Sąskaitoje straipsnį nurodyti nėra privalu. Nors daryti pvm išimtį tik šilumos sistemos eksploatavimui originalu. Lieka tik jų paklausti apie motyvus.

O penktos klasės mes nenaudojame tyčia, ar tiesiog pamišome?
Kaupiamosios įmokos yra kaupiamos 4 klasėj, o jas panaudojant nukreipiamos į 6.
Sąnaudas patarčiau skirstyti į kelias sąskaitas pagal jų pobūdį, o ne apsiriboti "administracinės išlaidos". Iš mano patirties, rekomenduočiau naudoti sąnaudų rūšis:
amortizacinio fondo sąnaudos (statybos darbai),
administracijos darbo užmokesčio sąnaudos (kartu su SODRA ir garantiniu),
valytojų darbo užmokesčio sąnaudos (kartu su SODRA ir garantiniu),
kitų darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos (kartu su SODRA ir garantiniu),
biuro sąnaudos,
valymo sąnaudos,
ūkio sąnaudos (medžiagos remonto darbams),
kompensuojamųjų sąnaudų sąskaitos pgl atsiskaitymo lapelių turinį,
kitų sąnaudų sąskaitos pgl. poreikį.

Penktos klasės sąskaitos beveik visiškai atitinka sąnaudų sąskaitų struktūrą (išskyrus palūkanų, delspinigių ir pan. pajamas).

Suteikiant paslaugas ne iš kaupiamųjų fondų, korespondencijos standartinės kaip bet kurioje paslaugų įmonėje.

P.S. 6 klasės kreditavimas nėra labai sveikintinas dalykas apskaitoje. Mano asmenine nuomone to daryti nereikėtų jokiais atvejais. Tačiau VMI nuomone 6 klasę galima kredituoti kada rodomas paramos panaudojimas. (aš būčiau linkęs kredituoti 5 klasę ir palikti ramybėje 6, tiesa tokiu atveju pelno (nuostolio) ataskaita ženkliai nebeatitinka pelno mokesčio)

Tiesiog ne visos valdos yra pvm mokėtojai. Pavyzdžiui, apie 1/3 visų DNSB yra pvm'ščikai, o kitos ne, nors apyvarta panaši. Savu laiku bandžiau aiškintis su VMI, reziumė buvo - priklausomai nuo požiūrio kampo

Jūs čią juokaujat tikriausiai. Įsivaizduoju bendrijos sąskaitų planą su 1000 sąskaitų... Taip ir pasiklysti galima

Įstatymai numato tik išimtinius atvejus, kada antspaudas yra reikalingas, pavyzdžiui, ant įgaliojimo. Daugeliu atvejų net ant sutarčių antspaudų dėlioti nereikia, nebent jums taip gražiau. Lietuvėlėje tiesiog dar nuo LTSR laikų "tradicija" gyvuoja, kad be antspaudo tai nerimta.

Pamenu turėjau atvejį, kai teko vieną Nyderlandų firmą LT teisme atstovauti. Vargšai Nyderlandai niekaip negalėjo suvokti, kas per žvėris tas antspaudas, o LT teisėjas užsispyrė. Teko klientams paruošti apvalaus antspaudo maketą, LT firmos tokį gaminti atsisakė (ne LT firma, o dar apvalaus antspaudo užsimanė). Klientai pasukiojo pirštą prie smilkinio, bet nukeliavo į savo šalies kanc prekių parduotuvę ir pasidarė pgl maketą tą apvalų antspaudą.

Kiek teko susidurti vakarų Europoj ne visos valstybinės įstaigos antspaudus turi, jau nekalbant apie įmones.

