Aš irgi galvoju, kodėl dabar viskas atrodo kitaip. Bet juk viskas kitaip ir yra. Per 26 metus tikrai nepajaunėjau.

Valstybėje situacija pasikeitė iš esmės. Jau kai mus "darbino", mūsų niekam nebereikėjo. Nes buvo pradėtas etatų mažinimas ir visų pirma buvo nutarta sumažinti buhalterių ir valytojų etatų.

Bet, nepaisant to, dirbti buvo gera. Jauteisi reikalingas. Gerbiamas. Svarbus. Nebuvo tos tokios aršios konkurencijos tarpusavyje. Nors... Buvo visko. Juk kolektyve kur dominuoja moterys, vargu ar kitaip begali būti.

Tada žinojau kam dirbu ir kodėl. Žinojau kad mano darbas itin svarbus. Kad daug kas priklauso nuo to ar aš spėsiu laiku pateikti ataskaitas.
O dabar, tenka įrodinėti kad buhalteris dirba savo darbą, kaip ir visi kiti įmonės dirbantieji, ir taip jis prisideda prie įmonės veiklos tęstinumo, ir kad ne buhalteriui reikia tos įmonės, o kad įmonė stokojo buhalterio paslaugų, todėl jį ir įdarbino. Et, ką čia ir šnekėti.
Turbūt praeitis visada gražesnė todėl, kad joje mes buvome jaunesni. O dabartis graži, nes turime prisiminimus. Galime savo jaunimui papasakoti įvairiausių kuriozinių nutikimų iš darbinės patirties.