Kaip rasti buhalterio darbą?

Aha, aš irgi Va kokie mes vienodi.
Viskas gerai, kas nori važiuoja, kas nenori lieka. Aš tikrai niekur nevažiuosiu, nes jau ir per sena, ir perdaug mane čia žmonių laiko. O ir darbą dar turiu, tfu tfu, kolkas ne patį blogiausią.
Labai nenorėčiau, kad išvažiuotų mano vaikas, bent jau, kad nebėgtų iš karto po mokyklos (kolkas tokių norų pas ją nėra, ir ačiū Dievui). Na bet bus kaip bus.
Viskas gerai. Su emigracija. Ne rožėmis ir ten kelias klotas, mano geriausia draugė gyvena Olandijoje, seniai jau, paskambinu, sakau, na kaip. Atsakymas - darbas -namai. Tai ir pas mane tas pats Tai kokio velnio man ten varyt.
Bet... Mane tikrai durnas juokas ima, kai atvažiuoja madam iš Norvegijos, kuri ten namus tvarko ir jaučiasi pranašesnė. Nežinau ar graudu, ar juokinga. Matyt, ir tas, ir tas.

Tai dar gerai, kad pasako,kad namus tvarko.
Man buvo situacija, kad išvažiavo- grįžo, ir sako:
- Turiu savo įmonę.
Vėliau sužinojau, kad verčiasi atsitiktiniais uždarbiais...

Nemanau, kad yra tėvų, kurie to norėtų.

Nu niaaaaa, neseniai skaičiau knygą Kotryna Gailiutė - Lagaminą kraunu.
Skirtingų profesijų žmonės, skirtingo intelekto, bet juos vienija bendra idėja- grįžti.
Skaičiau ir gaila darėsi žmonių, nes dėl kažkokio piniginio priedo jie visi perėjo pragarą.
Teko prisitaikyti prie aplinkos, žmonių, gyvenimo būdo ir vis tiek, jie nesijautė lygiaverčiais visuomenės nariais.
Tai tada nafig išvažiuoti, jei čia tas pats?

Man tai vis tiek sunkiai suprantama kaip žmonės taip noriai? dirba tokius darbus užsienyje, kurių namuose - Lietuvoje, nedirbtų nei už ką. Ar ten labiau gerbia tuos namų tvarkytojus? Abejoju, mano pažįstama Amerikoje namus tvarkė pas negrus, tai sako pradėjau visai savęs nebesuprasti, nebegerbti? Iš viso nežinau nei kaip įvardinti tuos jausmus. Namuose Lietuvoje 3 aukštų namas už 1,5 milijono, o aš negrų priš... triusikus skalbiu?
Ir tie negrai ir kiti, dirbo ir pas baltus, niekas ten negerbia tokių darbuotojų ir tas atlyginimas nėra jau toks, kad štai pasižeminsiu 1-2 metus ir milijonieriumi tapsiu. Rimtai nesuprantu. Užsiimti tokiais darbais reiškia, kad tu ir esi toks, tau tiek ir tereikia, kam tu mokinaisi? Gaišai laiką, leidai pinigus? Tau tai nereikalinga, valytoja galėjai dirbti visada iš karto nuo 16 metų.
Aš nenoriu pasakyti, kad vai, valytoja tai jau prastas darbas ar kas panašaus. Ne, tai darbas kaip darbas, labai reikia tokių darbuotojų, tokie darbuotojai labai svarbūs, visi juk norime vaikščioti švariomis laiptinėmis ir švariais šaligatviais. Yra kategorija žmonių, kuriems toks darbas netgi patinka ir puiku, visi darbai garbingi ir reikalingi. Bet kam baigti 2 aukštuosius ir važiuoti triusikų skalbti kažkur, tai rimtai nesuprantu, jei jau tavo pašaukimas tik namų ruoša?

Tikrai ne visi lietuvaičiai dirba tik juodus darbus užsienyje, nemažai yra tokių, kuriems tikrai nesvarbu kur gyventi, ten, kaip tik jie gyvena kur kas geriau, nes darbą turi panašų kaip Lietuvoje ar geresnį, o uždirba kaip ne Lietuvoje:).

Vis tik tokių juodadarbių kur kas daugiau, deja.

Nemanau:). Nors kaip kam pasiseka :). Viena mano pažįstamos pažįstama Amerikoje vaikus augino, lengva nebuvo, ne tik vaikai, bet ir visi namai jai tvarkyti priklausė, bet šeimininkai buvo pasiturintys ir normalūs, tai jinai tikrai pamatė daug, apkeliavo kartu su jais nemažai ir elgėsi su ja jie labai normaliai, bendrauja dar ir dabar, nors vaikai jau suaugę ir jinai grįžo į Lietuvą:). Labai su malonumu jinai prisimena juos, reiškia viskas gerai :).

Kaip tai Prosas liko su 7 žinutėmis??
Neskaitau aš, aišku, tų senų žinučių, bet vien žinojimas, kad yra kažkur normalių žinučių normalių forumo dalyvių labai guodžia...

Dabar nepadoru turėti daug žinučių, o ypač raudonai šviesti
Kažin ar pačiai trinti, ar ką pasamdyti?
Ar galima ištrinti iš karto visas, ar reikia po vieną?

Kiekvienas gyvena taip, kaip gyvena. Vieniems yra svarbiau aprūpinti savo šeimą materialiai, todėl jie pasirenka juodadarbio darbą svetur. Visi juk žinom, kad ir turint du aukštuosius, tai nėra taip lengva Lietuvoje. Kiti tiesiog nori pasijust laisvi, pamatyt pasaulio. Net girdėjau tokių, kurie sako, jog toks darbas jiems mielesnis, nes nebėra įtampos ir atsakomybės. Aš apskritai nemanau, kad žmogaus darbas, yra kažkoks to žmogaus vertinimo matas. Žinau konkrečiai žmogų, kuris neturintis išsilavinimo ir visą gyvenimą dirbęs paprastą darbą, turi labai didelį žinių bagažą visose srityse-geografijoje, istorijoje, medicinoje...Kiti dirbdami užsienyje, išmoksta kalbas, keliauja atostogų į kitas tolimas šalis ir taip žymiai praplečia savo akiratį.