Laukines gėles pristatyti:
Vilniaus m. VPK Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius
adresu Pylimo g. 60 , 01136 Vilnius

1) PVM sąskaitas - faktūras tiek gaunamas, tiek ir išrašomas registruoti privalu. To reikia VMI.
2) KIO ir atskirų žurnalų nereikia, pakanka kasos knygos.
3) Pavedimų irgi nėra jokio reikalo registruoti, 271 sąskaitoj viskas puikiai matosi.
4) Sutarčių registracija neprivaloma. Bet jei šimtai sutarčių - pasiklysi.
5) Siunčiamų/gaunamų dokumentų privačiose įmonėse ir įstaigose registruoti neprivalu. Saugoti, beje, irgi. Jei jums gaunami raštai nėra svarbūs, perskaitę galite nors ir išmesti.

Pinigų srautas: http://en.wikipedia.org/wiki/Cash_flow

EBIT: http://en.wikipedia.org/wiki/Earnings_before_interest_and_taxes

EBITDA: http://en.wikipedia.org/wiki/EBITDA

Trendas: http://www.nfa.futures.org/basicnet/glossary.aspx?term=T
www.marketwatch.com/premium/theTechnicalIndicator_...

Apyvartumas žr. turnover: http://www.gcsaa.org/mc/benefits/glossary.asp

Diskontuotų pinigų srautų metodas : investopedia.com/university/dcf/
http://en.wikipedia.org/wiki/Discounted_cash_flow

Pakaks?

Don't ask stupid questions, ask google.

Finansų analizės ir pinigų srautų trumpas kursas nelabai tilptų į postą. O mano siūlymų esmė: nebūtina kapstyti pačių giliausių šaknų, pakanka protingai skaičiuoti pinigus.

Jei rašai įmonės savininkui/vadovui, susikoncentruok į pinigų srautus. EBIT, EBITDA rodiklių dinamika plius sąnaudų pjūvis bei trendai pasako esmę apie įmonės būklę. Jei dar užmesi akį į apyvartumus, bus visai gerai.

Jei rašai akademiškai, klausk dėstytuvų.

Bendrija, kuri neturi pajamų? Dar ir taip būna?

Perspektyvoje, jei primityviai: www.lpsk.lt/getfile.php?tbl=docs1_lt&id=10

Retrospektyviai galima su elementariu Excel'iu trendus išsivesti, pasižiūrėti sąnaudų pjūvius.

O šiaip jau kiekviena įmonė turi savos specifikos, taigi bendro sprendimo kaip ir nėra. Skaitykite finanalizės literatūrą.

O ką? Jokių stebuklų: viskas dviem eilutėmis, atskiras grafikas abiem pareigybėm ir dvi tabelio "eilutės".

Mokestine prasme DU sumuojasi, VDU prasme - ne.

Lietuvos teisėje šiuo metu sąvokos "darbuotojų nuoma" nėra. Ateityje tai bus licencijuojama veikla pgl. Darbuotojų nuomos įstatymą, kurio projektą šiuo metu kuria socmin'as. Įstatymas atsiras geriausiu atveju kitais metais, bet bus labai nesunkiai apeinamas.

Šiai dienai "darbuotojų nuomą" reikėtų suprasti kaip paslaugas. Galite pasirašinėti ir "darbuotojų nuomos sutartis", bet tada įsigaliojus įstatymui teks arba gauti licenciją, arba nutraukti veiklą.

Parašykite man į e-mail'ą, permesiu planą bendrijai.

O dėl nevedamos apskaitos esu padaręs tokį triuką:
1) Pasiimu auditoriaus išvadą, kad apskaitos nebuvo;
2) buh apskaitos įmonėje užsakau atkūrimą;
3) ir išstatau buvusiai "buhalterei" jos 3 VDU sąskaitėlę.

DNSB tokia sąskaitėlė turėtų padengti bent jau pusę atkūrimo išlaidų.

Naujas darbo grafikas, prieš dvi savaites supažindinami darbuotojai, jei yra profsajūzas arba darbo taryba, ant grafiko jų atstovo parašas, darbuotojų sutikimų atskirai gauti nereikia - čia jei viską daryti absoliučiai teisingai.

