Nu man čia logiškai mąstant atrodo, kad jei ketvirtį etato turinti vaistininkė dirbo keturis kartus mažiau laiko, tai tiek pat mažėja tikimybė, kad jos darbo metu buvo pavogta dalis prekių (nieks neįrodys, kad būtent jos darbo metu buvo pavogtos prekės) todėl atsakomybė turėtų mažėt proporcingai etatui. Vagystės juk slaptos - jas gali apskaityti tik tęstiniam laikotarpiui, o ne tam tikram momentui, t.y., kai dirbo ketvirtininkė vaistininkė. Ginčytinas klausimas. Gal dar kas yra susidūręs?

Sveiki,

Toks klausimas iškilo. Vaistinėje sudaroma pilnutinė materialinės atsakomybės sutartis. Ar vienoda atsakomybė tenka pilną etatą dirbančiai darbuotojai ir studentei, dirbančiai 0,25 etato? Tarkim per ketvirtį dėl vagysčių susidaro 2000 Lt nuostolio, o vaistininkių viso yra trys. Kaip bus paskirstomi nuostoliai?

Visi, kas nori gyvent gražiuose ir brangiuose namuose, važinėt prabangiais automobiliais, nors pagal pajamas negali sau to leisti, turėtų atsimint, kad neuždirbtų pinigų leidimas - tiesus kelias į bankrotą. Pritaikykit įmonių valdymo modelį savo šeimos biudžete. Įmonės pinigais juk taip nerizikuotumėt - imti paskolą 40-mčiai metų įsigydami ne turtą, o pasyvą - t.y. tokį turtą, kuris suvalgo didžiają dalį jūsų uždirbamos algos. Vienintelis kelias - investuoti, turiu omenyje, protingai investuoti - į nekilnojamą turtą, vertybinius popierius, bet investuot ne tikintis vertės augimo, o gaunant pastovų pasyvių pajamų - nuomos pajamų, dividendų. Po šio NT kainų kritimo, kurio didžioji dalis dar ateityje, atsiveria puikus šansas už sutaupytus pinigus tokio nuomojamo turto įsigyti. Lygiai taip pat - akcijų rinkos burbulo sprogimas - puikus metas pasipildyti savo portfelius. O jau tada, turėdami kažkokį pasyvių pajamų šaltinį, už tas pajamas perkate savo pasyvus - gražius butus, prabangius automobilius, jachtas. Taip elgiasi turtingieji, o masės - nori visko ir iškart, negali atsisakyti gyvenimo ne pagal pajamas ir gyvena skolon, todėl jie ir baigs savo gyvenimus ūbagais, nors ir uždirbdami 10 k litų. O nuo devalvacijos galima apsisaugoti kitomis valiutomis, realiausia - eurais, kadangi kursai surišti. Nors bankų mokamos indėlių palūkanos ir rodo galimą devalvacijos grėsmę, tačiau Kubiliaus vyriausybėj yra mąstančių žmonių ir stabilumą, manau, užtikrins. Jei būtų valdžioj eksportuojančio verslo atstovai, tai devalvacija būtų daugiau nei reali.

Sveiki, buhalteriai,

Iškilo nūdienai aktualus klausimas. Žmogui, dirbančiam elektros montavimo darbus, kuriam dabar 60 metų įmonė neturėdama naujų užsakymų nusprendė nuo 3500 Lt "popierinės" algos pasodinti ant minimalios (800 Lt) algos. Kaip elgtis žmogui?
Vadovaudamasis DK 120 straipsnio 3 dalimi žmogus nepasirašo ant darbo užmokesčio sumažinimo ( Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. )
Ar teisingai suprantu, kad po to pagal tą patį DK straipsno 1 dalį darbdavys turėtų nutraukti darbo sutartį ( Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. ) 129 straipsnyje (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) 4 dalyje užsimenama, kad
Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, ..., gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. be to Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.. O DK 130 straipsnyje rašoma, kad 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
[/b]KLAUSIMAI 1) Ar nesutikęs su daugiau kaip 4 kartus mažinamu atlyginimu darbuotojas bus privalomai atleistas? 2) Ar darbuotojas turi būti įspėtas apie atleidimą prieš 4 mėnesius? 3) Ar darbdavys privalės mokėti per tuos 4 mėnesius (nuo pranešimo iki atleidimo) darbo užmokestį ir kaip jis bus skaičiuojamas?
Iš anksto dėkoju labiau patyrusiems kolegoms už atsakymus.

