Darbas mažesniu nei pusę etato

Jeigu pas jį DS nustatytas valandinis atlyginimas, ne mažesnis nei 4,85 Lt, tada niekam nenusižengiate.

Jeigu darbo sutartį parašyta, kad mėnesė alga 800Lt, tai ir turit mokėti tiek, nebent darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių dirbo mažesnį val. skaičių.

Sveiki. Darbinam buhalterį 2 val per dieną, kol kitas buhalteris bus gimdymo ir vaiko auginimo atostogose. Kaip tai turėtų atsispindėti darbo sutartyje???

Darykit terminuotą DS

O butina nurodyti data iki kada dirbs, ar tik parašyti kol ta ir ta bus vaiko auginimo atostogose???

kol ta ir ta bus vaiko auginimo atostogose

šiuo atveju manyčiau, kad nebūtinai. Rašyčiau, kad iki buhalterės V. P. sugrižimo iš gimdymo ir vaiko auginimo atsotogų.

Dėkui

Sveiki,

Toks klausimas iškilo. Vaistinėje sudaroma pilnutinė materialinės atsakomybės sutartis. Ar vienoda atsakomybė tenka pilną etatą dirbančiai darbuotojai ir studentei, dirbančiai 0,25 etato? Tarkim per ketvirtį dėl vagysčių susidaro 2000 Lt nuostolio, o vaistininkių viso yra trys. Kaip bus paskirstomi nuostoliai?

Po lygiai. Kodėl reikėtų atsižvelgti į darbo laiką? Pavogti (arba pražiopsoti) 2000 Lt galima per 1 min.

Nu man čia logiškai mąstant atrodo, kad jei ketvirtį etato turinti vaistininkė dirbo keturis kartus mažiau laiko, tai tiek pat mažėja tikimybė, kad jos darbo metu buvo pavogta dalis prekių (nieks neįrodys, kad būtent jos darbo metu buvo pavogtos prekės) todėl atsakomybė turėtų mažėt proporcingai etatui. Vagystės juk slaptos - jas gali apskaityti tik tęstiniam laikotarpiui, o ne tam tikram momentui, t.y., kai dirbo ketvirtininkė vaistininkė. Ginčytinas klausimas. Gal dar kas yra susidūręs?

Dirbdama pilną darbo dieną nė už ką nesutikčiau būti dvigubai daugiau atsakingesnė už tą, kuri dirbs pusę darbo dienos. Tikimybių teoriją čia būtų juokinga taikyti.
O ir kaip jūs įsivaizduojat materialinės atsakomybės sutartį, kurioje nustatoma pusė atsakomybės? Kuom remiantis? Tuom, kad dirbo tik pusę darbo dienos, tad turėjo mažiau laiko apsivogti?

O jeigu jau remtis tikimybių teorija, tai tuomet reikėtų įvertinti ir visus kitus faktorius: sąžiningumo laipsnį, turtinę padėtį ir t.t.

Pasiūlykite naująjam Seimui papildyti DK - tai bent bus šaunumėlis, kai teks perskaičiuoti materialinę atsakomybę darbuotojams, su kuriais šios sutartys jau buvo pasirašytos ! Beje, siūlau įvertinti ir darbuotojo amžių - juk jauniems daugiau visko reikia !
Kolega, neišradinėkite dviračio...

Ačiū prosai, Loreta. Man svarbi patyrusių šioje srityje nuomonė.

Situacija:
Darbuotojas priimtas dirbti ne visai darbo dienai. Darbovietė nepagrindinė.Buvo sutarta, kad jis pristatys pažymas iš kitų darboviečių apie darbo laiką jose, bet deja kaip dažniausiai ir būna turbūt, savo pažado neįvykdė. Tipo neduoda jokių pažymų nes nereikia, čia jo žodžiais tariant.
Kas gresia darbdaviui del tokių darbuotojo įsipareigojimų nevykdymo?
Gal kam buvo panaši situacija

Privalo duoti, nes reikia. Darbdavys neprivalo priimti \mogaus į darbą be tokios pažymos. Atneš pažymą - tada ir įdarbins.
Kas gresia? Gresia tai, kad darbdavys gali skaudžiai nukentėti, nežinodamas to žmogaus darbo grafiko anoje pirmaeilėje darbovietėje. Negana to, kad gali "pjautis" darbo laikas, bet gresia ir viršvalandžiai.
Nesakau, kad būtinai taip ir atsitiks, tačiau tokia rizika yra. Viršys normą 12 val per abi darbovietes, anrtaeilė darbovietė privalės skaičiuoti viršvalandžius.
Kol niekas nepagaus, sėdėsit ramūs. Bet per patikrinimus geriau pasirūpinkit tankias šukas utėlėms gaudyt

Dėkinga Jums Loreta už nuomonę.
Aš galvojau taip pat panašiai. Viršvalandžius tai pirmiausiai.
Išeitis gal būt mano nuomone: sužinoti iš sodros kur jisai dirba ir pačiai pasiprašyti pažymų oficialiu raštu.
Gal dar kam kokių genialių minčių būtų

Sodra gali jums nesuteikti tokios informacijos. Negi žmogus pats negali pasisakyti, kur dar dirba? Juk tai jo pareiga buvo pristatyti pažymas.

Prašiau, parodžiau kokiu pagrindu prašau, kad neišsigalvoju, bet deja reakcija nulinė. Bėda tik ta, kad patikėjau jog pristatys, juk taip paprasta atrodytų.
Išeitis gal dar viena: gauti iš darbuotojo pasižadėjimą, nors kita vertus juk neturėjome forminti, kol nepristatytos pažymos. Man vadas galvą nuraus.