Tuo ir užsiimu. Ta pačia diena išsiunčiau CV į kelias vietas ir pirmadieni einu į vieną pokalbį, bet daug vilčių į jį nededu dėl tam tikrų priežasčių.
Bet kokiu atveju, ši tema ne apie tai

Suprantu... Ka gi, dėkui už patarimą.

Neįsižeiskite, bet lengva kalbėti apie žmogiškumą, kai liekate kitoje durų pusėje nei atleidžiamasis, kuris nežino, kur jam reiks eiti po kelių dienų ir kuriam didesnės ar mažesnės kompensacijos ramybės daugiau nesuteikia. Kalba čia eina ne apie kažkokį pasipelnymą, kaip kažkam galėjo pasirodyti, o apie bent laikiną saugumo jausmą, kol bus susirastas kitas darbas. Jei rasiu kitą darbą, tai nereikės man nei tų 7 dienų, nei kažkokių išmokų.

Kokiu pagrindu remdamiesi jie galėtų manęs reikalauti, kad turėčiau prašytis pats atleidžiamas iš darbo?
O ir klausimas šiuo atveju ne tame gera ar bloga mano situacija. Tiesiog noriu sužinoti ar galiu reikalauti, kad jie mane atleistų (be mano kaltės)? Ir ar nėra kažkokių įstatymo išimčių, kuriomis naudodamiesi jie galėtų, liaudiškai tariant, mane "išdurti".

Galbūt neaiškiai išsireiškiau. Darbo sutartį jie norėtų nutraukti abipusius susitarimu iškart man sutikus su jų pasiūlymu. O aš manau, kad būtų teisinga jei jie mane atleistų savo iniciatyva. Tokiu atveju, man iš pradžių būtų įteiktas įspėjimas apie atleidimą ir aš būčiau atleistas po 2 mėnesių. Taip pat būtų išmokėta toji 1 mėnesinio atlyginimo dydžio kompensacija, kuri priklauso pagal įstatymą. Nenoriu būti našta niekam, juolab kad atmosfera darbe nebetokia... Tiesiog gyvenu Panevėžyje, o čia situacija darbo rinkoje nekokia. Kaip ir daugelis turiu mokėti paskolos įmokas ir t.t., tad noriu kažkokios apsaugos kol susirasiu naują darbą. Įstatymuose numatytas 2 mėnesių laikotarpis būtų daugiau nei pakankamas. Ar pagrįstas (įstatymiškai) toks mano noras? Pagrindinis mano susirūpinimas, ar yra kažkokių darbo įstatymo išimčių duotojoje situacijoje, kuriomis pasinaudodami jie galėtų su manimi pasielgti nesąžiningai jei bandyčiau reikalauti, kad jie mane atleistų (be darbuotojo kaltės)?

Sveiki,

Bučiau labai dėkingas už komentarą tokiu klausimu. Dėl prastėjančių įmonės veiklos rezultatų įmonėje mažinamas darbuotojų skaičius. Tarp atleidžiamų esu ir aš. Vakar su regiono vadovu apturėjau pokalbį, kuriame man buvo pirmą kartą pranešta apie atleidimą. Taip pat buvo pateiktas toks raštiškas pasiūlymas: man siūloma išeiti iš darbo abipusiu susitarimu, man būtų išmokėtas atlyginimas už išdirbtą laiką, neišnaudotas atostogas, taip pat vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio kompensacija. Ant šio pasiūlymo kopijos pasirašiau jog susipažinau. Ir man duotas 7 dienų terminas pasiūlymo priėmimui. Įmonėje dirbu penkis mėnesius. Ir man atrodo, kad teisingiau būtų jei man būtų įteiktas įspėjimas apie atleidimą ir mane galėtų atleisti ne anksčiau nei po dviejų mėnesiu nuo įspėjimo. Taip pat atleidžiant man priklausytu ta pati vieno mėnesinio atlyginimo dydžio kompensacija. Ar teisingai aš išskaičiau darbo kodeksa? O galbūt yra kažkokių išimčių, susijusiu su įmonės reorganizacija, kuriomis pasinaudodamas darbdavys gali mane tiesiog atleisti tuojau pat ir neišmokėti jokios kompensacijos? Esmė tame, kad darbdavys - ne kažkokia suvargusi kontorėlė, o užsienio kapitalo įmonė gerai žinoma savo srityje įmonė, kuri bankrutuoti dar tikrai toli gražu nesiruošia (tiesiog, įmonė yra susijusi su statybų verslu, kuris šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus). Tad man nepriimtina, kad manęs norima norima atsikratyti "pigiausiu ir greičiausiu" būdu, neduodant net laiko susirasti naujai darbo vietai.
Taip pat šalutinis klausimas. Ar yra skirtumas kreipiantis dėl nedarbingumo pašalpos darbo biržoje ar aš buvau atleistas abipusius susitarimu, ar mane atleido darbdavys (be darbuotojo kaltės)? Kiek pačiam pavyko išsiaiškinti, skirtumo lyg ir nėra. Tiesiog pirmuoju atveju man nedarbingumo išmoka būtų pradedama mokėti po 8 dienų, o antruoju - po mėnesio (tai jokio vaidmens man nevaidina), o išmokos dydis ir mokėjimo laikotarpis abiem atvejais būtų vienodi. Ar teisingai supratau?

