Sveiki,

Turiu tokį klausimą:

Pasiskaičiau įstatymą, kuriame rašoma, kad darbdavys gali mokėti kompensaciją darbuotojui, jei "darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio". Ši kompensacija neapsimokestina jokiais mokesčiais. Klausimas:

Ar galima teigti, kad darbas yra susijęs su važiavimais, jei ryte darbuotojai susirenka UAB "X" struktūriniame padalinyje A, susėda į UAB "X" mikroautobusą ir vieną valandą važiuoja iki UAB "X" struktūrino padalinio B, o vakare tuo pačiu mikroautobusu grįžta atgal?

Jei tokį darbą galima vadinti susijusiu su važiavimais, tai iškyla kitas klausimas. Kompensacija mokama tik už FAKTIŠKAI dirbtą laiką, kai darbas susijęs su važiavimais. Jei darbuotojas dirba 8 val. per dieną, o 2 val. praleidžia kelyje, tai ar galima už tas 2 val. skirti kompensaciją? O gal galima ir už visas 8 val. skirti?

Dėkui už atsakymus.

Labas vakaras. Turiu keletą klausimų dėl PVM. Gal kas galėtų pagelbėti...

2007 m. įmonė - PVM mokėtoja - pirko prekę, skirtą perpardavimui. Prekės vertė PVM sąskaitoje faktūroje buvo 100 LT, PVM suma - 18 LT (tuo metu galiojo 18 proc. PVM tarifas). Įmonė PVM 18 LT įtraukė į atskaitą. Prekė užsigulėjo sandėlyje. 2010 m. buvo priimtas sprendimas sumažinti jos vertę balanse. Vertę mažinome 40 proc., iki 60 LT. 2011 m. inventorizacijos metu pastebėtas minėtos prekės trūkumas. Klausimai:

1) Kaip teisingai apskaičiuoti atstatomą PVM? Ar atstatyti 18 LT? O gal reikia atstatyti 12,60 LT (60 x 21 proc.)? Kurią vertę imti: ar tą, kuri nurodyta pirkimo PVM sąskaitoje faktūroje, ar tą, kuri užfiksuota balanse?

2) Ar iš materialiai atsakingo asmens atlyginimo galima išieškoti atstatomą PVM?

Dėkui už atsakymus.

Hm, aš irgi turiu klausimėlį Situacija tokia:

Į darbą atėjo naujasis direktorius. Pirmą dieną jam puikiai sekėsi. Nusprendė jis padirbėti ilgiau, po darbo valandų. Vėlai vakare pas jį į kabinetą užsuko buhalterė. Užrakino ji duris iš vidaus ir sako: "Na ką, pradėsim ". Buhalterė pakėlė savo sijonėlį, direktorius žiūri, kad po juo nėra triusikėlių Buhalterė prasisagstė savo marškinėlius, direktorius žiūri, kad po jais nėra liemenėlės Žodžiu, linksma Viską naktį kartu jie taip linksminosi, kad net stogas kilnojosi, sienos virpėjo

Tuo metu buhalterės triusikėliai ir liemenėlė gulėjo ant jos darbo stalo. Pastatas šildomas malkomis. Taigi, trūsikėlius ir liemenėlę šildo malkų generuojama šiluma. Klausimas: su kokiu PVM tarifu buhalterė kolegėms gali nuomoti savo apatinį trikotažą?

Gal kas žinot? Didelis dėkui už atsakymą

P.S. Luka rašo:

"Lietuviškas forumas: Tu paklausi - visi pradeda aiškinti koks tu esi kvailas... "

Taip kaip neaiškinsi, kai tokius klausimus uždavinėja

Sveiki,

Gal kas nors buvot susidūrę su tokiu atveju:

Cituoju LR DK 136 str.

"Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo"

Mūsų įmonėje yra vienas darbuotojas, kuris jau nemažai mėnesių sėdi už grotų, iškelta jam baudžiamoji byla. Norim jį atleisti iš darbo vadovaudamiesi cituotu LR DK straipsniu. Bet mes neturime jokių dokumentų, susijusių su minėto darbuotojo teismu. Net nežinome, kuris teismas jį teisė. Gal kas žinot, ar teismas siunčia savo rašytinius sprendimus į darbovietes? Ar mums patiems (savarankiškai) reikia kreiptis į teismą ir išsireikalauti kokius nors dokumentus? Ačiū už atsakymą.

