Žiūrint griežta pagal ABĮ, direktorius ne tik kad gali priimti tokius sprendimus, bet ir yra vienintelis asmuo, kuris tai gali (jei nėra valdybos).

ABĮ 20 str. 2 d. sako: "Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos." Tai reiškia, kad akcininkų susirinkimo kompetencija yra apribota formaliai ir funkcionaliai:

1. Akcininkų susirinkimas gali spręsti tik tuos klausimus, kurie jo kompetencijai yra priskirti įstatymuose arba įstatuose.
2. Akcininkų susirinkimas negali spręsti klausimų, kurie nors pagal įstatus ir yra priskirti jo kompetencijai, tačiau pagal ABĮ yra priskirti kitų organų kompetencijai.
3. Akcininkų susirinkimas griežtai negali spręsti bendrovės valdymo klausimų, tam yra valdyba (jei sudaroma) ir direktorius.

Pagal ABĮ 34 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. 2 p. teisė steigti filialus, atstovybes ir bet kokius kitokius padalinius yra priskirta valdybai. Todėl pagal mano minėtą reglamentavimą, akcininkų susirinkimas neturi teisės šiais klausimais priimti sprendimų.
Jei valdyba nesudaroma, jos kompetencija pereina bendrovės vadovui (ABĮ 37 str. 8 d.).

Ne teisininkams tai gali pasirodyti keista, tačiau akcininkų susirinkimo kompetencija iš tikrųjų yra labai ribota. Teisėtą įtaką bendrovės valdymui ir valdymo sprendimams akcininkai gali daryti tik per bendrovės vadovo skyrimą ar atšaukimą.

Kazko nesupratau
Tai vizuoti nuo 14 d? ar nuo 28 d.?
Darbuotojo nepriversi ateit i darba, tai kaip suprantu net neverta jo laikyt tas 2 savaites, o atleist is karto.[/quote]

Turite teisę savo nuožiūra vizuoti bet kuriai dienai laikotarpiu nuo šio mėnesio 14 d. iki 28 d. (14 d. intervale), kadangi darbuotojas pats prašo anksčiau. Aišku prievarta to darbuotojo niekaip nepriversite likti. Galit bandyti kokią kompensaciją pasiūlyti ar į sąžinę apeliuoti.

Apmokėjimo momentas dažnai yra nustatomas sutartyse. Jei sutartyje nenustatyta, laikoma, kad įvykdymas buvo pinigų įskaičiavimo į kreditoriaus sąskaitą dieną ( 1.121 str.).

Dėl santykių su SODRA ir VMI nesu tikras, reikėtų žiūrėti MAĮ ir SODROS įstatymus.

Priklausomai nuo to, kokį padalinį steigiat.
Jei tai filialas arba atstovybė, procedūra kitokia ir gana ilga.
Jei šiaip biuras (ar pan.), akcininkų sprendimo nereikia, FR0791 mandagu, bet niekas nemuš, jei nepranešite. Antspaudas pagal reikalą. Padalinio vadovo teisės nustatomos jo pareigybės aprašyme. Dėl visapusiško grožio galima jam prokūrą nustatyti (kad kontrahentams nekiltų jokių abejonių). Padalinio vadovo pavadinimas yra jūsų pačių reikalas. Aišku, būtų gerai, kad aplinkiniai iš pareigų pavadinimo bent apytiksliai galėtų nustatyti jo statusą.

=ROUND(C8/5;0)*5

kur C8 tas laukelis, kuri norite iki 5 apvalinti.
Specialaus nustatymo, kad apvalintų iki 5 įvedant reikšmes excelis neturi.

1. Galite savo nuožiūra arba rašyti įsakymą (vizuoti) nuo šiandien, arba rašyti įsakymą (vizuoti) nuo 14 d. Vizos ant prašymo arba įsakymo pilnai pakanka.
2. Galimybės prirakinti darbuotoją prie darbo vietos įstatymai nenumato Taigi nelabai ką ir galite padaryti. Jei nebeaiteis į darbą, galite jį drąsiai atleisti už pravaikštą visą darbo dieną. Tai daroma įsakymu, o ir aktas ar pora tarnybinių pranešimų nepakenktų dėl šventos ramybės. Nors žinoma labai didelė tikimybė, kad tam darbuotojui atleidimo pagrindas vienodai šviečia.

O kas bus, jei suteiksiu ne vienu iš DK nurodytų atvejų, o tiesiog darbuotojo prašymu?.. Taigi nieko... Jei darbuotojas pats to nori, jokia kontroliuojanti institucija nereikš jokių priekaištų. Nebent easate biudžetinė įstaiga, kur biurokratizmas aukščiau už viską.



O tokią "taisyklę extra atveju" iš kur ištraukėte? Teisės aktai tokių viražų nenumato... [/quote]

Grybaujam čia žiūriu stambiu mastu

1. Skirkite dvi savarankiškas tvarkas - vienaip yra skaičiuojamas VDU ir visai kitaip atostogų stažas. Nemokamos atostogos iki 14 d. (bendru atveju) yra įskaičiuojamos į ATOSTOGŲ stažą, tačiau nėra svarbios skaičiuojant VDU. Tai tiesiog nedirbtos dienos, į kurias neatsižvelgiama.
Pravaikšta be pateisinamos priežasties yra neįskaičiuojama į ATOOSTOGŲ stažą, tačiau pravaikštos val. ar d. yra prilyginamos d.val. as d.d. skaičiuojant VDU. Yra ir daugiau skirtumų, taigi visų pirma reikia išmokti nepainioti VDU su atostogomis.

