Pasinaudosiu rekomendacija, maniškis jau laukia.... laikas eiti, kad galėtų su varvekliais ant usų namo grįžti. Tokia graži ledinė barzdelė užsideda

Byla, man teko šiuo klausimų diskutuoti su socialinę darbuotoją. Ir žinai ką man ji pasakė:

"didžioji dalis tokių moterų, kurias pavyksta atskirti nuo jas mušančių, geriančių vyrų po ne daug laiko susiranda lygiai tokius pačius ir dar blogesnius. Tokios moteris tiesiog nemoka gyventi kitaip ir turi jaustis kankinėmis."

Deja, tai tiesa....

Linda6, tie vaikai buvo mylimi savo tėvų ir įgyvenimą jie būdavo paleidžiami arba su pasoga arba su tėvų perduotomis žiniomis. Ir mokėjo jie viską.... ir dirbo... ir neraudojo, nė vienas. Dar dainas traukdavo, turėdami tik vienas išeiginęs kelnes ar vieną išeiginę suknelę. Ir kaip gerbdavo savo tėvus, kaip gerbdavo senolius.....
Nebuvo tos nuoskaudos, oi nebuvo, tiesiog nebuvo, kas įkalbėtų, jog jiems blogai. Dirbo tėvai, dirbo ir vaikai ir išgyveno.

P.S. taip buvo ir tų, kurie invalidais tapę tapdavo elgetomis ir su terbomis vaikščiodavo. Bet ar dabar pas mus ne kitaip?

Skaitau jūsų diskusiją ir nežinau..... Diskusija be išeities.....
Išnaudojimas..... kas tai? Ar veltui juo baisimės? Ženkime kokį 70 metų atgal.... piemenėliai...... per šaltį, per lietų..... paskui savas karves..... paskui svetimas..... bet taip buvo per amžius.... seneliai ėjo paskui karves, vaikai ėjo, anūkai, proanūkiai..... ir niekas neverkšleno...Niekam net nešovė galvon, kad tie vaikai išnaudojami.... tiesiog taip reikėjo. Ir visi užaugo ŽMONĖMIS.... visi..... nors keliais per karščius bulves ravėjo....
Paimti vaiką, kad padėtų ūkyje..... manau tai teisinga..... seniau tokie paimti vaikai tikrai nesiožia, nemaištavo, nes nebuvo tetų ir žiniasklaidų, kurie įteiktų jiems, kokie jie vargšai..... jie dirbo ir tapo žmonėmis.....

Snake, humanizmo jau seniai nėra. Tai tik žiaurus žodis užgimęs renesanso (ištvirkavimo) periodu. Įsikandę žmogaus teisių, mes pamirštame apie žmogaus pareigas..... Dažnai teisės turi tik stipresni..... silpnesni yra tų teisių užgožiami..... Arba teisės turi tie, kas garsiau rėkia........
Deja, žmogaus teisės sukūrė labiausiai supuvusią kultūrą ir kol pareigos nebus iškeltos aukščiau teisių, tol mes ir turėsime šiuolaikinę situaciją:
vaikų namus su išnaudojamais vaikais.
nesuvaldomus vaikus mokyklose, kurie tampa tikru siaubu.
Ir turime milijonus organizacijų "ginančių" vaikų teises, bet ištiesu esančiu stabdžiu bet kokiems gariems darbams. Tiek pasirūpinti beglobiais vaikais, tiek ir išmokinti pareigų jaunąją kartą.

Dailininkas tapydamas paveikslą įamžina kartais daugiau nei tikėjosi.