Prieš MAIS įdiegimą įmonė, kurioje dirbu, neturėjo problemų su VMI. Visi mokesčiai buvo mokami laiku. Kai buvo įdiegta MAIS, susiformavau ataskaitą apie įmokų panaudojimą (gretinimus) ir ... o varge ... iš kažkur atsirado kelių tūkstančių litų nepriemoka + delspinigiai. Sutikrinau visas 2011 m. teiktas deklaracijas, įmokų sumas, bet taip ir nepavyko suprast, iš kur ta nepriemoka. Lyg žaibas iš giedro dangaus O delspinigiai kasdien auga... Man rodos, mūsų VMI specialiai tokią sudėtingą sistemą sukūrė. Juk galima lengvai "prikurt" nepriemokų, kurias įmonės dėl šventos ramybės susimokės,pildys tuščią valstybės biudžetą

Labas vakaras. Turime klausimėlį:

UAB "X" PVM mokėtoja išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį mažą žemės sklypelį UAB "Y" PVM mokėtojai. Žemė nuomojama nuo 2008 m. sausio mėn. iki dabar. Kas mėnesį yra išrašoma PVM sąskaita faktūra. Į PVM sąskaitą faktūrą rašoma "žemės nuoma", kaina 100 LT +21% PVM. UAB "X" buhalterija (t.y. aš ) apsižioplino, gerai neįsigilino į PVM įstatymą ir nepranešė VMI apie savo sprendimą skaičiuoti PVM už žemės nuomą. Mes PVM už žemės nuomą skaičiuojam nuo 2008 m., mokam jį į valstybės biudžetą (valstybės biudžetas nenukentėjo ). Gal žinot, kokios sankcijos gresia už pranešimo nepateikimą VMI?

Šiaip ruošiamės prajuokint mokesčių inspektorius - išsiųsim raštą, kuriame rašysim, kad žemę nuomojom nuo 2008 m. sausio mėn., skaičiavom PVM ir tik dabar apie tai pranešam

Hm, rašė, kad dėl MAIS diegimo darbų EDS sistema neveiks iki birželio 8 d. Šiandien jau birželio 9 d., EDS veikia, bet nerandu aš ten žadėtos informacijos apie sumokėtas sumas, nepriemokas. Juk žadėjo, kad galėsim likučius matyti. Ar kas nors matot tuos likučius?

Sveiki :) Klausimėlis:

Tarkim išvyksta UAB "X" direktorius 3 dienom verslo reikalais į Italiją. Grįžęs pasikalba su buhaltere ir sako: "Ai, neformink komandiruotės, nereikia". Klausimas: ar galite parašyti,koks teisės aktas ĮPAREIGOJA įforminti komandiruotes? Jei įmonės darbuotojas (šiuo atveju, direktorius) sutinka, kad jam nebūtų išmokėti dienpinigiai, prašo neįforminti komandiruotės, tai ar galima jos neįforminti?

Labas vakaras Matau, kad diskutuojama man įdomia tema. Norėjau paklaust, ką daryt, jei UAB "X" įsigyja krovininį automobilį už 30000,00 LT be PVM, pastato jį į kiemą, jį šiek tiek paardo, kai kurias detales panaudoja kito įmonės turimo automobilio remontui ir palieka vargšelį "nurengtą" dūlėt įmonės kieme. Automobiliukas lyg ir nedalyvauja nei pajamų, nei PVM uždirbime. Bet ar galima viską aiškinti taip, kad už 30000,00 LT buvo nupirkas ne IT, o atsarginių detalių rinkinys, kuris nors ir netiesiogiai, bet dalyvauja pajamų, PVM uždirbime, nes atsarginės detalės naudojamos kito įmonės automobilio, kuris uždirba pajamas, PVM, remontui? Įmonė iš tikrųjų nenorėjo to automobilio įsigyti - įmonės skolininkė tuo automobiliu padengė savo įsiskolinimą...

Biudžetas nenukentės, nes įmonė C prekes pirks 10 proc. didesnėmis kainomis. Dėl to sukils įmonės A apmoskestinamos pajamos, įmonė A apskaičiuos didesnį pardavimo PVM.