Tai jau tikrai ne darbdavį gina. Rodos teisingai buvau parašęs

Ačiū, patvirtinot mano išankstinę nuomonę. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, galinčių, ir norinčių padėti. Puikus forumas

Aš svarstau taip - darbo santykiuose yra 3 suinteresuotos pusės - darbdavys, darbuotojas ir priežiūros institucijos. Jei už šventinę naktinę apmokėti abu tarifus - kaip už šventinę 2 ir kaip už naktinę - 1,5 (t.y. 2,5 tarifas nuo įprasto apmokėjimo), tada patenkintos lieka 2 pusės - darbuotojas ir priežiūros institucijos, palaikančios darbuotoją, kaip silpnesniąją pusę darbp santykiuose, ir žiūrinčią savo kišenės - nuo didesnės algos - didesni ir mokesčiai. Juolab, kad darbo kodekse operuojama sąvokomis "ne mažesnis", kas reiškia, kad tarifas gali būti ir didesnis. Taigi, dėl apmokėjimo 2,5 tarifu tikrai šios dvi pusės tik plos rankutėm. Tačiau lieka nepatenkintas darbdavys, kuris iš savo kišenės abiems sumoka. O kad patenkintas liktų darbdavys, jis norėtų mokėti mažiausią įmanomą tarifą, taigi, koks jūsų nuomone turėtų būti tas šventinės nakties mažiausias įmanomas tarifas? Ačiū

[quote="prosas"]
"darbas poilsio dieną pagal grafiką" fiziškai neegzistuoja.
Konkrečiam žmogui grafike yra arba darbo diena, arba poilsio diena.
O kartu jos grafike būt negali

Ačiū, prosas, labai dėkingas už atsakymą. Gal žinote kaip išspręsti mano atveju šventinės nakties apmokėjimo problemą? Skaičiau forume pamastymus, bet nieko konkretaus, o jūs pasiremiat teisės aktais ir įstatymais, todėl man būtų įdomi jūsų nuomonė.

Ačiū už komentarą, bet šį straipsnį (194) galima įvairiai interpretuoti. Jei nepaminėta apie darbą darbo grafiko metu poilsio dienomis kitaip, reiškia, apmokama įprastu darbo dienos tarifu, taip? Čia pasitikslint norėjau, nesmerkit iš karto

Kitas konkretesnis klausimas jums - jei švenčių diena trunka nuo 00:00 iki 24:00 (sąvokos "švenčių naktis", kaip bebūtų gaila, tame straipsnyje nėra įtraukta), tai ar visas 24 valandas apmokame dvigubu tarifu, neišskiriant nakties?

Sakyčiau kaip tik perdaug gilinaus į kodeksą, kurį parašė tikrai ne tiksliųjų mokslų (informatikos, matematikos) atstovai

Sveiki, gerbiamieji skaičiukų mylėtojai. Pora dienų skaitinėjau jūsų komentarus apie suminę darbo laiko apskaitą ir gilinaus. Prireikė suskaičiuoti kokios sąnaudos gautųsi apsaugos postui, dirbant paromis 4 asmenims, todėl prisėdau ir pagal jūsų, kolegos, netiesioginius patarimus paruošiau excelio failiuką. Kadangi tiesa gimsta ginčuose, pristatau jį jūsų teismui (geriau jau su jumis iš anksto padiskutuoti, nei su VMI, DI ar Sodra po laiko pešiotis). Manau bus kažkam ir naudos iš to
Mano klausimėliai:
1. Darbo kodekso 194 straipsnyje nieko nepaminėta apie mokėjimą už darbą poilsio dienomis dirbant pagal grafiką. Ar tai reiškia, kad nesvarbu, šeštadienis bus, ar sekmadienis, ar šiaip poilsio diena, tačiau jei išpuola dirbti pagal grafiką, apmokama 1 kartą?
2. Jei vienas budėtojų sausį dirbtų už kitą 1 budėjimą (24 val) ne pagal iš anksto sudarytą grafiką ir jam gautųsi 24 val viršvalandžių, tai už šiuos viršvalandžius apmokėt turėčiau iš karto, nelaukdamas apskaitinio laikotarpio pabaigos?
3. Dar vienas suktas klausimas: jei atidžiai studijuosite mano failiuką pamatysite, kad šventinę dieną (sausio 1d.) pirmajam budėtojui tenkančias 16 valandų apmoku dvigubu tarifu, o 2 iš jų, tenkančias nakčiai, apmoku 1,5 tarifu. Gaunasi, kad 2 šventines ir dar naktines (!) valandas apmoku bendru 2,5 tarifu. Kaip išspręsti šitą klausimą:
a) 2 naktines valandas apmokėti 1,5 tarifu, nekreipiant dėmesio į šventinį dienos/nakties pobūdį?
b) 2 naktines valandas apmokėti 2 tarifu, prilyginant naktines valandas šventinės dienos valandoms?
c) 2 naktines valandas apmokėti 2,5 tarifu, (1 kartas skaičiuojant įprastai, + 1 kartas už šventinę dieną + 0,5 karto už darbą naktį)
4. Išplaukiantis iš trečio: jei šventinė diena (sausio 1 d.) trunka nuo 0:00 iki 24:00 h, ir į jas pakliūna 2 valandos mano trečiojo klausimo valandų, tai sausio 2 dienos 6 naktinės valandos – nuo 0:00 iki 6:00 bus jau įprastos nakties, apmokamos 1,5 tarifu (darbas pagal darbo grafiką), taip?

Taigi, būsiu labai dėkingas už labiau patyrusių už mane kolegų įvertinimus ir pastabas.