Kaip gi jau ji čia tą gyvenimą gadinasi?.. Sakyčiau čia tik senos kartos problemos iš serijos SSRS sekso nėra. Jei turi gražų kūną ir atsiranda norinčių mokėti už pažiūrėjimą, kodėl gi to neišnaudojus.

Priedas programoje gali būti tik santykinai pastovus, nepastoviom išmokom naudokit stulpelį kitos susijusios su atliktu darbu.

Tikslios ribos nėra, bet dėl keliolikos tūkstančių eurų per metus neapsimoka niekam rimtai užsiimti.
Pats su bankrotu dirbu, tai ten dar ne tokios sumos išlenda, o FNTT atsisako pradėti ikiteisminius motyvuodami tuo, kad baudžiamosios teisės taikymas būtų neproporcingas pažeidimui. O administracinės priemonės nesurandamam asmeniui (kuriam neįmanoma įteikti registruoto laiško) nebaisios.

P.S. šiaip jau pas mus marijos žemė ir bent teoriškai pornografijos demonstravimas draudžiamas, įskaitant webcam. Buvo prieš kelis metus Klaipėdoj berods vieną tokią įmonę supakavę.
Bet kai taikomi idiotiški draudimai, situacijos susiklosto tokios pat idiotiškai. Pvz, pas mus erotiniai masažai prilyginami prostitucijai, kuri draudžiama, bet vat vienas erotinių masažų salonas įsigudrino ne tik normalią įmonę įkurt ir KPO išrašinėti, bet dar ir prekės ženklą įregistruoti.

Tai jau matosi, net buhalterė tik po 22 val., UAB Drakula ir ko ?

Pridėjau neapmokėtų dokumentų (dengimų) ataskaitą.

Pataisiau. "Apeiti" galima notepad ATSARGIAI redaguojant LITAS-ESIS failą.

Kur tiksliai ir ką tiksliai padarius tokias klaidas meta?

Persikėlėte be lietuvybės, t.y. vedant duomenis neveikė lietuvybė ir duombazė buvo kaip minimum dalinai sugadinta.
Tą konkrečią klaidą galima ištaisyti per Bendras\Query browser įvykdžius:
UPDATE serijos SET Serijos_dok='Kasos pajamų orderis' WHERE Serijos_dok='Kasos pajamu orderis';
Bet jokių garantijų, kad nebus kitų su lietuvybe susijusių klaidų.

Reikia prie lėšų sąskaitų nurodyti jų likutį, net jei tų sąskaitų valiuta EUR.

Nu kur ten Artui iki "Nepriklausomo (premium klasės) tarptautinio verslo rinkodarininko bei Smulkaus ir Vidutinio verslo instruktoriaus", plit da plit

Tas veikėjas kalba apie mokesčių slėpimą ir jo saugumą.
Bankai info VMI ir FNTT perduoda nuo kažkur 5.000 - 7.000 EUR, nebent per pastaruosius du metus būtų įvykę kažkas kardinalaus šiuo klausimu.
Jei per mėnesį neviršiji poros tūkstančių eurų ir nedeklaruoji gyvenamosios vietos, t.y. esi nesurandamas valstybės administracinėmis (tobiš be policijos) priemonėmis, ko gero, slėpti mokesčius yra gana saugu. Niekas taip stipriai nesivargins tavęs ieškoti, o nesuradę ir priemonių negali imtis. Iš kitos pusės, tai bus nelegalios pajamos, t.y. jomis negalėsi pagrįsti buto, automobilio ir kito brangaus turto įsigijimo.

Programai vienodai, supras abu variantus normaliai. O kaip geriau praktiškai, pats nežinau.

Perinstaliuojant kompą tipiškai dingsta visi jame buvę duomenys. Prieš perinstaliavimą būtina pasidaryti visko kopiją.

Programai vienodai, supras abu variantus normaliai. O kaip geriau praktiškai, pats nežinau.

DUŽ formoje yra stulpeliai VDU, ten galima ranka įrašyti pgl poreikį.

Duomenys saugomi failuose, tipiškai C:\Program files\Apskaita5\Data. Failus galima paprasčiausiai kopijuoti.

Avanso apyskaita nėra skirta balanso vedimui, tai viso labo dokumentas, pagrindžiantis išleistus įmonės pinigus. Balansą galit matyti per sąskaitos išrašą, uždėję filtrą pgl reikiamą asmenį.

Nu tai koks BŽ įrašas yra įsigijimo pagrindas, tokį ir prisegi. šiuo atveju likučių perkėlimo BŽ įrašą.

Reikia žiūrėti, kaip programa skaičiavo. Tam pavienės operacijos formoje yra mygtukas, o kompleksinės reikia paclickint ant kažkurio stulpelio.

Periodinėj apskaitoj viskas taip ir turi būti. Antros klasės sandėlio sąskaitos liečiamos tik inventorizuojant.

Kažkaip turiu įtarimą, kad bandot naudoti periodinę apskaitą...

Vertės pokytis viso ir vertės pokytis tenkantis 1 vnt.

Faktūrų formose yra toks mygtukas su pliusu.

Kaip matyti iš šitos ir kitos klaidų tekstų, pas jus arba kompas, arba serveris nedraugauja su lietuvybe.

Pažiūrėkit, kaip pas jus atrodo folderio C:\Program Files\Apskaita5\Data turinys.

