O kas čia per mistiniai virsmai, įtariu neapsieita bei alhemikų aukso

Nėra jokių apribojimų skolinimuisi. UAB kaip ir bet kuris kitas fizinis/juridinis asmuo gali skolintis iš ko nori ir kiek nori. VMI gali užkliūti tik pernelyg užaukštintos palūkanos. Palūkanų nebuvimas VMI tikrai niekaip nekliudys.
Vienintelis apribojimas - UAB negali užsiimti bankine veikla, t.y. skolintis ir perskolinti grubiai tariant.

Jei ta darbuotoja sutinka, galima pasirašyti DS pakeitimą, bet bendras terminas negali viršyti 5 metų.

Dienpinigius gali sumokėti kviečianti organizacija, tokiu atveju siunčianti nemoka. Taip būna bent jau su komandiruotėms į ES įstaigas.
Komandiruotės juridinio fakto nepatvirtina jokie kiti dokumentai, todėl įsakymas iš tikrųjų rašomas.

O šiaip jau iš kur ištraukėte, kad komandiruotės įsakyme turi būti pasakyta apie dienpinigius?

Iš teisinės pusės įsakymas yra dokumentas, patvirtinantis tam tikrą juridinį faktą. Jei tą patį faktą patvirtina kitas dokumentas (pavyzdžiui, darbo sutarties įrašas apie nutraukimą/pakeitimą su abiem parašais), įsakymo surašymas neturi jokios praktinės reikšmės, išskyrus vidinę komunikaciją.

Buhalterei lygiai taip pat galima pateikti bet kokį dokumentą, kurio pagrindu yra daromos išmokos. Jūsų atveju buhalterei pateikiama darbo sutartis (jos nuorašas) su reikalingais įrašais ir buhalterė jų pagrindu daro išmokėjimus pagal priklausančius pagal įstatymus ir sutartis.

Retorinis klausimas: ar reikia įsakymo apmokėta tiekėjui pagal sutartį?

Sveika, jei tas atleidimas tik formaliai pgl 127. Kitais atvejais nebūtina. O šiaip jau darbuotojo parašas apie susipažinimą su atleidimo įsakymu turi reikšmės tik senaties termino eigai, o ne pačio atleidimo teisėtumui.

"Kalėdų atostogoms" eilinį kartą nepritarta, taigi kažkas praras dvi poilsio dienas

Ech, nesiginčysiu aš čia be reikalo. Dar vakar Seime per ekspertų grupės posėdį SocMinas verkė, kad niekas negali už pažymos nepateikimą nieko nubausti. Tą patį girdėjau ir iš VDI vadovybės, taigi...

Prievolė pateikti pažymą tenka darbuotojui, tai niekaip nesiejama su taikymu, dėl kurio darbuotojas teikia atskirą prašymą.
Jei darbuotojas nepateikia pažymos iš pagrindinės darbovietės tai yra jo problema, o ne darbdavio, t.y. darbdavys už pažymos nepateikimą neatsako.

Viskas įsigalios tik nuo kitų metų.

Naujienos iš Seimo. SRDK ką tik pritarė tėvo dienos įvedimui. Taip pat pritarta projektui, kuriuo yra siūloma nekilnoti švenčių, natūraliu būdu sutampančių su sekmadieniais (t.y. velykų, motinos ir tėvo dienos).
Taigi yra 99,9 proc. tikimybė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios atitinkamas įstatymas. (liko tik balsavimas salėje, kuris aiškiai bus formalus)

DK 147 str. 6 d.: "Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse."

Tokiems darbuotojams grafikas nesudaromas. Direktoriaus įsakyme nurodoma, kad toks darbuotojas paskutinę mėnesio darbo dieną privalo pristatyti buhalterei ataskaitą apie kiekvieną mėnesio dieną dirbtą valandų skaičių, t.y. tą patį tabelį, tik darbuotojas jį sau pats užsipildo ir pasirašo kaip rengėjas. Vadovas tokį tabelį patvirtina ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Čia teoriškai, o praktiškai darbuotojas tik parašiukus ant "savo" tabelio dėlioja. Jei kyla abejonių, šis aiškinimas suderintas su centrine VDI.

Šiokia tokia primityvi programėlė fin prognozėms sudarinėti:

www.lpsk.lt/getfile.php?tbl=docs1_lt&id=10

www.lpsk.lt/?lang=lt&mID=4

Pagal bendriausią taisyklę UAB' uose, kuriuose yra valdyba, l.e.p. direktorius skiria valdyba lygiai taip pat, kaip ir ne lep.

Bet galimų variantų yra daug, skaitykite savo įmonės įstatus.

Švietimo darbuotojams dėl išbandymo laikotarpio jokių išimčių nėra.

