Šaunu, kad yra VMI paaiškinimas. Tik mažytė smulkmena jog to nėra GPMĮ. Pačiam įstatyme išvis nekalbama apie jokius lengvatinius tarifus ar kitokią PMK skaičiavimo formulę. Kuo tada vadovautis? Pliusas tik tas jog iki to mokėjimo dar toli. Bet ką pasakyt žmonėms, kurie domisi kokie tie pakeitimai?

Blem, bet paskelbtoj aktualioj GPMĮ redakcijoj to nėra.

Na aš to 10 proc. nelabai randu. Užsikabinau už to mokesčio kredito. Kažkaip įdomiai gaunasi ir kol kas dar nelabai suprantu su kuo jį valgyt.
Gal bandom drauge pasinagrinėt? Sakykit, jei kur suklysiu ar nesuprasiu.
Pagrindinė nuostata abiems atvejams yra "Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą (15 proc.)gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis."
Imam 1 variantą.
Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1.

Sakykim turim 560 eurų apmokestinamų pajamų. Pagal pateiktą formulę apskaičiuojam pajamų mokesčio kreditą (PMK)
PMK=560x0,1=56
Toliau mano manymu vyksta taip ...
mokėtinas GPM=(560x0.15)-56=28
Nežinau kam reikėjo įvest tuos kreditus, bet šiuo atveju gaunasi tas pat 5 proc. GPM.
Arba aš čia kažką ne taip suprantu.

II variantas.
Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos
x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).
Čia man labiausiai kilo klausimas kas tas 300000

Sakykim apmokestinamos pajamos 26800 eurų
PMK=26800x(0,1-2/300 000x(26800-20000)=1465,07

mokėtinas GPM=(26800x0.15)-1465=2555


Nus, tarkit žodį kolegos.

Beje, kol kas įstatyme neradau sakinio jog mokama GPM tik nuo 50 proc. apmokestinamų pajamų. Taip buvo deklaruota prieš priimant įstatymą.

Žinokit ir aš nesuprantu. Pikta jau darosi. Kaip ir yra lengvata, o gaunasi jog žmogelis dar tiek neuždirba kiek reiks susimokėt. Bent jau darbo laiko neribotų.

Negali.

Virbuh, jau žinokit nervai nelaiko. Tai kaip suprast atsiradusią info sodros puslapyje?
Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims.
1. Nuo 2018 metų individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys įmokas turės mokėti nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.
2. Nuo 2018 m. sausio 1 dienos jie turės mokėti VSD įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), proporcingai veiklos galiojimo laikotarpiui net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.

Tai mokam nuo pusės apmokestinamų ar nuo MMA kas mėnesį. ???

Man keisčiausia, kad sakykim mūsų miesto sodrai ir mokėjom, ir SAV teikėm. Nei krepš. O vat kitam rajone atsitiko toks bajeris. Žiūrėsim kaip sureaguos sodra po GPM deklaracijos pateikimo.

Tik man dabar iškilo dar vienas klausimas. Jei bus nuostolis, pareigos mokėt sodrą kaip ir nelieka. O kaip bus su tų mokesčių leidžiamais atskaitymais? Ar juos pripažins VMI?

Uii kaip man patinka tokia situacija. Priima įstatymus, o ką jie reiškia tai net patys įstatymų vykdytojai nežino. Daviau užklausimą sodrai, atsakė ištrauka iš SD ir PSD įstatymų.

Už pirmus mėnesius sumokėjom, SAV pateikėm, o po to sodra liepė nešdintis Tipo nėra prievolės

Virbuh, noriu pasikonsultuot ;) Bo sodros konsultantai kiekvienas skirtingai dėsto. Kiek skaitau VSD įstatymą, tai ūkininkui (turiu omenyje didesnius, >4 EDV, PVM), VSD dabar kas mėnesį mokėt nereik, viską susimoki tik pasibaigus metams nuo pelno. Jei metai nuostolingi, VSD išvis nemoki. Įstatyme kaip ir neliko to, kad metinė suma negali būti mažesnė kaip nuo 12 MMA (apie lubas aš jau nekalbu, nes čia vienetiniai atvejai).??
Toliau PSD. Čia jau mane sodra subalamutijo, nes kažkokia jauna mergeliotė-konsultantė aiškino, kad čia galioja ta pati apmokestinimo bazė kaip ir VSD. Ko tai nelabai aš ja patikėjau, nes PSDĮ jau yra tas sakinys, kad įmokų suma už metus negali būt mažesnė kaip nuo 12 MMA.
Reziumuojant (namo nuomone), VSD nemokam ir laukiam kiek uždirbsim pelno, PSD vis vien kas mėnesį mokam. Ar taip?

Nes čia man gaunasi kažkoks bardakas. Juk nuo 2017.01.01 ūkininkai įgyja teisę į nedarbingumo pašalpą. Bet jei jie nemoka VSD įmokų kaip tada? Nes turėjau atvejį kai sumokėjus VSD 2017 m. pradžioje sodra liepė rašyt prašymą grąžinimui. SAV liepė anuliuot.

Visi pakeitimai daromi jau popierinėj naudojant savo rankytes ir rašymo priemonę.

Patarimas labai paprastas, jei neturit supratimo, tai neužsiimkit.

Aš draudimo sumą įsivedu per pardavimus. Tada per sąskaitų apmokėjimą darau trišalę užskaitą draudimas-servisas. Viskas gražiai susidengia.
Pas jus skolą rodo todėl, kad nėra ryšio tarp kontrahentų (serviso ir draudimo). OŽ juk niekur nesimato.