V. Perovo paveikslo "Trikinkės" vidurinio personažo likimas.
(ši istorija yra tikra ir neišgalvota)

Nebuvo dar septynių, kai skaisti pavasario saulė pažadino dailininką. V. Perovas atsikėlė ir nusišypsojo: rytas- pats geriausias laikas darbui, o dar tokia šviesa. Jis pradėjo skubiai rengtis. Priemenėje žmona kalbėjosi su kažkokia moterimi. Su kuo ji ten kalbasi tokį ankstų rytą?Jis pravėrė durys:- Kas ten?- Pas tave, Vasia.... Kažkokia moteris iš kaimo.
V. Perovas skubiai išėjo į prieškambarį.Jis kažkur jau buvo matęs šią moterį, tačiau kad ir kaip įdėmiai jis žiūrėjo į raukšlėmis išvagotą viešnios veidą, negalėjo prisiminti, kurgi buvo ją sutikęs. Moteris buvo apsivilkusi kailinukais, tvirtai sujuostais juosta, o užmestas už nugaros krepšys traukė atgal apykaklę. Visas jos apdaras buvo senas, viskas rodė didžiausią neturtą.Senė sukruto. Pasidėjusi nat grindų krepšį, ji išėmė kietai surištą ryšulėlį ir ėmėm brukti dailininkui į rankas...... Iš toliausiai atėjo ta moteris iš vargingo kaimo. Ji sutaupė truputį skatiko ir dabar oriai ir rimtai pabėrė savo variokus prieš dailininką. Ji atėjo pirkti paveikslo.- Kokį paveikslą? – nustebo dailininkas.- Vasenką, sūnelį mano, jo portretą tapėte.....
Tik dabar V. Perovas prisiminė: „Tai negi čia ji teta Marija?“Jis net nusigando. Jis pažinojo ją prieš trys metus. Kaip ji per truos metus paseno ir suvargo. Tuomet jis tapė paveikslą „Trikinkė. Amatininko mokiniai veža vandenį“ ir Marijos Vasia pozavo, kaip vienas mažųjų mokinių.. Šluostydama ašaras moteris pasakojo, kad jos sūnus Vasia praeitais metais mirė nuo raupų. Ir ji atėjo paveikslo. Bet paveikslą buvo nupirkęs pirklys Tretjakovas. Dailininkas gražino moteriai pinigus ir pažadėjo jai suorganizuoti, bent galimybę dar kartą pamatyti paveikslą. Praslinkus vienai dienau, dailininkas nuvežė viešnią į galeriją. Tą proga moteris net vyžas savo išsivalė ir visa atrodo pasitempusi, rimta, susikaupusi ir šventiška. Kol jie važiavo miesto gatvėmis dailininkas nedrįso jos kalbinti, o mąstė apie paveikslą..Jau seniai V. Perovas norėjo nutapyti paveikslą apie kaimo vaikų likimą Maskvoje. Jie būdavo atvežami tėvų ir atiduodami amatininkams, kad išmoktų amato. Jie ilgas valandas sėdėdavo tvankioje dirbtuvėje ir eidavo nepakeliamus namų ruošos darbus. Apie šiuos mažuosius bedalius dailininkas ir nusprendė nutapyti paveikslą.. Jis būtų galėjęs tai pavaizduoti dirbtuvėje, bet dailininkas norėjo parodyti juos aukščiausios jėgos įtempimo momentu, kad jo paveikslas nekalbėtų, o šauktų apie bedalių vaikų išnaudojimą.. Taip buvo užmanyta „Trikinkė“.Žiemos vakaras, sniego migla krenta į akis. Priešpriešinis vėjas plėšia rūbus. Tamsios vienuolyno sienos fone trejetas vaikų tempia statinę su vandenių į kalną. Sunkios rogės krypuoja, vanduo liejasi per kraštus. Atsitiktinis praeivis neiškentęs prišoka ir stumia pečiu statinę.Dviejų vaikų petiudai senai buvo baigti, bet dailininkui nesisekė rasti vidurinio ir svarbiausio herojaus. Ir vieną gražų pavasario rytą ji ėjo pro būrį maldininkų, sustojusių pailsėti, Dailininkas ėmė žiūrinėti veidus ir jo širdys ėmė smarkiai plakti. Jis pastebėjo nebejauną kaimietą ir šalia jos berniuką. Ne, ne tik berniuko veidas – visa jo išvaizda, laikysena, rūbai – visa tai prašyte prašėsi į paveikslą „Trikinkė“.Dailininkas ilgai vargo, kol įkalbėjo moterį, kad leistų nutapyti jos sūnų. Moterys ilgai neorėjo sutikti, bet pagaliau nusileido ir darbas prasidėjo. Kol tapė moterys pasakojo, kad visa jos šeima mirė nuo ligų, bado ir jai liko vienintelis Vasenka.Kai berniuko etiudas buvo baigtas, moterys gavo užmokestį ir jie grįžo į kaimą. Paveikslas pasaulyje sulaukė didelio dėmesio ir atsidūrė pirklio Tretjakovo galerijoje. Prie jos durų ir sustojo dailininkas su moterimis.„O ji juk pati neras paveikslo“ – pagalvojo dailininkas, kai jie įėjo į didžiulę galeriją pilną paveikslų. Bet jis klydo. Moterys apžvelgė sienas ir iškarto puolė kaip tik prie to paveikslo, kur buvo atvaizduotas jos vaikelis. Pribėgusi visai arti ji suplojo rankomis ir sušuko su ašaromis balse:- Mielasis mano! Vaikelis mano ! Štai ir dantukas tavo išmuštas!Nuleidus galvą ji begėdiškai susmuko ant grindų, o dailininkas ją paliko. Kai po dviejų valandų jis grįžo, moteris sėdėjo toje pačioje vietoje. Išgirdusi balsus ji baimingai apsidairė ir supratusi, kad jau laikas atsistojo. Pastovėjo minutėlę ir žemai nusilenkė paveikslui.Išlydėdamas Mariją dalininkas Perovas pažadėjo jai nutapyti Vasenkos portretą ir atsiųsti ir tais pačiais metais įvykdė savo pažadą. Vasios portretas buvo išsiustas į užkampų kaimą.

