Na taip, geriau jokio, nei alfonsas mėlynosis, arba neduok dieve - alfonsas su smokingu. Br..... net nupurtė.

Istorija nutyli, kad pagal interneto formules, bet pradžiai didžiuojuosi, kad ir jas įveikiau. :) O taip rekomenduoju daug kam. Tikrai smagu pasukioti.

Beja, sudėjau pagaliau kubiką rubiką :) na kokia aš nerealiai protinga, negaliu atsigėrėti.

Viskas turi savo kainą, kaip ir laisvė, kaip ir pramogos. O didžiausia kaina yra ta, kad vienišas žmogus turi būti labai stiprus, nes ką tenka porom atlaikyti dviese, jam tenka atlaikyti vienam

Nu blyn Norvegijoje esu mačiusi vaizdą. tailandiente... užsidėjusi basutes su gera platformą, mažesnės ir negalėjo, nes kojų nagai kokie 5 cm ir į apačią užsirietę ir taip įmantriai nulakuoti....... taip ir galvojau, ar ji ir namie su basutėmis ant platformų vaikšto? Nes kitaip be šancų - nagai nulūžtų

www.alfa.lt/straipsnis/10411673/Slykstu..p...

va toks vaizdelis buvo.

Tad merginos galim tobulėti. O jei Valentaitė taip pasidarys, tai Petruška paskelbs mados nauju klyksmu.

O man jau visa savaitė, kaip tragedija..... dedu rubiką kubiką 3*3. Pirmą aukštą moku pati sudėti, antrą su interneto pagalbą, trečias beveik gavosi su interneto pagalba, bet du kubeliai sarazos nors savo vietoje, bet neapsivarčia. Ir tinkamo algoritmo nerandu..... jau visą savaitę tik apie tai galvoju.......
Kaip sakant, neturėjo bobutė vargelio - įsigijo oželį.

Petronėle, kai prisimenu Tave, tai prisimenu, kaip drąsiai ir ryžtingai šturmavai TAK-6, kaip tikra Karibų jūrų piratė. Ryžto ir drąsos Tau tikrai nestinga.
Savaime norisi Tau palinkėti ir toliau likti tokiai - su šypsena šturmuoti visas gyvenimo kliūtis.
Su Uogienės diena.

lt.ambuba.com/linksmi_video/41426?kelkis

niekam nepažįstamas vaizdas?

Socialdemokratas Eduardas Šablinskas siūlo Naujųjų metų išvakares - gruodžio 31-ąją - skelbti šventine diena.

Parlamentaras praneša įregistravęs tokią Darbo kodekso pataisą. Jis aiškina taip siejantis „stiprinti lietuvių tradicijas ir sudaryti palankesnes sąlygas bendravimui su brangiais žmonėmis“.



Read more: kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/siuloma-sven...

Bandysiu ir aš namie šitą receptą. Iki 31 d. turiu būti sveika :)

Nuo ligos pašalpos už 2 d.d. paskaičiavote?

Ačiū už patarimą. Deja neturiu, bet reiks įsigyti, jei tikrai padeda.
Beliko tik stipri stipri arbata, laimei, kad draugija atsirado....vis linksmiau Gal kas dar norit prisijungti.

http://psichika.eu/blog/tuscia-valtis/

Negalima man žiūrėti į pilną mėnulį, per didelė aš romantikė.....Bet įdėja gera

Na jau... antra diena.... ir taip piktai. Pradžiai buvo linksma skaityti, o dabar baugu. Gal tikrai mes per daug asmeniškai reaguojame į neutralius dalykus.
Ar jau galutinai išvyta Kalėdų dvasia iš tax.lt forumo?

Kviečiu prisijungti prie arbatos su trauktine. Veju slogą lauk, kuri jau beldžiasi. Va kad kas kokį vaistą man pasiūlytų, kaip slogą išvaryti vos tik ji ateina, dėkinga būčiau, nes laukia minimum trys dienos išbrauktos iš gyvenimo :(

O man patinka tokios diskusijos, kai susikerta nuomonės. Juk taip įdomiau. Tai tik parodo, koks margas pasaulis. Ir dar smagiau jei kas žibalo į ugnį papyla, karštoka darosi :)
Juk manau mes čia tik išsakome savo požiūrius ir nieko nėra asmeniško

O kas sako, kad tai blogai Jei Petriukui, Onutei, Antanui ir Marytei gerai, tai tegul ir gyvena ilgai ir laimingai. Aš už laimę visiems.
O dėl to blefo, tai pirmas išvažiavimas būna dėl šeimos, o antras ar trečias dėl laisvės ir kitokio gyvenimo.