Esu iš anksto labai dėkingas už kompetetingus komentarus.

Mano menku supratimu tai buvo būtent dienpinigiai. Gyvenimą pensionate mums apmokėjo darbdavys. Praleidome ten tris naktis, bei 3 kartus ryte gavome pusryčius (kava, bandelės ir dešra). Dvejus pietus ir vakarienes mums suteikė vokiečiai. Ar tai reiškia jog man nepriklaso dienpinigiai? Jei taip, tai kodėl darbdavys man pervedė dienpinigius praėjus daugiau nei mėnesiui po keliones, o po to juos išskaičiuoja. Komandiruotė: sausio 28-31d.; atlyginimas+dienpinigiai gauti kovo 6d.

Bučiau laaabai dėkingas jei kas pakomentuotu ir mano situaciją.
Darbdavys siuntė mane pasitobulinti i Vokietiją 4 dienoms. Apgyvendinimas buvo apmokėtas darbdavio (bent jau taip spėju), transporta bei maitinimą suteikė darbdavio partneris Vokietijoje, lėktuvo bilietus taip pat pirko darbdavys. Sekantį mėnesį gavau gerokai didesnį atlyginimą. Prie įprasto atlyginimo dar buvo pridėti 788 Litai (4 x 197Lt.) Labai apsidžiaugiau turėdamas tokį gera darbdavį, nes buvau patenkintas vien tuo, kad teko nukeliauti į Vokietiją pasitobulinti, o čia dar tokie pinigeliai... Tačiau džiaugsmą pakeitė pyktis, kai negavęs įprasto "bonuso" antroje mėnesio pusėje pradėjau domėtis buhalterijoje kur jis "dingo". Kad būtų aiškiau, pasakysiu jog bonusai nėra darbo sutartyje nurodyto atlyginimo dalis. Tai procentas nuo apyvartos, kuris kas mėnesį būna skirtingas, tačiau didesnis ar mazhesnis jis visada ishmokamas (~200-400Lt.). Beje, kaip ir pagrindinis DU jis pervedamas jis į banko sąskaitą. Žodžiu, pasidomėjus buhalterijoje, man buvo paaiškinta jog man iš "bonusų" bus atskaičiuojami 788Lt (tie patys, kuriuos gavau priedo kartu su pagrindiniu DU), todėl ir negavau priedo. Motyvuojama tuo, kad mes komandiruotės Vokietijoje metu neturėjome jokių išlaidų, todėl jie privalo "išlaikyti" tuos pinigus išskaičiuojant man juos iš priedų. Gerokai pasipiktinau ir savo pasipiktinimą išdėsčiau el. laiške personalo direktorei, kuri savo ruožtu į mano laišką neatsakė, o tik perdavė mano kolegei jog norės su manimi pasikalbėti sekančio vizito į mūsų filialą metu. Spėju, kad tikrai nebus atsiprašinėjama dėl nesklandumų, o priešingai - "lipama ant sąžinės" jog dar kažko reikalauju. Tad norėtusi sužinoti ar gali taip elgtis darbdavys, viena ranka davęs pinigų kita ranka juos netikėtai atimti.
Iš anksto dėkoju už komentarus.

P.S. Pikta ne vien dėl pačių pinigų, bet ir dėl darbdavio nesiskaitymo su darbuotoju. Nepasivarginus nieko nei paaiškinti, nei apskritai pranešti, pinigėliai tiesiog imami ir "atimami" iš darbuotojo lyg kokio nusikaltėlio pridarusio įmonei nuostolių O juk darbuotojas kaip ir bet kuris kitas žmogus turi planuoti savio finansus.