2004 m. balandžio 14 d. LAT Danutė Vygontienė v. UAB “Vitaresta” Nr. 3K-3-275/2004 m.
"DK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Byloje nustatyta, kad išbandymo laikotarpis buvo nustatytas patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui. DK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkami atliko darbą. Galima padaryti išvadą, kad ši norma draudžia darbdaviui savivaliauti, tai yra nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad per išbandymo laikotarpį ieškovė netinkamai atliko jai pavestą darbą: tai patvirtino atsakovo pateikti ieškovės darbo patikrinimo aktai (b.l. 30, 33, 37), liudytojų R.Brusokaitės, R.Vilutytės, N.Valaitės parodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovė netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį."

Reziumė: atleisti pagal išbandymą nėra labai paprasta, tačiau lengviau nei drausmine tvarka.

D 1xxx (tos dukterines akcijų, t.y. finansinio turto, sąskaita)
K 2xxx (suteiktos paskolos sąskaita)

Yra Vyriausybės projektas, kuriuo yra siūloma nekilnoti švenčių, natūraliu būdu sutampančių su sekmadieniais (t.y. velykų, motinos ir tėvo dienos). Beje, vis dar svarstomas projektas visas šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais, perkelti į laikotarpį tarp kalėdų ir naujųjų. Projektų likimas šiai dienai yra sunkiai nuspėjamas. Bet mano uoslė sako, kad esant didelei nuomonių įvairovei tvarka iš viso nebus keičiama. Taip siūlo ir SRDK pirmininkas A.Sysas.

Priedai, kuriuos reikėtų pridėti, yra išvardinti formoje. Dokumentų originalų teismas dažniausiai nereikalauja, pakanka pridėti po du egzempliorius visų dokumentų, patvirtintus pačios įmonės.

Dar ne, bet trečiadienį Seimo SRD komitetas svarsto tikriausiai paskutinį kartą šį klausimą. Sakyčiau labai tikėtina, kad tėvo diena pataps valstybine, bet nuomonių komitete labai daug ir įvairių. Devyni komiteto nariai ir dešimt nuomonių. Situacija ir su tėvo diena, ir su kilnojimų likimu turėtų paaiškėti po SRDK posėdžio. Kadangi pats ten dalyvausiu, grįžes galėsiu parašyti apie vėjų kryptį.

Pateikiu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą excelyje. Forma privaloma, jos keisti negalima. Paduodama apylinkės (iki 100.000 Lt.) arba apygardos (nuo 100.000 Lt.) teismui pagal atsakovo buveinę (adresą). Konkretų teismą galite sužinoti paskambinę į bet kurio atitinkamo miesto raštinę. Žyminis mokestis šiuo atveju sudaro 0,75 proc. nuo reikalaujamos sumos (būtinas kvitas su banko antspaudu). Procesas rašytinis ir palyginus su įprastiniu gerokai greitesnis. Jei atsakovas pareikš prieštaravimus, procesas pavirs normaliu (ieškinio teisena) ir teismas paprašys primokėti 2,25 proc. žyminio mokesčio ir pateikti ieškinį.

Šis išieškojimo būdas tobulai tinka, kada skola susidariusi dėl paprasčiausio neatsiskaitymo už paslaugas (prekes) ir tarp šalių nėra jokių šalutinių ginčų (pavyzdžiui, dėl prekės/paslaugos kokybės, kiekybės ar kainos apskaičiavimo). Formą užpildyti teisininkas nereikalingas, gali ir pati buhalterė. Bus klausimų, rašykite.

Sutartyje galite užsirašyti nors ir 10 proc. per dieną delspinigių, tačiau teismas greičiausiai priteis ne daugiau 0,2 - 0,5 proc. LAT yra daug kartų pasisakęs, kad didesni delspinigiai neatitinka protingumo kriterijų ir delspinigių paskirties. Žinoma, pasitaiko teisėjų kuriem tai giliai vienodai šviečia (ypač provincijoje). Esu netyčia vieną bylą Trakų apylinkėje laimėjęs su 5 proc. per dieną. Bet jei atsakovą atstovauja protingas teisininkas - delspinigių lubos bus 0,5 proc.

Senatis delspinigiams yra šeši mėnesiai, t.y. grubiai 180 d. Bet yra ir apėjimo kelių. Pats primityviausias: galite pareikšti ieškinį su šešių mėn. delspinigiais, o per parengiamąjį posėdį (kuris vyks po 3 - 6 mėn.) patikslinti pripliusavę delspinigius dar ir už praėjusį laikotarpį. Sudėtingesni žaidimai su ieškinio senaties termino nutraukimu. Jei negaila žyminio, galima sužaisti Va Bank ir pareikalauti delspinigių už metus. (teismas negali taikyti senaties pats, turi būti atsakovo prašymas, o jei tokio prašymo nėra - priteisia nepaisant senties)

Mokesčiai neturės jokių pretenzijų, jie tik daugiau pajamų gavo. VDI irgi neturėtų prieštarauti, darbuotojui gi primokėjo, o neatėmė. O štai auditui tokios darbo užmokesčio sąnaudos gali ir nepatikti.