Failo encoding'o problema. Paprašykit ko nors, kas žino šio žodžio reikšmę, (tobiš pažengusio vartotojo, pvz, moksleivio) kad sutvarkytų.

Su mysql serveriu kažkas ne taip, neto sugadintas, neto pusiau instaliuotas.

Tada čia klausimas tos įmonės vadovams. Ar jie nori technologizuotis, ar palikti viską po senovei.
Sakyčiau, jei įmonė daro bent 1 mil eur ir mato tęstinumo perspektyvą, tada, ko gero, būtų prasminga investuoti. Bet tam vėlgi rekomenduotina patiems pačiupinėti VVS'us, pasirinkti patogų ir prie širdies sprendimą, nes būtent jie bus pagrindiniais naudotojais.
Iš savo patirties, rekomenduočiau nesirinkti į buh apskaitos sistemą tiesiogiai integruoto VVS. Nuo tokių sprendimų paskui kenčia ir vadybininkai, ir buhalterės. VVS'o naudotojui nereikėtų nieko žinoti apie buh apskaitą, o buhalterei apie VVS'ą. Tada kiekvienas savo parapijoje tvarkosi ir nekyla nereikalingų ginčų. O nedidelis atskiras duomenų migracijos sprendimas gali išspręsti pakartotino duomenų įvedimo problematiką.

Jei maža, ko gero, galima apsieiti ir su exceliu plius mano programa.
Jei ta įmonė bent jau vidutinė, tai jai verkiant reikalinga specializuota statybinė verslo valdymo programa sąmatoms ir jų vykdymui. Yra tiek atskirų VVS'ų statyboms, tiek integruotų į buh apskaitos programas.
Grynai buh apskaitai pakaktų ir mano programos, bet statybininkams reikia daug išplėstinių duomenų.

Man ESFA kažkada pareikalavo skaičiuoti būtent taip, nes jie taip excel skaičiuoja. Kadangi teisės aktai nenumato tikslios formulės, pasidariau, kaip man patogiau ESFA ataskaitas teikti.

Programa skaičiuoja teisingai.

LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“ Civilinė byla
Nr. 3K-3-451/2006 m.

Šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Jų 2003 m. sausio 19 d. sudarytos darbo sutarties 4 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 700 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. šis darbo sutarties punktas buvo pakeistas, nustatant, kad ieškovei mokamas ne mažesnis kaip 4,62 Lt valandinis atlygis ir premijos, kurių skyrimo bei mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato darbdavys. Nuo 2003 m. liepos 1 d. minėtas darbo sutarties punktas buvo vėl pakeistas, nustatant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai nekintamąją darbo užmokesčio dalį 2,70 Lt už valandą, priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 70 ir stabilumo premiją pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 71. Vėliau minėtas darbo sutarties punktas buvo ne kartą keičiamas: pakeisti priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą reglamentuojantys įsakymai, nuo 2004 m. gegužės 1 d. nekintama darbo užmokesčio dalis padidinta iki 3 Lt už valandą. Už darbą poilsio dienomis atsakovas ieškovei dvigubai apmokėdavo tik nekintamą darbo užmokesčio dalį. Ieškovė 2005 m. kovo 14 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą perskaičiuoti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2004 m. birželio 30 d., įtraukiant į dvigubą apmokėjimą ir darbų įkainiuose numatytas priemokas, bei išmokėti susidariusį atlyginimų skirtumą.
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųstų procesinių sprendimų išvadomis, kad atsakovo mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovės darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Iš byloje pateiktų atsakovo dokumentų, reglamentuojančių priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premiją, matyti, kad šios išmokos mokamos už tam tikrų rodiklių įvykdymą. Be to, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą lokaliniuose aktuose yra paties atsakovo įvardijama kaip priemoka gamybos darbuotojams prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 71 „Dėl stabilumo premijos skyrimo“ priedo 1 paragrafe nurodyta, kad stabilumo premija mokama „siekiant pakelti atlyginimą gamybos darbuotojams, kuriems mokamas fiksuotas valandinis atlyginimas arba atlyginimas už padarytą darbą“. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kasatoriaus mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija turėtų būti vertinamos kaip premijos, kurios apskaičiuojant išmokas už darbą poilsio dienomis yra nedvigubinamos.
Kasatorius, teigdamas apie netinkamą DK 192 straipsnio 1 dalies taikymą, šią teisės normą aiškina netinkamai. DK 192 straipsnis, reglamentuojantis darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, aiškintinas ir taikytinas sistemiškai su DK 191 straipsniu, reglamentuojančiu normalių darbo sąlygų užtikrinimą ir nurodančiu, kokios sąlygos yra laikomos normaliomis darbo sąlygomis. Tuo tarpu mokėjimo už darbą poilsio dienomis DK 192 straipsnis nereglamentuoja ir bylą nagrinėję teismai šios teisės normos pagrįstai netaikė.
CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo teiginius, bylos duomenis bei apskųstus procesinius sprendimus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, todėl teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai DK 194 straipsnio 1 dalies pagrindu dvigubindami ieškovei pagal DK 193 straipsnį atsakovo išmokėtą priedą už viršvalandinį ir nakties darbą, netinkamai taikė DK 194 straipsnio 1 dalį. DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas. Darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami materialinės teisės normas priteisė ieškovei jos prašomas papildomas priemokas - viso 13,07 Lt už viršvalandinį ir nakties darbą poilsio dienomis.