Be to, gali tekti keisti kai kurias darbo sutartis, jei pagal naują grafiką keisis darbo laiko trukmė daliai darbuotojų. Tada pgl. DK 120 str., bet ten jau yra kabliukų.

Tai kad prašymas priimti į darbą nėra reikalingas net priimant paprastą darbuotoją. Darbo sutartis ir viskas. Jūsų atveju direktorius pasirašo "pats su savimi" darbo sutartį ir viskas.

Nebent bona fidae susitarimas (lietuviškai kalbant - "ant garbės žodžio").

Žiūrint grynai iš teisinės pusės, visiškai vienodai ką jūs ten primastysite apie direktoriaus įgaliojimus. ABĮ 20 str. 2 d. imperatyviai apriboja akcininkų susirinkimo įgaliojimus, todėl:
1) nedaugelis notarų patvirtins įstatus su tokiomis "kompetencijos korekcijomis";
2) vis tiek nuostatos bus niekinės kaip prieštaraujančioms imperatyvioms normoms.

Nu baikit juokus, žmonės ir nesuprasti gali...

Akcininkų susirinkimas gali priimti į darbą TIK direktorių ir tai tik tada, kada nėra valdybos. Akcininkų susirinkimas NEPRIIMA IR NEGALI PRIIMTI į darbą vairuotojų net ir tuo atveju, jei direktoriaus ir būsimo vairuotojo asmenybės sutampa.

Direktorius gali pasirašyti darbo sutartį pats su savimi ir PRANEŠTI apie tai akcininkams ( 2.87 str. 6 d.). Lygiai tas pats, jei direktoius įgalioja kažką pasirašyti su juo darbo sutartį.

O protokolui jokių ypatingų reikalavimų nėra. Tik kad matytųsi esmė: kas, kur, kada ir ką, t.y.:
1. Kokie akcininkai su kiek balsų dalyvavo/nedalyvavo;
2. Kur kada, pvz, 2007-06-06 Vilnius;
3. Koks svarstytas klausimas, kaip balsuota ir kas nutarta.

Pasirašo akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius (įstatuose dar kartais būna inspektorius numatytas).

Notarui reikia akcininkų protokolo (vienintelio akcininko sprendimo) dėl naujo direktoriaus paskyrimo ir seno atleidimo. Naujam direktoriui reikės atvykti pas notarą asmeniškai ir pasirašyti JAR-PP.

Protokolas turėtų būti lietuvių kalba ar bent jau dvikalbis. Bet dėl to geriau jau pasiklausti pas notarą.

Atsakymas išplėstine forma yra pateiktas vienu postu aukščiau.
Dokumentinis - 1,5 proc.
Teismo įsakymas - 0,75 proc.

Beje, nustato du skirtingus supaprastinto proceso variantus:
1) Dokumentinis procesas;
2) Pareškimai dėl teismo įsakymo išdavimo.

Skirtumai:
1) Teismo įsakymai galimi TIK esant piniginiams (skola, išlaikymas ir pan.) arba kilnojamųjų daiktų vindikacijai (t.y. prašymas priteisti tam tikrą kilnojamąjį daiktą). Dokumentinis procesas PAPILDOMAI leidžia reikšti reikalavimus dėl vertybinių popierių vindikacijos ir nuomininkų iškeldinimo.
2) Dokumentiniame procese priimamas preliminarus sprendimas, o pareiškiminiame - teismo įsakymas.
3) Atsakovui pateikus net pačius durniausius ir visiškai nemotyvuotus prieštaravumus dėl teismo įsakymo (pvz., atsižvelgiant į mėnulio fazę, manau, kad nesu niekam skolingas) - teismo įsakymas panaikinamas ir ieškovui išaiškinama teisė pareikšti reikalavimą bendra tvarka. Dokumentiniame procese toks fintas neveikia, reikia pakankamai rimtų motyvų ir juos patvirtinančių įrodymų. Be to, net motyvuoti ir pagrįsti atsakovo prieštaravimai nenutraukia dokumentinio proceso - byla išnagrinėjama supaprastinta tvarka paskirtame teismo posėdyje.
4) Dokumentiniame procese žyminis mokestis sudaro 1/2 standartinio (t.y. 1,5 proc.), o teismo įsakymo tvarka - 1/4 standartinio (t.y. 0,75 proc.). Čia su sąlyga, kad reikalavimas neviršija 100.000 Lt.