Keičia VDU apskaičiavimą. VDU šioje vietoje skaičiuojamas izoliuotai kiekvienai darbo sutarčiai.

Perteklius fiksuotas, dėl to ir atkapstėm klaidą. Aišku paprasčiausiai būtų pajamuoti perteklių, bet gavom VMI išaiškinimą, kad klaidos atveju reikia taisyti klaidą, o ne pajamuoti. Be to, kokiom kainom pajamuoti, jei pajamuoti?

Kaip koreguoti atsargų nurašymo į sąnaudas operaciją, kuri buvo registruota apskaitoje prieš metus?
Per klaidą buvo neteisingai nurodytas kiekis. Atsargos apskaitomos FIFO metodu. Taigi jei pakoreguosiu klaidingą operaciją, visos po jos einančios operacijos taps daugiau ar mažiau netikslios dėl FIFO ypatumo. Apskaitoje atsiranda papildomų prekių, kurių kainos buvo prieš metus.
Ar tai reiškia, kad man už visus metus iš naujo visas operacijas koreguoti?

Pataisa - ne anksčiau mėnesio 16 d., jei jau apie GPM kalba.
Nors avanso ir GPM santykis yra labai įdomus ir tikrai ne toks jau vienareikšmis.

O kodėl ne daugiau kaip 30 proc.?

Gal aš ir klystu, bet mano nuomone jokio papildomo apmokėjimo vis tiek nėra (išskyrus nedarbingumą).

Aišku galima samprotauti taip: skaičiuojam papildomas darbo dienas, minusuojam per ligos laikotarpį buvusias darbo dienas ir gaunam apmokėjimo skirtumą. O kas bus, jei toks skirtumas bus neigiamas?

Aš vis tik prisilaikyčiau nuomonės, kad jokių atostoginių pokyčių nereikia.

"Pratęstos atostotogos" papildomai neapmokamos, nes atostogų k.d. jau yra pilnai apmokėtos. Mokama tik ligos pašalpa už ligos laiką.

Aš niekur nesakiau, kad pranešti nereikia. 12-SD SODRAI pateikti reikia, nes kitaip po eilinės ketvirtinės sulauksi skambučio iš savo inspektorės, kodėl pas Joną Jonaitį nuliukai priskaičiuoti. Bet iš praktikos žinau, kad jeigu normaliai paaiškini, SODRA jokių problemų nedaro. Pavyzdžiui, buvo toks atvejis policija supakavo vieną vairuotoją ir už girtumą teises jam atėmė. Jo prašymu dėl akivaizdžių priežasčių jam buvo suteiktos neterminuotos nemokamos atostogos (kol teisių neatgaus). Po pusmečio bylinėjimosi teises atgavo ir tęsė darbą. SODROS inspektorė pasidomėjo, bet jai paaiškinus situaciją daugiau jokių klausimų nekėlė.

Žiūrint griežta pagal ABĮ, direktorius ne tik kad gali priimti tokius sprendimus, bet ir yra vienintelis asmuo, kuris tai gali (jei nėra valdybos).

ABĮ 20 str. 2 d. sako: "Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos." Tai reiškia, kad akcininkų susirinkimo kompetencija yra apribota formaliai ir funkcionaliai:

1. Akcininkų susirinkimas gali spręsti tik tuos klausimus, kurie jo kompetencijai yra priskirti įstatymuose arba įstatuose.
2. Akcininkų susirinkimas negali spręsti klausimų, kurie nors pagal įstatus ir yra priskirti jo kompetencijai, tačiau pagal ABĮ yra priskirti kitų organų kompetencijai.
3. Akcininkų susirinkimas griežtai negali spręsti bendrovės valdymo klausimų, tam yra valdyba (jei sudaroma) ir direktorius.

Pagal ABĮ 34 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. 2 p. teisė steigti filialus, atstovybes ir bet kokius kitokius padalinius yra priskirta valdybai. Todėl pagal mano minėtą reglamentavimą, akcininkų susirinkimas neturi teisės šiais klausimais priimti sprendimų.
Jei valdyba nesudaroma, jos kompetencija pereina bendrovės vadovui (ABĮ 37 str. 8 d.).

Ne teisininkams tai gali pasirodyti keista, tačiau akcininkų susirinkimo kompetencija iš tikrųjų yra labai ribota. Teisėtą įtaką bendrovės valdymui ir valdymo sprendimams akcininkai gali daryti tik per bendrovės vadovo skyrimą ar atšaukimą.