Važiuoja dėl šeimų? Blefas
Mano pastebėjimas iš emigruojančių gyvenimo. Ir kas keisčiausia, tai šita mačiau nė vienoje jų bendruomenėje ir labai platus reiškinys.
Atvažiuoja Petras, palikęs šeimą LT į UK (UK pavyzdis, taip yra visur). Atvažiavo ne 3 ir ne 6 mėn, o ilgesniam laikotarpiui, kad mylinčią šeimą išlaikyti.
Na vyras kaip vyras, jam gi pasnikauti ilgai nesinori, o žmona toli. Susiranda jis bendruomenėje Onutę, kuri šeimą palikusi irgi ilgaus metus lenkia nugarą, siunčia pinigėlius ir į metus porą kartų tik pamato savus.
Visa bendruomenė mato jų draugystę, kaip ir skudurai beveik kartu sudėti. Tai savaime suprantamas reiškinys.
Na, o po kiek laiko atvažiuoja vyro aplankyti Petro žmona.
Ir tada pasireiškia nuostabus reiškinys. Onutė trumpam pasitraukia, visa bendruomenė tyli, net prie vieno stalo bendruomenėje Onutė su žmona susitinka. Bet visi tyli. Žmona laiminga išvažiuoja. Tą patį vakarą Petras su Onute vėl viešai rodosi.

Kai pirmą kartą pamačiau tą reiškinį dar dirbdama UK žemės ūkyje, galvojau, tai vienetinis dalykas. Deja, kadangi su daug gyvenančių užsienyje bendrauju, tai teko suprasti, kad tai yra dažnas reiškinys ir aš tai net pateisinu. Juk kai vyras ar žmona toli, kai matosi su šeima kartą į metus, tai kokia tai šeima.... tai tik pinigų siuntimas sąžinei nuraminti, o jie gi žmonės, jiems reikia ko šalia čia ir dabar, kad prisiglausti, pasiguosti.....
Todėl, kai sako, kad dirbu 10 metų svetur, kad šeimą išmaitinčiau, tai blefas. Dirba, kad laisvę turėtų, kas nuo antros pusės, kad nuo vaikų. Nes senai jiems ta šeima nerūpi, jei antra pusė čia palikta, arba abu išvažiuoja, o vaikus palieka.

www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/ne...

Paprastas būdas
Išminčius pasakė:

- Mes tikime, esą mūsų laimė priklauso nuo labai konkrečių aplinkybių. Pavyzdžiui: „Jeigu mane paaukštintų, tada turėčiau pakankamai pinigų.“

Arba: „Jeigu tik aš galėčiau nusipirkti šią naują mašiną arba didesnį namą, tada būčiau laimingas.“ Kai kas turi tikslą: „Aš noriu vesti, ir tada aš būsiu laimingas. Aš turėsiu namą, vaikus ir šiuos visus dalykus.“

Arba sako: „Man tik reikia išsiskirti, tada turėsiu geresnę žmoną.“ Išsiskiria, suranda kitą žmoną, darbą, namą ar mašiną ir vis tiek lieka nelaimingi.

Žmonės gauna tai ko trokšta ir vis tiek yra nepatenkinti. Visa tai galime pamatyti aplinkiniuose, kuriuos geriau pažįstame.

Kai tik pasiekia tikslą, jie laimingi, bet labai trumpai, ir nedelsiant po to jau nori kažko kito. Turtingieji kenčia dėl baimės prarasti tai, ką turi. Vargšai kenčia nuo norėjimo to, ko jie neturi.

Kad ir kokioje visuomenės padėtyje esame, mes kažko trokštame, mes dirbame, tarnaujame ir prakaituojame siekdami tai gauti. Patiriame trumpą pasitenkinimo akimirką ir vėl norime kažko naujo.

Egzistuoja pastovus kitimas tarp to ko mes norime iš gyvenimo, to kas yra, to kas nutinka. Nuolat patiriame trūkumą ir nepatogumus. Tai gali būti kas tik nori: kitų žmonių kritika, neigiama nuomonė, pinigų, automobilio, darbo ar valgio stygius, neapmokėtos sąskaitos, ligos, vaikai ar politinės problemos…

Pasaulyje daug netobulumo, vargo, pykčio ir kančios. Todėl daug viena kitai priešiškai nusiteikusių būtybių. Visų jų nugalėti nėra įmanoma.

