sumą banko nurašytas grynų pinigų įnešimo mokestis yra leidžiami ar neleidžiami atskaitymai . O kaip sąskaitos aptarnavimo banko mokestis iki įmonės registracijos datos Tai, žinoma, labai nedidelės sumos, bet....

Tokį atsakymą gavau iš VMI
Paklausime klausiama, ar uždaroji akcinė bendrovė gali suteikti savo akcininkui, fiziniam asmeniui neprocentinę paskolą ir ar jos dydis yra ribojamas nuosavo kapitalo dydžiu?
Atsakydami į Jūsų paklausimą paaiškiname, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 37 straipsnio 1 dalimi, vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais. Todėl šiame rašte mes Jums tik nurodysime teisės aktus, reglamentuojančius Jūsų paklausime keliamus klausimus.
Piniginių lėšų skolinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ (Žin., 1993, Nr. 31-714).
Turtinės akcininkų teisės dėl pinigų skolinimo bendrovei nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr.123-5574) 15 straipsnyje.
Santykiai dėl pinigų skolinimosi turėtų būti įforminami paskolos sutartimi. Reikalavimai, keliami tokiai sutarčiai, aptariami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Vadovaujantis MAĮ 56 straipsnio nuostatomis Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys (išskyrus kredito įstaigas) privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas įrašomi FR0711 formoje. Šios formos ir jos priedų pildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-10-29 viršininko įsakymu Nr.VA-172 (Žin., 2004, Nr. 160-5867).

O ką darytumėt su FA patirtais kitais su paskolos išdavimu susijusiais mokesčiais, pvz. turto vertinimo ir kt. Be to ar tik FA paskolų palūkanos nėra didesnės nei JA.

Ačiū, Norta, už pagalbą .

[quote="Norta
Manau, kad turėtum paskirstyti visiems gyvenvietės namams, nebent tai neįmanoma.[/quote]

O ar nebus tai nusižengimas PMĮ atžvilgiu, nes tos išlaidos prilyginamos atsargoms, t.y. trumpalaikiam turtui, kuris turi būti sunaudojamas per vieną mokestinį laikotarpį. O be to, iš tiesų nežinau kiek namų bus pastatyta, nes projektą žadama keisti, tik neaišku - kada

Sveiki, gal užduodu labai visiems savaime suprantamą , o gal labai neaktualų klausimą, bet labai tikiuosi atsakymo.
Ar įmonė patirtas 2007 m. su statybomis susijusias bendras visai statomai gyvenvietei išlaidas turi priskirti per tą ataskaitinį(mokestinį) laikotarpį pastatytų namų savikainai ar visų toje gyvenvietėje per 3 metus planuojamų statyti namų savikainai.

Mes nesame statybinė organizacija esame užsakovai, statome rangos būdu, o 25-as , turi būti kaupiamos trumpalaikio turto dalyje ir parodomos finansinės atskaitomybės balanso straipsnyje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“. Tai dar labiau neaišku pasidarė.

Sveiki, kuo labiau mėginu įsigilinti, tuo daugiau klausimų kyla. Gal ir labai durnų .Jei patirtas bendras visam statybos objektui išlaidas (projektas, geol.og. tyrimai ir pan.) kaupiame atsargose, per kiek laiko tas išlaidas būtina nurašyti į sąnaudas. Juk atsargos - trumpalaikis turtas, tai lyg ir reikėtų per ataskaitinį laikotarpį, t.y. metus. Bet jei statybos ilgalaikės, o savikaina nurašoma, kai gaunamos pajamos

Ačiū labai labai labai
Konkrečiu mano atveju, tai yra žemės sklypas su mišku, atsiradęs po įsigyto statyboms sklypo padalijimo, kurį įvertino nepriklausomi vertintojai, bet, manyčiau, turėtų būti anlogiška, kaip ir su baldais

Ačiū Loreta13 , o ta "iš lubų nužiūrėta" suma mažinama likusio komplekto įsigijimo savikaina

Sveiki, na patarkite kas nors, dėl žemės kitoje temoje niekas neatsakė, bet analogiška situacija gali būti ir dėl kito ilgalaikio turto. Tarkim, įmonė įsigijo brangų ofiso baldų komplektą, susidedantį iš daug dalių - stalai, kėdės, įvairios spintos ir kt. Nusprendė, kad viena spinta jiems nereikalinga, niekur netelpa ir reikia ją parduoti. Na, pardavimo kaina sutartinė, ne mažesnė už rinkos, o kokia to atskiro baldo savikaina, kai pirktas buvo komplektas, ką traukti į sąnaudas.

Sveiki, susidūriau su problema. 2006 UAB įsigijo žemės ūkio paskirties žemę gyvenvietės statybai. Į to sklypo sudėti įeina miškelis. Dabar žemė suskirstyta į mažus sklypukus ind. namų statybai ir miškelis turi savo unik. nr. ir kadastrinį adr. Ar galima atskirai užsipajamuoti miškelį, įvertinus jį nepriklausomų vertintojų nustatyta verte, ar būtina pajamuoti įsigijimo savikaina (proporcingai užimamam plotui)
Labai prašau, patarkite kas nors. Akcininkai nori atskirti miškelį nuo gyvenvietės ir turėti, kaip visai atskirą turtą.

Sveiki, gal kas galėtų pakomentuoti, kaip statybinės įmonės perduoda bendros paskirties objektus (pvz.: boilerį ar kitas komunikacijas), kurių įrengimo kaina įtraukta į bendrą pastato savikainą. Pvz. daugiabutyje viskas turėtų pereiti administruojančiai bendrijai, tai ar užtenka priėmimo-perdavimo akto, ar reikia forminti pardavimą už, tarkim, 1 litą.

Skambinau į Klaipėdos VMI, tai sakė, kad , jei nemokėtas mokestis už 2005 m., jo sumažinti (tuo 40 proc. negalima).
O sumą reikia mokėti tokią, kuri gavosi užpildžius deklaraciją.

Sveiki,
tai, kaip suprantu, FR KIT701 reikia įrašyti jau sumažintą (sakykim, mano atveju, koef. 0,5) vertę, ar visą, t.y. tokią, kuri nurodyta registrų centro tinklapyje.
Ar mokėti reikia tokią sumą, kokia gaunasi deklaracijoje, ar tokią, kokią gaunu paskaičiavusi (dėl apvalinimų skiriasi 2 Lt).