2. Kai darbuotojui yra SUTEIKIAMOS kasmetinės atostogos, apmokama yra už darbo dienas pagal faktinį to darbuotojo grafiką ir jokių koeficientų čia nėra. Pavyzdžiui, darbuotojui yra suteikiamos 14 k.d. atostogų, jei atostogos nebūtų suteiktos, darbuotojas pagal savo grafiką būtų dirbęs, pavyzdžiui, 9 d.d., todėl apmokama yra 9 d.d. * dienos VDU.

3. Kai darbuotojui išmokama KOMPENSACIJA už nepanaudotas atostogas, vietoj darbo dienų skaičiavimo yra taikomas metinis darbo dienų koeficientas (k). Pažymėtina, kad šis koeficientas NĖRA šventa karvė, tvirtinama Blinkevičiūtės. Metinis darbo dienų koeficientas yra FAKTINIS SANTYKIS tarp d.d. skaičiaus metuose ir k.d. skaičiaus metuose. Jei darbuotojas dirba standartinę DARBO SAVAITĘ, viskas gražu ir taikomas Blinkevičiūtės skaičiukas. O štai tais atvejais, kada darbuotojas dirba, pavyzdžiui, tris dienas per savaitę, Blinkevičiūtės skaičiukas patampa klaidingu, nes nebeatitinka fakto. Pasižiūrėkime paprastą pavyzdį:




Neretorinis klausimas: ar tikrai manote, kad Blinkevičiūtės skaičiukas toks jau šventas?

Problemėlė yra tame, kad nei SocMino, nei VDI specialistai nesugeba dorai paaiškinti kaip tiksliai apskaičiuoti tą metinį darbo dienų koeficientą. Kol kas pavyko sugalvoti tik tiek, kad Blinkevičiūtės koeficientą reikia dauginti iš savaitės dienų koeficiento, t.y. pavyzdžio atveju 3/5 ir atitinkamai relus koeficientas būtų jau ne 0,7, o ~0,42.
Problemos su koeficientu nekyla, jei yra trumpinamas darbo laikas, o ne darbo savaitė. Tada apmokėjimas išsibalansuoja pagal dienos VDU liniją.

4. Niekada neabsoliutinkite teisių ir pareigų, tame tarpe ir atostogų sferoje. Jokia teisė ar pareiga nieko nereiškia pati savaime, visada yra dar ir teisės ar pareigos realizavimo tvarka. Grubus pavyzdys: aš turiu teisę atgauti paskolintus pinigus, bet tai nereiškia, kad galiu nueiti ir pats pasiimti iš skolininko piniginės.
Darbuotojas įgyja TEISĘ į atostogas, už kurias jis yra atidirbęs, tačiau šios teisės realizavimas negali būti prievartinis (išskyrus kelis DK numatytus atvejus). Kilus ginčui dėl teisės į atostogas realizavimo tvarkos (kiek ir kada būtent atostogauti), jis yra sprendžiamas ne savivaliaujant, o individualiems darbo ginčams nustatyta tvarka (darbo ginčų komisija ir teismas). Kadangi tai yra individualus darbo ginčas, VDI neturi čia jokios kompetencijos išskyrus teisės kreiptis į darbo ginčų komisiją išaiškinimo.


Pabaigai anekdotas į temą:
[quote:51f3dd63a5]
Žmogelis klausia advokato:
-Ar aš turiu teisę...
-Turite!
- Ne, palaukite, aš noriu paaiškinti. Ar aš turiu teisę...
-Turite!
- Ne, Jūs nesupratote, ar aš galiu...
- Taip ir reikėjo sakyti iš karto. Ne, negalite!
[/quote]

Sorry, čia netyčia taip gavosi.

Sorry, čia netyčia taip gavosi.

Sorry, čia netyčia taip gavosi.

Sorry, čia netyčia taip gavosi.

Sorry, čia netyčia taip gavosi.

Jei grubiai, tai apskaičiavote teisingai. Tiksliai skaičiuojant reikėtų darbo metų dienomis palyginus su bendru darbo metų skaičiumi:
1) Suskaičiuojate kiek kalendorinių dienų per darbo metus yra įskaitomi į atostogų stažą Darbo kodekso 170 str. prasme (atkreipkite dėmesį, kad nemokamos atostogos iki 14 d. įskaitomos į atostogų stažą);
2) Sužinote kiek kalendorinių dienų yra tuose darbo metuose;
3) Gaunate stažo ir bendro dienų skaičiaus darbo metuose santykį;
4) Jį dauginate iš atostogų normos (standartiškai 28 d.).

Kompensacija priklauso atleidimo iš darbo atveju, o čia, kaip suprantu, paprastos atostogos su atostoginiais. Todėl dauginti iš 0,7 nereikėtų, nebent labai mėgstate viską daryti apytiksliai. Teisinga būtų nustatyti kiek darbo dienų pagal grafiką patenka į atostogų laikotarpį ir iš šio skaičiaus dauginti darbuotojo dienos VDU.

Atostogos yra suteikiamos TIK darbdaviui ir darbuotojui susitarus dėl jų laiko ir trukmės. Vienašališkai išleisti/išeiti atostogų negali nė viena šalis.
Išimtys:

1) DK 169 str. 4 d. - nėščios ir nepilnamečiai. kurie turi TEISĘ pasirinkti savo atostogų laiką.
2) "Priverstinius" atostogų grafikus arba jų sudarymo tvarką galima numatyti kolektyvinėje sutartyje. DK 169 str. 2 d.

Bendru atveju (nesant išimčių) tai reiškia, kad darbuotojui ir darbdaviui nesusitarus dėl atostogų laiko ir trukmės atostogos nėra suteikiamos iš viso.

Plačiau: LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2003 m. Natalija Vilbik v. VĮ “Lietuvos paštas” 2003 m. balandžio 2 d.