Mano pastebėjimas:
50% išvykstančiųjų bėga nuo savo problemų:
atsibodęs vyras/žmona, visur besikišanti uošvė/anyta, nesupratingi ir despotiški tėvai, vaikystės traumos- draugų patyčios,iš to seka nepilnavertiškumo kompleksai, kurie įtakoja darbo pokalbius...
30% skubiai reikalingi pinigai, bet kokia kaina, gali 20val. per parą dirbti, kad namie remontą pasidaryti ar mašiną nusipirkti... jei Lietuvoje tiek val. dirbtum...nebūtų kada išlaidauti...
20% tiesiog nori pasaulio pamatyti, įgyti patirties(gal parvažiavus namo pravers), mūsuose įgyta profesija nepopuliari...


p.s. mano šeimoje niekas neemigravo...visi turime šiokius tokius darbus, giminaičiai jau pasivažinėjo ir grįžo, kas su naujais diplomais, kas su kitokia praktika... čia tuos pačius verslus vysto.

Laba rytą,

Prosai, pasikartosiu - kaip su lietuvių įmonių apskaitos tvarkymu ten, neteko susidurti?

Pilnai su tavimi sutinku, nes aš asmeniškai tikrai nežinau ,kaip pasielgčiau kažkokioje konkrečioje situacijoje (jei nebūtų ko valgyti, pavyzdžiui), nežinau kur gali nublokšti likimas. Ateitį planuoti šiais laikais labai sunku. Ir gulti kryžiumi, kad niekad neišvažiuosiu tikrai negaliu. Žinau tik, kad nenoriu.
Ir darbas , kokį bedirbtum, yra darbas, kuris maitina (kartais reikia tik to). Man asmeniškai dulkių valymas kartais teikia malonumą, savotiška meditacijos forma.
Aš rašiau apie pranašumą, kurį jaučiu iš kai kurių emigravusių. Ką jie bedirbtų, jie jaučiasi pranašesni už pasilikusius. Man tai labai graudžiai atrodo. Kaip ir bestudijuojantys kažkur užsienyje. Nesvarbu kokio lygio ten tas universitetas, bet jis ten.

labai taiklus pastebėjimas.

Žinau buhalterę, kuri atidirbo čia 18m ir išvyko GRYBŲ rinkti Pasak jos, nė už ką negryžčiau į tą buhalteriją, į tą kasdieninę įtampą...

Mano draugė čia turėdama 3 vaikus negalėjo pragyventi. Išvažiavo, gyvena name, keliauja, apvažiavo daugybę šalių, važiuoja ne kartą per metus, o kai tik pasitaiko laisvas laikas.
Čia kažkas rašė, kad tik kvailiai Lietuvoj nepragyvena.
Bet ta šeima Lietuvoj nepragyveno niekaip, o ten užtenka. Gal į senatvę paprotingėjo?

Va apie grybų rinkimą aš dažnai pagalvoju, net planą buvau sukurpusi...nes grybauti mėgstu iki fanatizmo, o namie jų niekas nevalgo, o ten priduodi ir ramu: rinkimo poreikis patenkintas ir pinigų yra...bet norint apčiuopiamo rezultato, reikia nors 3 mėn. išvažiuoti o tiek atostogų neturiu

Šitam tai labai pritariu, tikrai žmonės labai dažnai išvažiuoja todėl ir tikrai neapsirinka, išvažiuoti į kitą šalį pas mus kur kas paprasčiau, nei Lietuvoje į kitą miestą:).
Bet nesutinku su tuo, kad taip jau visi labai daug pamato, sužino naujo ir kalbų išmoka. Deja, deja, toli gražu nėra taip.
Tie pamato, kuris to tikrai nori, visi kiti gyvena taip pat kaip ir čia - darbas, namai (labai laikini) ir nieko daugiau.
Ir jokių kalbų ten jie neišmoksta, dažnai grįžta mokėdami 10 žodžių daugiau nei mokėjo išvažiuodami, nes gyvena tik tarp lietuvių, dirba tik tarp lietuvių ir ilsisi tik tarp lietuvių, tai kur ten tą kalbą išmoksi, jei be jos gali puikiai apsieiti?
Ne visi, aišku, bet dauguma.

Ką Jūs čia nusikalbat,niekas nevažiuotų,jei čia darbo būtų.Sapnuoti apie ideologijas tuščiu pilvu ir neapmokėtomis sąskaitomis neišeina.Aritmetika paprasta.

Gal ir taip:), neteko būti niekada tokioje situacijoje, sunku man suprasti, tikriausiai :).

P.S. Vis tiek niekada netvarkyčiau jokių svetimų namų:), jau geriau prie konvejerio stovėčiau šaldymo kameroje :).

pritariu.
Žinot Soffy, aš savo rate turiu visai kitokių pavyzdžių nei jūs aprašinėjate. ir aš sutikčiau kad ir 5 metus tam užsieny dirbti juodai ir tegul bus darbas-namai, bet po tų 5 metų, grįžusi į Lietuvą aš nusipirksiu kur gyventi ir dar pragyvenimui liks. o Lietuvoj gali arti visą parą ir 100 metų, tačiau liksi su barankos skyle ir nereikia čia paistyti, jei tik nori tai įmanoma pragyventi, noro deja neužteka