Ne, sandėliuke.
Reikės ir v sortire, izviniajus, mačit budu.

Kada jau čia pradėti švęsti?

Būtent, šiai dienai savo sąskaitoj turiu du pacukus ir dvi peles.
Sugavau be jokių slastelių. Va.

Ko gi ne, slasteliais dar moku naudotis.

Tik spakainiai, jei katino etatas atsilaisvins, aš juo galiu pabūti.
Galiu kniaukti, galiu nekniaukti, galiu net ryžai nusidažyti.
Barščius su karka ir aš mėgstu...

O kaip ten reikalai su elektra?
Girdėjau, kad ūkininko sodybai elektrikai reikalauja statyti el. pastotę.
Teisinasi, kad ūkininko sodybos galingumai dideli.
O pastotės statyba kainuoja apie 180 000 ...

Ar žinote, kad pasaulyje kas sekunde įvyksta tūkstantis lytinių aktų?
Taigi, kuo jus dabar užsiimate?

Nifiga jie nedirbtu.
Reikėjo krūvos pagalbinių.
Susiskambinau gal su dešimčia.
Spėk kiek atėjo?
Nei vienas.
Statybos firmos vadovas pasakojo:
- Siūlau likti po darbo ir padirbėti. Pasiūlau priedą dešimt litų į valandą ( tiek vidutiniškai gauna specialistas), liko tik vienas padirbėti...
Taigi, gali mokėti nors tūkstančius, bet jei žmogus nenori...
O protingi žmonės labai gražiai susitvarko savo finansus.
Vienas iš tokiu pvz.
Žmogelis, vienas, perka senus auto( automobiliai iki tūkstančio litų), juos patvarko ir parduoda.
Gyvena kaip inkstas taukuose.
Nepersidirba, nepervargsta ir t.t.
Taigi, apie ką mes čia?

Kaip namukas statosi?
Jau link pabaigos?

ra toks "beton kontakt", bet jis ne visur tinka, nes jis grubus.
Šiai geriausiai, namu sąlygom, naudoti paprasčiausia giluminį gruntą.
Efektas mažai kuo skiriasi.:))

Kur tu ten akmenis klijuoji?
Laiptinėj sienas statai?
Parodysi?
Bo pas mane jau fantazijos trūksta:))

Nu niaaaaa, neseniai skaičiau knygą Kotryna Gailiutė - Lagaminą kraunu.
Skirtingų profesijų žmonės, skirtingo intelekto, bet juos vienija bendra idėja- grįžti.
Skaičiau ir gaila darėsi žmonių, nes dėl kažkokio piniginio priedo jie visi perėjo pragarą.
Teko prisitaikyti prie aplinkos, žmonių, gyvenimo būdo ir vis tiek, jie nesijautė lygiaverčiais visuomenės nariais.
Tai tada nafig išvažiuoti, jei čia tas pats?

Ačiū.
Mes irgi Jūsų nepamirštam.

Tai dar gerai, kad pasako,kad namus tvarko.
Man buvo situacija, kad išvažiavo- grįžo, ir sako:
- Turiu savo įmonę.
Vėliau sužinojau, kad verčiasi atsitiktiniais uždarbiais...

Kažkaip manyčiau, kad paprasčiau būtų katiną pakeisti.:))
Kokio norėtumėt?
Ryžo, trijų spalvų, mėlyno, juodo, balto?
Pasirinkimas jomajo.

Nu va, kol tikslingai naudojaisi mūsų patarimais, tol ir apėjo nelaimės.
Todėl nesugalvok skalbti su riešutais, kamuoliais ar kokiais kiaušiniais. :))

Kur gi ne.
Prasideda...
Kai jau pradedat skalbti be mūsų patarimų, tai lauk nelaimės.
Nes jau rytoj pradėsit taisyti mašiną, o poryt konstruoti kosmini laivą...

Ši frazė pasako žymiai daugiau, nei penkiolikos puslapių konsultantai.:))

Tvarkingai dametam graikišku riešutu ir stebuklas įvyko. :))

