Как говорила Фаина Раневская...,,Ко мне старость вдруг пришла...Меня дома не нашла...То пирую,то бл@дую...То по ягоды пошла...".

O kam man jo deklaracija? Negi manote kad jis sąžiningai ją užpildęs?
Tiesiog šio žmogaus giminės yra ir mano giminės. Todėl aš žinau tą ką žinau, ir tiek.

Kas jam, juk jis milijonierius.

Man tai niekaip neišeina iš galvos klausimas: kaip gali chirurgas nustatyti diagnozę net neprisilietęs prie paciento? Ekstrasensas turbūt.

Jei kam prireiktų ortopedijos prekių, rekomenduoju apsilankyti čia: www.idemus.lt
Per 3 dienas gavau savo įtvarą ir dar dovanų tušinuką. www.idemus.lt/itvarai/rieso-itvarai/rieso-it...
Pirmadienį "pademonstruosiu" chirurgui į ką iškeičiau gipsinę langetę. Įdomu, gausiu "velnių" ar ne?

Mat tvoju... Aš jau priešų sąraše.

Virtuvėje tyliai atsidaro šaldytuvo durys ir išlenda didelė, riebi pelė. Ji persimeta per petį dešrelių virtinę, pasiima gabalą sūrio, lašinių ir neskubėdama patraukia prie savo urvelio. Prie urvelio stovi pelėkautai su pamauta apdžiūvusia duonos plutele. Pelė paniekinamai žvilgteli į tuos pelėkautus ir pareiškia:
– Garbės žodis, kaip kokie maži vaikai…

Prireikė vaikinui iš pirmo aukšto lygintuvo. Nusprendė užlipti į 12-tą aukštą pas kaimynę pasiskolinti. Lipa ir galvoja: “Na va… aš paskambinsiu, ji atidarys… pakvies užeiti… pavaišins kava… Paskui kokio brendžiuko prie kavos… degtinės… pasiliksiu ilgiau… kalbėsim…paskui karšta naktis… tapsim meilužiais… paskui vestuvės… vaikai… ji man atsibos… susirasiu meilužę… ji mane demaskuos… netyčia išstums iš 12 aukšto… ligoninė… visas gyvenimas invalido vežimėly… tada ji, aišku, mane paliks…
Taip galvodamas užlipo. Paskambino į duris. Atidaro kaimynė, šypsosi… Vyras susinervinęs:
-Žinai ką, eik tu na*** su savo lygintuvu!

Jautrus rašinėlis. Net apsižliumbiau.

http://top.thepo.st/326576/YA-bomj

Na aš tyliai sau irgi taip galvojau. Nes medikai šneka kaip jiems patogiau. O ir ne visi juk papuola į puotą kai gardus pyragas raikomas. Juo labiau, ką gali žinoti eilinė slaugytoja kuri užsivertusi savo tiesioginiu darbu. Labiausiai jie siunta kad dabar negali atvirai be eilės aptarnauti draugų, giminių ir šiaip savų.

Tai kas iš jūsų konkurencijos jei tik taip save vertinate? Jei jau lietuviai tinginių tauta pačiai, tai aš patylėsiu. Neverta toliau barškinti klavišais.
Beje, išsilavinimas išsimokslinimo nesuteikia.

Ačiū Gita1 už rūpestį. Apie medikus žinau. Ir apie algoritminę mediciną. Šiek tiek dirbu su medikais. Tai ateina į tą kabinetą įvairūs medikai ir visas žinias atneša.
Kas dėl rankos - neturiu iš ko rinktis. Juk dešinė ranka. Jei ne dėl darbo, tai dėl savęs aš negaliu būti su tuo gipsu. Juk namie aš viena ir mažametis vaikas. Juk net WC su kaire ranka neapsieisi. Užsisakiau įtvarą. Kiek galėsiu saugosiu aš tą savo ranką. Žinoma, aš viską suprantu, kad tai ne į sveikatą, bet...
Džiaugiuosi kad šiandien labiau sutinusi bet mažiau skauda. Vakar buvo ne kas. Lūžio nėra. Sąnario arba sausgyslių uždegimas. Tik.

Žiauru atimti iš vaiko vaikystę. Absurdiška. Ir man tai nesuvokiama.

O kuo tu geresnis ? Kovoti nuo vaikystės? Su kuo?
Vieni žmonės stori, kiti ploni. Kai kurie labai gražūs ar labai protingi. Bet jei užfiksuotume visus tuos žmones rentgeno aparatu, pamatytume tik eilę vienodų skeletų su tuščiomis akiduobėmis. (Dalai Lama XIV)

Kas iš to domėjimosi kai šalį valdo partiniai klanai? Ir ką turite omenyje sakydama - kažką darai? Tai gal reikia stoti į partiją, tada skaitysis kad kažką darai?
O jūs man pasakykite, kiek jums laiko lieka kitiems reikalams nei darbas? Jums lieka to laiko? O man jo nelieka. Bet .... Kam aš čia tuščiai burną aušinu ir varginu rankas. Sotus alkano niekada neužjaus.
Laimingai, jums, jūsų laimės šalyje.

Kodėl turėčiau įsižeisti?
Paradoksalu lietuviai nori vieningos Lietuvos. Bet kiekvienas lietuvis gyvena tik SAVO pasaulėžiūros spąstuose. O tautos vienijimo idėjos sublizga tik prieš rinkimus, ir išnyksta kaip dūmas vos šiems pasibaigus.

GYVENSIU.

Senyva moteris manote prisigalvoja nesąmonių daugiau nei jūs? Aš taip nemanau.