Gyvenimo aplinkybės, tarsi smulkūs akmenėliai ar aštrūs spygliai kurie kas kart įduria netikėtai juos užmynus.

Noras pakeisti pasaulį, prilygsta bandymui aptraukti jį oda, kad netektų daugiau susižeisti į aštrumus ir kentėti. Bet ar tai įmanoma?

Nevaldomas protas – tarsi pamišęs dramblys. Išsiveržęs į laisvę, jis gali pridaryti tiek daug žalos. Bet jei proto dramblys tvirtai surištas saviugdos virve – visos baimės ir kančios išeina. Nugalėję pyktį – nugalime visus savo priešus vienu sykiu. Kai žmogus moka tvardytis, jis yra gerai nusiteikęs ir gali jaustis laimingas. Tuomet gali pasijusti laimingesnis ir visas pasaulis aplink.

Kur kas paprasčiau apsiauti batais.

http://psichika.eu/blog/paprastas-budas/

Moralas: siurbėlės normalaus pasakymo nesupranta, arba nenori suprasti. Siurbėlių reikia saugotis ir su jomis kuo griežčiau. Jos siurbia ne tik mūsų kavą, bet ir laiką , ir energiją. Vienintelis būdas - pasiųsti kuo toliau ir užtrenkti durys.

Sonata600, o nepagalvoji, kad geriausia gynyba yra puolimas. Jis tik prie durų, o tu jau pasiruošusi visą jo nuodėmių sąrašą. Tas nenuvalyta, anas nenuvalyta, ryte einant koja paslydo... Niekam nepatinka klausytis priekaištų. Dar praeidama, kur pamatydama jį vis pabaksnok, kad reikėtų čia nuvalyti, čia sutvarkyti.... pasikeis situacija

Labai gerai suprantu. Prisimenu vaikystėje, tik persikrausčius, pas mamą ateidavo tokia kaimynė. Na pradžiai mandagiai žiūrėjom, o poto ėmė erzinti, kai vis po trys kartus per dieną kavos užsuka. Kantrybė trūko mamai, kai dirbo naktinėse pamainose. Dieną tik įminga, o ji jau skambina. Atidarai durys, sakai, kad miega, o ji po valandos vėl zvambina. Po mėnesio mama neištvėrė. Kai buvo labai pavargusi ir viena namie, kai ją prižadino toks skambutis atidarė durys ir atskaičiusi moralą pasiuntė tolokai..... Dingo.

Moralas: nereikia elgtis mandagiai su tokiais žmonėmis, kurie yra siurbėlės. Kartais geriau turėti priešą, negu siurbelę. Nes tikri draugai tikrai netrukdo mums gyventi, jie mumis palaiko.

www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/nuo-...

Gyvūnai prisbels į kiekvieno širdis. Ypač ten kur atrodo nėra šviesos, gyvūnai parodo, kad šiluma ir šviesa tikrai egzistuoja.

Na juk šiandiena dar ne 24 diena.
Kai po mokslų dirbau pardavėja, tai mūsų tokia viršininkė superinė buvo. Palundra ją praminėm. 24 diena. Parduotuvė taip dirbdavo iki 19 val. Vieną valandą leido sutrumpinti. 17,55 Palundra atsivelka į parduotuvę. 18,00 jau einu rakinti durys. O ji sako "nerakink, dar gal kas ateis nupirkti." Pralaikė mumis iki 18,45 min. Galutinai vis tiek išėjom 19,00. Va teip......

Bandom spėti - keliom įmonėm per metus bus suteikta tokia teisė? Manau vienai tai tikrai ir ta įmonė bus Kėdainiuose

Labiausiai man stringa metodas: "dabar darom, o poto jau bursim komisijas ir galvosime, kaip kapstytis"

Sande, neužkrauk savo galvos nesąmonėm.
Rodosi ligos viskas laikotarpis, koks yra NP. Nebent kurią dieną darbuotojas atėjo į darbą. Dažniausiai tai būna pirma diena, kai pasiima po darbo NP ir to nepasako daktarei.
O dabar darai problemas kurių nėra :)