Tikrai ne tie laikai, kai sprogdindavo namus, kai nežinojai kas sustabdė, ar policininkas ar plėšikas, kai nežinojai, ar slėpti ar rodyti dokumentus atėjusiam mokesčių inspektoriui, kai jau po devyniu užšaudavai visus namo sklasčius ir eidavai dar, dėl viso pikto, patikrinti....
Tikrai ne tie...
Tikrai dabar kiti.
Dabar gali drąsiai plėšyti akis pacaniukui, kuris užtvėrė kelią tavo kibirui, nes žinai, kad tuoj nesulėks krūva begalvių,kuriems visiškai px ir tu, ir tavo kibiras ( beje, užsienyje yra būtent taip, blogesniuose rajonuose negrai siautėja taip, kad po devyniu geriau nelysti į lauką), dabar gali drąsiai kalbėtis su mokesčių inspektorium, nes tavo valioj yra teismas ( reketinikai būtų pakėlę taksą dvigubai), dabar gali ginčytis su keliušniku iki apsivėmimo, nes jis neskiria baudos, ją skiria teismas...
Kiek dar pozityvių dalykų reikia, kad pagaliau mes suprastume, čia irgi gerėja, čia irgi gyventi galima, čia irgi žmonės, čia.... pagaliau, irgi visiems px.

Čia pragyventi, dažniausiai, negali tik geniai.
Jei labai nori, bei yra bent krislas proto, net čia galima gyventi padoriai.
Ne, ne, be prabangių ferarių, bei apartamentų, bet gyventi galima.
Dažnai išgirdęs, kad kažkas išvažiuoja- džiūgauju, nes likusiems daugėja darbo vietų.
O apie išvažiavusius turiu savo nuomonę:
Lengviausia yra pabėgti, o mėšlą srėbti palikti kitiems.
Ir pagarbos verti žmonės tie, kurie lieka čia, nes tik jų pagalba mes dar gyvenam.
Ir ne tik gyvenam, bet ir kuriam, ir statom, ir dar daug ką darom.
O apie išvykusius....
Kartais paskaitau komentarus po straipsniais:

" užsip... dunduku gauja, taip jums ir reikia"
" liko tik daunai ir pensininkai"
" tie kas liko verti pasigailėjimo"

Ir t.t.
Tuo tarpu, kažkaip nepamiršta tėvynės kai reikia gydytis.:))
Ai, čia tema labai plati.

Nu gal taip, o gal ir ne.
Pirma, ar ieškotumeis vietos turėdama gera darbą, bei aprūpinta senatvę?
Greičiausiai, ne.
Antra, tam, kad pateisinti savo nenorą/nesugebėjimą/ negalėjimą, žmonės prisigalvoja fantastiškų dalykų.
Kaip antai, mano marti negali prižiūrėti savo vaikų ( jau jei ušvė atlėks, tai prižiūrės ir vaikus ir vyrą( neaišku kam nuo to geriau)), jei vyrą paliksiu vieną jis eis per mergas ( o jau jei su ją tai neištaikys progos?), politinė situacija mane persekioja ( šiaip tai, net ir Anglijoje tokios priklausomybės gydomos, bet kainuoja žymiai brangiau), neturiu iš ko gyventi ( paskaičiuokim: bilietas kainavo du šimtus eurų, visokie pribambasai kelionei dar šimtukas, drabužiai ( nu kaip gi nepasirodysi geriausiais apdarais- tegu pavydi) dar šimtuka, į kelionę įsimetei dar penkis šimtus....
Jopamat, už tokią sumą drąsiai galėčiau gyventi tris menesius labai stipriai savęs nevaržydamas.
Dabar tu išvažiuoji nežinia kur, nežinia kam, nežinia kaip.
Šimtai pagalbos šauksmų girdisi iš ten:
-Padėkit, apgavo.
Nu ir?

P.s. Tiesa, tavo pasiteisinimas originalus.

Žiūrėk, dar tik vienas bankelis išsilydė, o jau kaip liaudis susiruošė slides tepti...

Ilgai galvojau, kur įdėti.
Iš temos apie snorą tiksliai išpirdolins.
O čia galima krauti viską.


Спят усталые снорюкаи, бабки спят,
Vyriausybė и premjeras ждут отчиoт.
Даж Freakley спать ложится,
Чтобы утром проявитса:
Snoras nemokus: "Баю-бай!"

Обязательно по banku в этот час
Тихо-тихо ходит Vasia возле kасc.
Situacija xrenova, dengi jest,
Bumažki tožė...
Xot nezasipai! Баю-бай!

В banke можно svisnut babki, vai, vai, vai...
Esli tvoi družban Kubilius, vai, vai, vai...
С Šimonytė подружиться...
И поймать kredito gyslą...
Глаз neзакрывай! Баю-бай!

Баю-бай, akcioneri ночью spiat.
Snitsa liudiam dividendi dvux rebiat
Nu a jesli nalavčitsa možėt akciji prisnitsa.
Глазки закрывай! Баю-бай!