O kalbant apie "tobulą" šių dienų realybę, tai viskas tik geryn. Mūsų poliklinikoje, šeimos gydytojas pacientui apžiūrėti turi 15 minučių. Apžiūrėti, diagnozuoti, paskirti gydymą ir užpildyti visus reikiamus dokumentus. Poliklinikos direktorius mano, kad ši tvarka dar neatitinka ES reikalavimų. Pagal ES reikalavimus, šis laiko limitas turi būti sutrumpintas iki 12 minučių . Tuo tarpu chirurgas, vienam pacientui gali skirti ne daugiau kaip 10 minučių. Tokie ES reikalavimai. O jei papuola tokie pacientai kuriuos reikia tvarstyti, dėti į gipsą? Juk laiko limitas tas pats. O kur dar elektroniniai reikalai su nedarbingumais... Ir teturi vieną slaugytoją. Kai tuo tarpu ES šios specializacijos gydytojas turi mažiausiai 3 slaugytojas. Bet mes juk negalime atsilikti nuo ES!

Nuklydote visai į lankas. Ką bendro turi karas ir ši diskusija? Kam reikia į čia velti karo siaubus, kurių nei vienas iš čia esančių neprisimename. Nes mes gimėme žymiai vėliau.
Vakar, sėdim poliklinikos registratūroje (dvi dienas praleidau poliklinikoje), o viena senyva moteris ir sako, : "aš jau nieko dabar nebesuprantu, buvau ir komjaunuolė, ir komjaunimo sekretorė, bet niekas manęs nesekė ar aš einu į bažnyčią, ir niekas pro langą nežiūrėjo ar aš švenčiu Kūčias, visa Lietuva šventė, o kodėl dabar tokias nesąmones kalba... jei kam pasakai, tuoj stengiasi užčiaupti. Juk ir mokykloje mokėmės tik gerbti vienas kitą, jei buvai komjaunuolis, vadinasi, tu gerai mokeisi, ir tavo pareiga padėti klasės draugui kuris mokosi silpniau..."
Aš tikiu šia moterimi. Nes prisimenu tą laikmetį. Tikrai neprisimenu pokario, nes manęs dar nebuvo. Nes aš jau gyvenau kai šalis buvo atstatyta. Kai žmonės dirbo ir turėjo darbo. Kai žmonės namus statėsi. Ir tikrai nebuvo tokio baubo, kokį dabar stengiamasi nupiešti kalbant apie anuos laikus.
Tad griebtis argumentų ir remtis Hitlerio ar Stalino valdymu, negaliu, nes tai mažų-mažiausiai kvaila. O Šindlerio sąrašą mačiau. Ir ką? Kietas ten buvo buhalteris - žydelis. Ir meno kūrinys, filmas, tai tik menininko subjektyviu suvokimu atpasakota tiesa. Realybėje turbūt buvo dar baisiau.
Ir kodėl visų diskusijų apie politiką finalas vienas ir tas pats: kas ne su manim - tas prieš mane?
Jei jau gyvenimas prives iki to kad teks emigruoti, tai emigruosiu į Rusiją. (Amdina22, galite būti rami). O kad sulaukus 50-ties teks emigruoti kad užsidirbti senatvei ir pakasynoms, tai jau daugiau nei akivaizdu. Nedžiugina tokia perspektyva. Bet yra kaip yra.

Šitam visam šiandieniniam Ukrainos ir ne tik, chaose, man jis neapsakomai patinka. Rūpinasi savo šalim, ir įkąskit jūs jam į aklūnę.....

O vargeli.... O jums niekas, netyčia, neminėjo, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės?
Diskusijos čia: tax.lt/temos/3800-asociacijos

Kas gerai žinojo ko nori, rasdavo būdų tiems norams įgyvendinti. Bet mažiau garbinami buvo pinigai. Ir žmogaus vertė buvo kita.
Šiandien man sudėjo dešinę ranką į gipsinę langetę. Na ir kas? Kol parėjau namo, radau žinutę kad jau reikia vieną darbuotoją atleisti. Tai kaip dirbti kai dešinė ranka gipse? O gipse tai dėl tos pačios priežasties. Dėl perdėto makalavimo pele. O kaip ja nemakaluoti kai valgyti norisi? Taigi, langetė sėkmingai atsidūrė šiukšlių kibire.
O tarybinėje sistemoje, būčiau galėjusi sau leisti sirgti. Ir nebūtų taip nutikę. Nes pas gydytoją būčiau nuėjusi tada, kada atsirado priežastis. O dabar, mano eilė pas gydytoją tik rugpjūčio 21 dieną. Maniau kad išlauksiu...
Tad nereikia apie tarybinį laikotarpį kalbėti taip, tarsi tada buvo amžina naktis, be prošvaisčių, be galimybių...
Ką jūs vadinate konkurencija?
Kur jūs ją matote?
Rinksis. Dėl įvairių priežasčių. Dėl kainų, kokybės, aptarnavimo.....

Ir emigracijoje dirba bet ką...

Įdomu, kur mėgėjai emigruoti neš kudašius, kai ES bankrutuos. Kai šitas burbulas sprogs?

Kaip viskas paprasta kai kam...

lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/prof-z-norku...

O visiems kitiems verslo dalyviams, abejotinos skolos pripažinimas beviltiška dažnai - misija neįmanoma. Ir atidėjimų abejotinoms skoloms juk formuoti nereikia.

Tai parašykite grupiokui per kokį nors klase.lt, ar FB.