Jei jūs rašysite PVM s/f ir joje nurodysite kažkokias "dienos įplaukas" ar išgalvotą pirkėją, o ne konkretų pirkėją, tai ir gausis "pievos" ir net apskaitos klastojimas.
Juk jums aiškina: rašote vieną kvitą dienos įplaukoms, o nuo jo apskaičiuojate PVM, rašydami paprasčiausią buhalterinę pažymą ir pridedate ją prie to kvito. Pvz., dienos įplaukos pagal kvitą 1000 Lt, pažymoje rašote:
Pinigai 1000 Lt
Pajamos 840,34 Lt
Pardavimo PVM 159,66 Lt.
Ir visa problema.
Galų gale paskaitykite PVMĮ apie apmokestinimo momento nustatymą, juk ten kaip tik toks atvejis ir aptartas (PVMĮ 14 str.).

Visų pirma nevadinkite "savininku". Savininkas būna tik IĮ. O pas jus yra vienintelis akcininkas, ir savininkas jis ne paties UAB'o, o tik jo akcijų.
Tokią sutartį sudaryti reiktų labai apgalvotai. Akcininkas, įnešdamas tuos pinigus, kuriuos jis pasiskolino iš banko, turi sudaryti su UAB paskolos sutartį. Paskolos grąžinimą jūs norite nukreipti ne pačiam skolintojui akcininkui, o bankui, iš kurio paskola imta. Bet juk bankas lupa už paskolą nemažus procentus. Taigi:
- arba sudarote su akcininku paskolos sutartį su tokiom pat palūkanom, kokias ima bankas;
- arba bankui pervedamas palūkanas traktuojate kaip pajamas natūra.

Taip tai taip, bet kadangi vėlavote sumokėti tuos 1500 Lt, už juos bus apskaičiuoti delspinigiai.

Jums jau atsakė Loreta13 - nereikia jokios PVM s/f, užtenka vieno kvito.

Taip, priskaitote praktiškai pirkimo - pardavimo (menamą) PVM ir galite rodyti ir 30 eilutėje (traukti į atskaitą).
Tačiau dėl prekybos Čekija - Lietuva - Rusija būtinai paskaitykite diskusiją temoje "PVM deklaracija FR0600". Kaip tik vakar vyko, ir panaši į jūsų situacija labai smulkiai išnagrinėta.

Skaitykite PVMĮ 13 straipsnį ir nustatykite, kur pagal jį laikoma paslaugos suteikimo vieta. Jei tai bus LT, tada tame žurnale teks priskaičiuoti PVM.

Dar kartą klausiu: ar turite įrodymą, kad prekės iš Čekijos išvažiavo į Rusiją? Kur vyko išmuitinimas? Ar esate registruoti PVM mokėtojais Čekijoje?
Labai jau viskas paprastai jums atrodo. Šitokios prekybos schemos yra vienos iš sudėtingiausių PVM atžvilgiu.

Jei prekės į LT nepateko, nereikia jų jokiame žurnale registruoti, tik Gaunamų PVM s/f registre.
Tačiau situacija nėra paprasta. Šiaip turėtų būti ne PVM objektas tokia prekyba, bet gali būti ir kitaip. Gal paaiškinkite situaciją išsamiau: ar tos prekės tikrai išvažiavo į trečią šalį? Kokį PVMĮ straipsnį taikėte? Kokį PVM skaičiavote/neskaičiavote?

Teisingai 22 ir 30 eilutės (11 nereikia).

O pagal kokį dokumentą jūs už tą nuomą mokate?

Ką Jūs turite galvoje? Kas nors už patarimą ar konsultaciją nepadėkojo?

Bet PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą tiek kaupimo būdu, tiek naudodami dvejybinį įrašą. Be to, privalomi yra ir gaunamų bei išrašomų PVM s/f registrai ir dar visokių dalykų. Jei teikė transporto paslaugas - gal ir komandiruotės į užsienį?
Kitaip sakant, apskaita, jei ją galima taip pavadinti, buvo tvarkoma pažeidžiant visus galimus ją reglamentuojančius įstatymus.
Ką gi, už viską atsako vadovas (savininkas). O aplaidus BA tvarkymas tai ir BK aprašytas.

Paslaugų suma jokioje eilutėje nerašoma, tik PVM, apskaičiuotas nuo jų.

Taip, MFA balanso C dalies bendrą sumą lyginti su registruotu (pasirašytu) įstatiniu kapitalu.