Ačiū.
Kaip tik šioje nuorodoje radau auksinius žodžius:

Ir:

Taigi, net išsivysčiusio pasaulio šalyse niekas netiki nacionalizavimo stebuklu.
Nekalbant apie mus, kur sugeba ne tik viską išvogti, bet ir teismo pripažintas "abonentu", išvengti atsakomybės.
Taigi, o patikėti į mūsų valstybės rankas banką, tai tas pats, kaip atiduoti išdraskymui.
Pasikartosiu, kol nėra asmeninės atsakomybės, tol visokie karaliukai valdys nesusimastydami apie pasekmes.
Va dar patikusi citata:

Pabandykim prisiminti, kokia pas mus likusi pramonė?
Lenkim pirštukus ir skaičiuokim:
"Kauno grūdai", dešimt mėsos perdirbimo įmonėlių, "Mažeikių nafta" ( kuriai nuo Snoro bankroto nei šilta, nei šalta), keletas baldų įmonių ir?
Jei jau kalbėtis atvirai, tai vadinti šaraškino kontoras pramone, būtų per daug drąsu.
Tokios, kaip pramonės jau nėra, yra tik vartojimas ir vartotojai.
Beveik viską arba importuojam ar tik perdirbam.
Žinoma, tame yra ir pliusų, net visų bankų bankrotas mus labai mažai paliestu.

Visų įmonių įsipareigojimus prisiima valstybė.
Tam ir yra sukurtas bankroto fondas.
Gal gali mestelti bent vieną pvz. iš kurios valstybės mes galėtumėm pasimokyti?
Šis bankas pastoviai buvo skelbiamas trejetuke geriausiu banku, krūva apdovanojimų ir t.t.
Čia tau ne rodiklis?

Pati sau prieštarauji.:))

Įmonė yra finansinis objektas ir jei jau susinaikina, tai tik atsiradus skoloms, bet nepraūžus uraganui ar kažkam plėšantis gerkles.

Tai apie ką aš ir kalbu, kad šiai dienai mes pairodėm kaip uzbekų respublika, kurioje galioja principas "Aš karaliukas- ką noriu tą darau".
Nafig reikalingi įstatymai ir konstitucija?
Nubraukiam viską, skelbiam karalystę ir gyvenam.
Tada bent jau bus aišku, kur ir kaip gyvenam.

Ne nu, čia ne išvada.
Tiesiog ar tu žinai bent vieną įmonę, kurios turtas viršija įsipareigojimus?
Aš ne.
Nes visi labai puikiai žinom, kad paklausk bent kurios įmonės diriką ir tuoj prasideda ašarų upės:
-Trūksta apyvartinių lėšų... Trūksta šio... Trūksta ano...
Einant valstybės logika, galima drąsiai bankrotinti didžiąją dalį įmonių.
Va norėjo minimumą padidinti, tai ašarų pakalnės vos neužtvindė seimo.
Darbdavių asociacija tuoj pat pareiškė, kad trečdalis ( ) įmonių bankrutuos.
Tai jei jos bankrutuos dėl kelių šimtų litų, tada kokio stebuklo dėka jos dar laikosi?
Bankrotinam nafig ir bus ramu.
Tada galėsi drąsiai duoti įmonei prekių ar paslaugų ant garbės žodžio, galėsi būti tikras, kad nepaskelbs jau rytoj bankroto.
Vos ne komunizmas bus.

Susimąsčiau...
Chebra, pasakykit man bent dešimt įmonių, kuriu turtas, šiuo metų, viršija įsipareigojimus.
Lietuviškas įmones norėčiau išgirsti.
Nėra?
Nes tam ir dirbama, kad apmokėti įsiskolinimus?
Ux ti, tai tada klausimas:
Nafiga reikėjo nacionalizuoti dirbanti banką, dirbanti jau virš dešimt metu, kuris veikė kaip laikrodis?
Glima būtų padaryti eksperimentą, užeiti į pirmas trys pasitaikusias įmones ir galiu duoti nukirsti b...ranką, visoms gali skelbti bankrotą.
Taigi, ar tik nebus bajerio, kad karalius nuogas... :))

Nepatikėsi, bet nuo šian ryto neskaičiau jokio leidinio.
Dar vis krizenu iš vakarykščios dienos.

Tai, kad jau dabar linksma.
Įstatymai pritempiami prie situacijos. :))
Ko gi tau nelinksma?
Banko vadovas nusišneka ir painiojasi savo žodžiuose kaip Brežnevas.
Nereikia ir jokių "būtų".