Trumpa reziumė:
1. Procesas dėl teismo įsakymo išdavimo yra visiškai primityvus, nereikalaujantis nė menkiausio teisininko įsikišimo. Yra patvirtintos standartinės formos, pakanka nurodyti kiek, už ką ir iš ko nori be jokių gudrių motyvų ir nunešti į teismą. Žyminis mokestis visiškai menkas. Todėl ši forma yra labai populiari ir dažna. Esminis trūkumas - atsakovas gali tiesiogine to žodžio prasme pasiųsti teismo įsakymą ir Jus asmeniškai kur nors toliau ir Jums teks eiti bendra tvarka.
2. Dokumentinis procesas dar tik pradeda populiarėti. Kiek teko girdėti, Vilniaus teismuose per metus po keliasdešimt. Pareiškimą kaip ir ieškinį geriau patikėti rašyti teisininkui, nes jis turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Nors elementaraus įsiskolinimo už parduotas prekes atveju teoriškai galėtų susitvarkyti ir buhalteris. Esminiai trūkumai - kiek didesnis žyminis ir sudėtingiau parašyti pareiškimą. Privalumas - atsakovui nepavyks Jūsų pasiųsti.

Ateičiai: žyminis mokestis visada apvalinamas lito tikslumu ir visada į didesnę pusę, t.y. 97,02 Lt. yra apvalinama (tik teismuose) kaip 98 Lt.

Jūsų atveju reikia primokėti 1 Lt., ir paduodant iš naujo pateikti abu žyminio kvitus bei jūsų turimą teismo nutartį dėl žyminio.

P.S. Bankai dievina tokius mokėjimus - 1 Lt. pervedė ir 2 Lt. komisinių gavo

www.softinterface.com/Convert-XLS/Features/Convert-C...

Vienas iš formato konverterių, bet jokios ypatingos tvarkos nesitikėk. .csv formatas tiesiog tam nepritaikytas

Alternatyvos tokios:
1. Direktorius greičiausiai gaus administracinę baudą per artimiausią VDI vizitą (apie 1000 Lt., jei atmintis neapgauna);
2. Kada nors darbuotojai susipras teismine tvarka pareikalauti virsvalandiniu uz kiekvienas 8 val., dirbtas sestadieni.

Taip, bet ne maziau kaip pgl. 2 savarankiskas ir skirtingas DS.
Pvz, standartine savaite santechniku, o sestadieni 8 val. vairuotoju.

Virsvalandiniu valandinis tarifas = visos su atliktu darbu susijusios ismokos / faktiskai dirbtu "normaliu" valandu skaiciaus.

Virsvalandiniai, poilsiniai, sventiniai, naktiniai yra skaiciuojami ne tik nuo pareiginio, bet ir nuo visu priedu, priemoku ir kitokiu pavadinimu. Nereikia iskaiciuoti tik paciu "-iniu", premiju ir nesusijusiu su darbu ismoku (pasalpu ir pan.).

1. Faktiskai dirbtos valandos apmokamos valandiniu, nustatytu DS (su priemokom uz virsvalandinius ir t.t.);
2. Skirtuma tarp faktiskai dirbto laiko ir normalaus darbo laiko (jei toks yra) reikia fiksuoti kaip prastova, nes darbdavys DS isipareigoja suteikti darba ir tai jo beda, kad valandu nepakankamai dave. Apmokejimas kaip uz prastova, t.y. 2/3 nustatyto valandinio bet ne maziau MMA. Isimtis - jei DS nustatytas ne visas darbo laikas.