O štai ir ištrauka iš ABĮ:
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BENDROVĖS KAPITALAS


38 straipsnis. Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis
1. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:
1) apmokėto įstatinio kapitalo dydis;
2) akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);
3) perkainojimo rezervas;
4) privalomasis rezervas;
5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;
6) kiti rezervai;
7) nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai).
2. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.
3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
Kaip matote, apie jokius įsipareigojimus ar paskolas ir įstatinio kapitalo didinimą dėl to net kalbos čia nėra.

Sąvoka "Nuosavas kapitalas" kartais naudojama ne viena prasme. Atsakydamas jums, turėjau galvoje tą tačią prasmę, kaip ir ABĮ: nuosavas kapitalas yra tas, kurį matote MFA formos "Balansas" C dalyje (Skyrius "Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai"). Pažiūrėkite į šią formą ir pamatysite, kad NK atskirtas nuo įsipareigojimų. Norint nepažeisti ABĮ nuostatų, C dalies suma lyginama su jos I dalimi "Kapitalas".
Įvairiuose finansinės analizės skaičiavimuose gali taip pat pasitaikyti panaši sąvoka "Nuosavas kapitalas", bet tai jau bus netikslu.

Nemažina.

[quote=natur]O kaip sekasi kuriems
Aš įsivedžiau skiltį, kur kiekvieną mėnesį surašomas kintamas .

Žiūrint pagal kokį straipsnį perkate. Gali būti 33 str.

Dar paaiškinkit, prie ko čia tema "Balansas".

1. Šiuo atveju (PVMĮ 12/2 str.) laikoma, kad prekių tiekimo vieta yra Lietuva. Galimi variantai: a) išrašote rusams sąskaitą su lietuvišku PVM; b) registruojatės PVM mokėtojais Čekijoje, sąskaitą išrašote su čekišku PVM. Nuo kokios sumos privaloma registruotis, paieškokite VMI puslapyje, ten rasite lentelę su visomis ES šalimis. Deklaravimas a) 11 - 26 eilutės; b) 21 eilutė.
2. Ne PVM objektas. Deklaravimas - 21 eilutė.
3. Trikampė prekyba, taip pat ne PVM objektas. Deklaravimas - įsigytų prekių vertė 20 eilutė, parduotų - 21 eilutė, taip pat FR0564.

[quote=Mamba][/quote]
O ar Rusijos pirkėjas prekes išgabeno į Rusiją? Jei ne, tai jums teks skaičiuoti nuo pardavimo rusams lietuvišką PVM. Tokiu atveju laikoma, kad prekių tiekimo vieta yra Lietuva.

Tai yra ne PVM objektas.
FR0600 12 eilutėje rašomi PVM neapmokestinami tiekimai, įvykę Lietuvoje.
Jūsų atveju savo įmonės išrašyto Invoice sumą rašote 21 eilutėje.

Pildyti 1 skyrių "Iš ES valstybės narės įsigytos prekės". Lenkija juk gal ES valstybė?

Kokiu tikslu jūs tų kodų ieškote? Gal galite apsieiti be jų?

Išrašysite įmonei Z sąskaitą už tą 100 Lt, ir viskas, jei atsiskleidęs. Juk sąskaitą už prekes įmonei Z išrašys įmonė X.
Ir korespondencija bus paprasta:
D Pirkėjų skolos
K Pajamos.
Jei esate PVM mokėtojai, tai dar bus PVM.

Dar kartą tvirtinu, kad sąskaita su PVM išrašyta be jokio pagrindo. Net jei ir būtų sąskaitoje parašyta "Avansas", ir tai nebūtų pagrindo priskaičiuoti PVM, nes jūs iš jų prekes perkate kas mėnesį.
Reikėjo paprasčiausiai be jokios sąskaitos, pagal sutartį pervesti avansą už prekes, tegu jis ten stovi nejudinamas pas juos.

Priskaičiuoti menamą PVM jums reikia (PVMĮ 13 str. 6 dalies 8 punktas - paslauga laikoma suteikta Lietuvos teritorijoje).
Todėl sąskaitą jums turėjo išrašyti be užsienietiško PVM.
Jei nėra galimybės išsiaiškinti su tiekėju ir gauti sąskaitą be PVM, turite:
- priskaičiuoti PVM nuo paslaugos vertės be PVM;
- 25 proc. PVM dėti į neleidžiamus atskaitymus.

Koks gali būti mokėjimas per ar dar kokį popierių.
Dabar taisymas toks: sąskaitą registruojate 07 mėn, dėl to rašote buhalterinę pažymą, kad tipo padaryta klaida ir t.t., tada taisote sudvigubintas pajamas.

Priskaičiuoti nuo sumos be užsienietiško PVM.
Bet kodėl jums išrašė sąskaitą su PVM? Gal jums to menamo PVM nereikia priskaičiuoti? Už ką sąskaita?