Beabejo... ir neleidžiami atskaitymai....

(Labiau apsimoka sumokėti, kaip priedą darbuotojui (už gerą darbą), kad jis pats baudą susimokėtų)

Valioooo!!!!!!!!!!! Lauksiu tikslių žinių, kada jie bus Kaune nes labai noriu į juos nueiti

Laba diena,
planuojami seminarai Vilniuje. Norėjau paklausti ar jie bus planuojami ir Kaune? Kadangi labai noriu juose dalyvauti, tai nesinorėtų užsiregistruoti Vilniuje ir važiuoti tokią tolybę, jei paaiškėtų, kad seminarai bus ir Kaune

Gali, tik tai neleidžiami atskaitymai ir plius visa kruva mokesčių nuo jų.

tiesiog raštas bankui, kad dirba toks toks, asmens kodas anoks, kortelės numeris toks ir tekstas, kad prašote jo kortelę priskirti įmonei.

Čia, kai dregnas sniegas.....sulimpa...... gražu..... bet šiais metais pavojinga po škvalo. daug medžių pažeistų... vos laikosi... nuo svorio kris tie, kuriuos vėtra išjudino ir pakreipė

Prašom dalintis paslaptimi

www.klase.lt/galerija/photo/00000000000000597870

Arba tiesiog nenori žinoti ir to pripažinti. Kaip imigrantu antros pusės likusio LT. Tiki, kad ten metus gyvendami vieni vyrai arba moteris pasnikauja....

Jau jei vyro impotento reikia, tai reikia vyrą keisti. Nes priešingai buna tik tada, kai kirvis koto neatitinka.....

O aš taip sniegu džiaugiuosi. Griebsiu vakare šunėką ir lėksim per pusnys. Kad tik kuo gilesnės būtų
kaip smagu per švaru sniegą klampoti

Ir labai gražiai

Ne, tai pasivėžinimas viešuoju transportu Lietuvos miestuose, kai nebarstytos gatvės.

mintys:

5:30 val. oi kaip faina, galiu dar miegoti.
6:30 val. oi dar galiu miegoti 10 min.
6:50. val. dar kelias minutes.
6:57 val. jau reikia keltis, bet tuoj suskaičiuosiu iki keturiu ir kelsiuosi. Vienas, du.... tryyyys...
9:50 val. oooooo siaube!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Grožis, tai grožis, bet aš dokumentinį filmą, mačiau, kaip krabų žvejų laivą toks oras užklupo (bangos ir šaltis). Laisvas priaugo 2 tonas ledo. Ėjo visa įgula laisvinti laivo nuo ledo ir turėjo išmesti visą krovnį, įrangą, kurią tik galėjo, visą laimikį, kad gyvi liktų.
Pamačiau tuos ledus ir iškarto prisiminiau tą laivą...... Va kas vieniems gražu (o tikrai gražu) kitiems mirtis.

Aš irgi

Jus nematėte koks durnynas Kaune. nepriklausomybės aikštės eglę univarsitetas puošia ir apkabinėjo didžiuliais herbais gavo eglę, tai reklamai panaudoja

o koks tada tikslas taikyti suminę darbo laiko apskaitą???????


P.S. galima, bet tikrai nerekomenduojama, jums tinka ir paprasta apskaita

tai nurodoma suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarkoje.

O numeracija kaip? Juk turėtų neatitikti

taip šiame puslapyje labai daug geros raiškos foto, todėl jį sunkiai krauna (google chrome geriau atidarineja, nei Explorer)

www.nationalgeographic.com/

pabandikyte per čia, poto Animal ir photos.

tikrai ne virusas national geographic gyvūnų jauniklių nuotraukos. Atradau tinklapį, tai dabar svaigstų jau per diena penkis Wallper pasikeičiau ant desktopo