Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai
ir jų įgyvendinimo tvarka 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką.
2. Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms.
3. Privalomųjų reikalavimų teisinis pagrindas yra:
3.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas [4.1];
3.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas [4.2];
3.3. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas [4.4].
II. NUORODOS
4. Šiame reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
4.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 78-2360; 2001, Nr. 101-3597);
4.3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr. 64-2323, Nr. 71-2515, Nr. 85-2969, Nr. 99-3519, Nr. 110-3984; 2002, Nr. 33-1256, Nr. 43-1604);
4.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 752 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (2002, Nr. 54-2123);
4.6. statybos techninį reglamentą STR 1.02.06:2002 „Teritorijų planavimo ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2152);
4.7. statybos techninį reglamentą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150);
4.8. statybos techninį reglamentą STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 114-2645; 1997, Nr. 116-2983; 2000, Nr. 55-1617);
4.9. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
4.10. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);
4.11. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
4.12. statybos techninį reglamentą STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“(Žin., 2000, Nr. 8-216);
4.13. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
4.14. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas (Žin., 1999, Nr. 107-3120);
4.15. statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);

grieztas laiskas ir infotmacinis laiskas

administravimo tarifu paskaiciavimas

NUOSAVYBE?
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui.
Savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Tačiau atskirais atvejais savininkas privalo apmokėti išlaidas netgi tuo atveju, kai jis nedavė sutikimo, pvz., kai sprendimą priėmė administratorius arba bendrija savininku balsų dauguma ir kai Įstatymai ar kiti teisės aktai nustato privalomuosius statiniu naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams ir be kitų savininkų sutikimo. Vėliau jis gali reikalauti iš kitų savininkų atlyginti išlaidas.
Savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendro¬joje dalinėje nuosavybėje.
LR teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyrius
Tel.: 628001, 618053, faks. 625940 Adresas: Gedimino pr. 30/1, 2600 Vilnius
Adresas internete: www.min.tm. lt

NIEKAM SAULĖS NEUŽSTOK

Atsakymai į klausymus

Mūsų name yra įsikūrusi bendrija, bet aš nesu jos narys. Ar privalau mokėti bendrijos nustatytą administravimo mokestį?

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, yra ar ne jie bendrijos nariai, privalo mokėti visus su namo priežūra ir išlaikymu susijusias išlaidas, tame tarpe ir administravimo mokestį. Įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininko daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai savininko turimas butas ar kitos patalpos, pvz, parduotuvė, vaistinė, kirpykla ir t.t.)

Ar būtina nustatyti ir rinkti kaupiamąsias įmokas, jei namas dar visai naujas?

Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas. Civiliniame kodekse ši prievolė yra numatyta.

Ar teisėta, kad valdyba be bendrijos narių žinios padidino samdomiems darbuotojams, tuo pačiu ir pirmininkui, atlyginimus?

Vienas iš bendrijos įstatų punktų nusako bendrijos narių susirinkimo teises: "bendrijos narių susirinkimas nustato bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus pirmininkui, taip pat jo darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką." Norint atsakyti į Jūsų klausimą, reikia bendrijos įstatuose pažiūrėti, kam yra deleguota atlyginimo samdomiems darbuotojams nustatymo funkcija - bendrijos narių susirinkimui, įgaliotinių susirinkimui, valdybai ar pirmininkui.


Ar pirmo aukšto butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už prakiurusio stogo remontą?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kiekvienam būsto savininkui priklauso ne tik nuosavas butas; jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir kitokia įranga. Visoms šioms pastato konstrukcijoms, tame tarpe ir stogui, bei įrengimams reikalinga nuolatinė priežiūrą, laiku ir tinkamai atliekami reikiami remonto darbai, už kuriuos privalo apmokėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne, kaip dažnai galvojama, savininkai, turintys privačią nuosavybę paskutiniame aukšte.

Kokia mokesčių skaičiavimo tvarka bendrijose bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti?

Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Sistemiškai vertinant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias bendrąją dalinę nuosavybę, manytume, kad sąvoka "išlaidos namui išlaikyti" apima išlaidas, reikalingas butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiai bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, jog visi butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios yra skiriamos namui atnaujinti privalo apmokėti proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų daliai.
Norėtume pažymėti, kad, mūsų nuomone, visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nusprendus, Bendrija galėtų priimti kitokią mokesčių skaičiavimo tvarką.

Ar pirkėjas turėtų reikalauti iš pardavėjo pristatyti notarui, kuris tvirtins buto pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sandorį, įrodymus, jog pardavėjas atsiskaitė su bendrija pagal savo prievoles?


Atkreiptinas dėmesys, jog Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatyme nustatyta, kad bendrijos narys, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybes teise jam priklausančias patalpas, privalo atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatuoja, jog atsakomybė iškyla ne tik atsiskaitymo su bendrija neįvykdžiusiam pardavėjui, bet ir sandorį tvirtinusiam notarui. Tam, kad išvengti nepageidaujamų pasekmių, siūlytume pirkėjui reikalauti iš pardavėjo pristatyti įrodymus, jog šis neturi įsiskolinimų bendrijai.

Sveikos o cia kalbama apie renovacija namu

Laba, gal yra tokiu buhalteriu kur renkat pinigus grynais o ne perbanka : Pateikiat saskaitas savo sukurtas gyventojams o kaip priimat is ju ar ir saskaitom tokiom kaip jiem israset ar jau pajamu orderiais
o apmokedamos kitas saskaitas israsinejat ar kaska perkant islaidu orderius rasot
as tai nerasau pakolkas tokiu kazin ar didele nuodeme darau negi neuztenka kad matosi gauti pinigai is gyv... ir isleisti pinigai grindz.sask. fak. sutartimis..... gi tik bendrija...