LAT praktika dėl neščių moterų ir terminuotų darbo sutarčių.

2005 m. vasario 9 d. Audronė Mateikaitė v. UAB „Electrolux“ Civilinė byla Nr. 3K-3K-3-92/2005 m.

[quote:c9c4458674] DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. <...>
Darbo sutartis dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei terminas yra nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti taikoma DK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija ir jis ketina ja naudotis, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka. Per DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki to darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje.
<...>
Kasacinio skundo argumentai dėl DK 35 straipsnio pažeidimo atmetami. Moteriai, dirbusiai pagal terminuotą sutartį ir jos metu tapusiai nėščia, įstatymas nustato garantiją – draudimą atleisti ją tam tikrą laiką iš darbo. Darbuotojo valia yra nuspręsti, ar šia garantija pasinaudoti. Ketindama ja pasinaudoti, darbuotoja informuoja darbdavį apie įstatyme numatytą faktą – nėštumą. Darbuotojo siekimas pasinaudoti įstatymo numatyta garantija negali būti aiškinamas kaip nesąžiningas darbuotojo elgesys, motyvuojant vien pažymos apie nėštumą pateikimo aplinkybėmis, kad tai padaryta paskutinę darbo dieną, po pietų, kai nebuvo vadovo. Teisės aktai nereikalauja, kad darbdaviai būtų informuojami kiekvienu atveju apie tokius darbuotojų gyvenimo faktus vos tik jiems paaiškėjus ar sprendžiant klausimą dėl įsakymo išleidimo. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo, jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotoja naudosis įstatymo suteikta garantija, palikta jos nuožiūrai, nes ji gali naudotis garantija, t. y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai, ar nesinaudoti, t. y. nepateikti duomenų ir būti atleistai vykdant nuostatą, kad darbo sutartis pasibaigė. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi, darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. Darbuotojos veiksmai atitiko konkrečią įstatymo nuostatą, todėl taikyti sąžiningumą kaip darbo teisės principą, kaip reguliuojančią nuostatą toms aplinkybėms, kurios konkrečiai reglamentuotos teisės normos, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad DK 35 straipsnis nepažeistas.
Kasacinio skundo motyvas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos nepagrįsto taikymo atmetamas. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi įstatymais bei kitais teisės aktais (


2004 m. balandžio 22 d. Nr. A3-105 Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su nėščia moterimi

[quote:c9c4458674] Klausimas. Darbuotoja, dirbanti pagal terminuotą darbo sutartį, kurios terminas nustatytas iki kitas darbuotojas grįš iš atostogų, pateikė darbdaviui medici­nos pažymą apie savo nėštumą. Ar tokiu atveju darbdavys DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį su šia dar­buotoja pagal DK 126 straipsnio 1 dalį? Kaip turėtų būti sprendžiamas tokios darbuotojos, atleistos iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, grąžinimo į darbą klau­simas?

Konsultacija. DK 132 straipsnio 1 dalis, nustatanti garantijas nėščioms moterims, draudžia nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas patenka tarp tų pagrindų, pagal kuriuos DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Taigi DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdavys neturi teisės nutraukti terminuotą darbo sutartį su nėščia moterimi pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (dura lex, sed lex).
Darbuotojo, atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises teismas apgina taikydamas DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius gynimo būdus. Juos taikydamas teismas nėra saistomas darbuotojo reikalavimu ( 270 straipsnio 4 da­lis). Taikydamas DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbuotojo teisių gynimo būdą, teismas darbuotoją grąžina į pirmesnį darbą ir priteisia šioje teisės normoje nu­matytą išmoką
[/quote]