Kadangi ir man tai aktualus klausimas, tai mąstant logiškai, jokio skirtumo nėra, kad direktorius jau bus atleistas, bet figūruos kaip vadovas RC. Juk kai įmonė įkuriama, direktorius tai jau yra RC, bet nebūtinai jis būna įdarbintas iš karto. Paprastai jis įdarbinamas kai prasideda veikla.
Antra. O kas sakė, kad finansines ataskaitas būtinai turi pasirašyti direktorius ir buhalteris? Gali parašus ir akcininkas sudėt. Kitas variantas, pasirašo direktorius ir buhalteris 2017.12.31 data. O jau kad direktorius pateiks jas RC vėliau tai tikrai nieks prie to neprisikabins.

A pasirodo, kad taip JAU yra. Info iš sodros puslapio...
"Asmuo, kuris per praėjusių kalendorinių metų bet kurį mėnesį teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą ir tą mėnesį nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nei kaip valstybės lėšomis draudžiamas asmuo, nei kaip bet kokią kitą ekonominę veiklą vykdantis asmuo, pasibaigus kalendoriniams metams savarankiškai turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. sumokėti skirtumą tarp per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos PSD įmokų sumos ir mokėtinos PSD įmokų sumos."

Nus kaip ir logiška.... Visi gi bedarbiai turi mokėt PSD nuo minimalkės. Čia gaunasi kaip ir lengvata, nes dalį sumoka samdantis asmuo. Žiūriu maniškių klientų paslaugų teikėjai dar šumo nekėlė. Ir tai matyt dėl to, kad jie ko gero visi DB registruoti.

Tai gaunasi labai įdomus dalykėlis kolegės. Pagal kvitus galima dirbti tik ribotą laiką, t.y. ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus. Tai kaip čia dabar gaunasi? Dirbi 90 dienų, nes daugiau neleidžiama, bet vo mokesčius tai atimt leidžiama? Kažkaip 2 įstatymai kertasi.
Įdomiausia, kad sumokėt tai turės tas, kuris dirbo, o ne tas, kuris samdė. Vo tai bus šokas žmogeliui.

Ale gi keista. Vakar priėmė naujus sodros mokesčius ir niekam klausimų nekyla. O vat dėl nepriimto įstatymo kyla

Aš dedu viską, kas susiję su tuo žemės sklypo pirkimu ir tolimesniu naudojimu (žemės vertė+kadastriniai matavimai+notaras+registrų centras).
Tik va man paskutiniu metu kilo klausimas o kaip su paskolos palūkanomis jei paskola buvo imta žemei pirkti

O kodėl iškart į neleidžiamus? Dėkit prie žemės vertės.

Nu nepasakyčiau, kad aš be patirties Bet už antrą veiklą mokėt nenorėjo. Rado kas nemokamai daro.

Virbuh, čia dar smulkmena. Turiu konkretų atvejį kai yra dar ir 2 buhalterės

Nu aš tai abejoju, Girele, kad galima kartu. Sakykim ūkininkas augina kiaules ir antra veikla siuva kelnes. Juk FA mes darom ūkio, o ne fizinio asmens.

Labai noriu, kad ateitų toks laikas kai kiekvienas dirba tai ką moka. Ūkininkas sėja, augina gyvulius ir t.t.. Mokytojas mokina. Buhalteris apskaitą tvarko. Gydytojas gydo. Kažkodėl vis dar gajus noras daryt tai apie ką neturi žalio supratimo. Ypač tai liečia buhalterio darbą. Na dar ir statybininko.

Ten gi yra langelis kada baigtas naudoti. Užpildot ir siunčiat.

Na va man užkliuvo banko išrašas. Vienas atneša 2-3 lapų per mėnesį, pas kitą 20 lapų (būna ir daugiau).
Man didžiausias galvos skausmas kaip apskaičiuoti tokį gautą dokumentą, kai išrašyta sąskaita, o prie jos prikabinta 25 kvitai, dalis apmokėta grynais, dalis banko kortele. Sąžiningai pasakius, užsiknisu su tokia sąskaita.

Tikrai? Tai gal patarsit kiek užsipajamuot grūdų, kurie džiovinami, sandėliuojami ir parduodami pvz gegužės mėn?
P.S. Baksimieras, išmokit pagaliau cituot postus. Kam tos paklodės?

Dėl paskutinio klausimo man čia tokia mintis kilo. Logiškai mąstant grūdai yra kuliami gana drėgni (tuo ypač pasižymėjo pernykštis derlius). Kai kurie ūkiai turi džiovyklas. Logiška, kad nukūlus 100 t po džiovinimo liks 60 t. Jei tuos grūdus džiovintų supirkėjas, tai visas nuostolis būtų leidžiami atskaitymai. Tai kodėl jei tą patį darbą atlieka ūkininkas, leidžiamiems galima priskirti tik 1 proc. nuo pajamų? Žinau, žinau, tai reglamentuoja PMĮ Na bet padiskutuot tai galima. Nes tas pastovus grūdų neapskaičiavimas jau skersai gerklės stovi

Grūdai nurašomi pagal faktą, o ne pagal normą.

Nebūtina net kas mėnesį. Galima ir už metus. Spausdinat visą, bus lengviau patikrinti ar visas operacijas susivedėte ir ar tinka likutis pabaigai.

Pasimečiau terminuose. Pagal kurių metų pajamas reik žiūrėt ar yra prievolė teikt ar ne už 2017 m? Kai vienur rašo "metai einantys prieš mokestinius metus", o kitur "praėję metai". Nes situacija tokia, kad 2015 m. pajamos viršija 300 tūkst., o 2016 jos tik 30 tūkst.