Ačiū.
Kaip tik šioje nuorodoje radau auksinius žodžius:
rašė: Bankų gelbėjimo sėkme nelabai tiki investuotojai.
Ir:
rašė: Tačiau jeigu vadovavimą pilnai perims valstybės tarnautojai, perimtos kredito įstaigos pavirs nepaslankiomis, nuostolius generuojančiomis valdžios mašinomis, kurias ateityje dar ne kartą gali tekt gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.
Taigi, net išsivysčiusio pasaulio šalyse niekas netiki nacionalizavimo stebuklu.
Nekalbant apie mus, kur sugeba ne tik viską išvogti, bet ir teismo pripažintas "abonentu", išvengti atsakomybės.
Taigi, o patikėti į mūsų valstybės rankas banką, tai tas pats, kaip atiduoti išdraskymui.
Pasikartosiu, kol nėra asmeninės atsakomybės, tol visokie karaliukai valdys nesusimastydami apie pasekmes.
Va dar patikusi citata:
rašė: Subyrėjus bankui, ant kortos pastatomi jo įsiskolinimai kitoms kreditų bendrovėms bei indėlininkams. Praradus skolinančiųjų pasitikėjimą, galima laukti tik grandininės reakcijos, kuri gali paliesti (ir net sužlugdyti) ištisas pramonės šakas.
Pabandykim prisiminti, kokia pas mus likusi pramonė?
Lenkim pirštukus ir skaičiuokim:
"Kauno grūdai", dešimt mėsos perdirbimo įmonėlių, "Mažeikių nafta" ( kuriai nuo Snoro bankroto nei šilta, nei šalta), keletas baldų įmonių ir?
Jei jau kalbėtis atvirai, tai vadinti šaraškino kontoras pramone, būtų per daug drąsu.
Tokios, kaip pramonės jau nėra, yra tik vartojimas ir vartotojai.
Beveik viską arba importuojam ar tik perdirbam.
Žinoma, tame yra ir pliusų, net visų bankų bankrotas mus labai mažai paliestu.