Bet juk kreditinis dokumentas išrašomas ir tada, kai taikoma prekybinė nuolaida. Jei prekės kaina PVM sąskaitoj faktūroj buvo 100,00 LT su PVM, o prekės pirkėjas maldauja, kad jam būtų suteikta nuolaida, tai prekės pardavėjas gali išrašyti kreditinį dokumentą, t.y. suteikti nuolaidą. Tokiu atveju prekė nėra grąžinama. Tiesiog mažinama prekės kaina. Kadangi įstatymai nedraudžia prekių parduoti žemiau savikainos (dempingą labai sunku įrodyti), tai prekių pardavėjas gali suteikti ir 100 proc. nuolaidą (tai yra įmonės savininkų reikalas). O VMI inspektoriams galima pasakyti visą tiesą dėl įmonės A, įmonės B, įmonės C santykių - mano nuomone, inspektoriai nesikabintų, nes šioj situacijoj valstybės biudžetas nenukenčia...

Kodėl?

Sveiki Klausimas:

Įmonė "A" parduoda prekes įmonei "B". Įmonės "B" skola įmonei "A" siekia 100000.00 LT su PVM. Įmonė "B" delsia atsiskaityti, o vėliau įmonė "A" sulaukia pranešimo, kad įmonė "B" yra nepajėgi padengti įsiskolinimo. Įmonės "A" savininkai pasidomi įmonės "B" turimu turtu, pastebi, kad įmonė "B" disponuoja menkaverčiu turtu. Įmonė "A" nusprendžia negaišti brangaus laiko - nesikreipia į teismą, skola "kybo" įmonės "A" buhalterijoje. Po kurio laiko įmonės "B" savininkai įsteigia įmonę "C". Įmonė "C" nusprendžia pirkti prekes iš įmonės "A". Įmonės "C" savininkai įmonės "A" savininkams siūlo tokį variantą": įmonė "C" prekes iš įmonės "A" perka 10 proc. didesnėmis kainomis ir moka iš anksto. Gavusi pinigus įmonė "A" turi išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą įmonei "B". Faktūros vertė turi būti lygi kainų skirtumui, t.y. jei prekė kainuoja 100 LT su PVM, tai įmonė "A" įmonei "C" ją parduoda už 110 LT su PVM, o vėliau įmonei "B" išrašo kreditinę PVM sąskaitą faktūrą,kurios vertė siekia 10 LT su PVM. Ar toks skolos grąžinimo būdas yra teisėtas? Ar VMI gali turėtų kokių nors pretenzijų dėl to, kad įmonės "A" buhalterijoje 100000,00 LT su PVM skola "ištirpo" vien tik kreditinių PVM sąskaitų faktūrų dėka? Ačiū už atsakymą

Sveiki Iškilo klausimas dėl investicinio projekto:

Įmonė - medžio dirbinių gamintoja - nusprendė pradėti investicinį projektą. Projekto tikslas - didinti darbo našumą, didinti gamybos apimtis. Nuspręsta įsigyti naujas medžio apdirbimo stakles. Su staklių gamintoja - Vokietijos įmone - buvo sutarta, kad staklės iš gamyklos keliaus į parodą Lenkijoje, o iš jos bus gabenamos tiesiai į medžio dirbinių gamyklą Lietuvoje (parodoje dalyvaujančios staklės kainuoja pigiau, nei perkamos tiesiai iš gamyklos). Parodoje Lenkijoje staklės buvo įjungtos, parodos lankytojams buvo pademonstruotos staklių galimybės.

Klausimas: ar tokios staklės atitinka 46 (1) straipsnio 1 dalies nuostatą, kad investiciniame projekte dalyvaujantis turtas turi būti "nenaudotas"?

Labas vakaras Klausimėlis:

UAB "X" nusprendė eksportuoti savo prekes į Baltarusiją. Prireikė sertifikato, kurį išduoda Baltarusijos sertifikavimo įstaiga. Už sertifikatą lietuviai Baltarusijos sertifikavimo įstaigai sumokėjo pinigėlius. Mokėta buvo pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Į mokėtiną sumą iėjo ir baltarusiškas PVM. Klausimas: ar UAB "X" gali iš Baltarusijos atgauti sumokėtą PVM? Ten šiaip gana nemaža suma susidarė...

Labas vakaras, mieli kolegos

Patarkit man prašau,ką reikia daryti, kai pirkimo PVM sąskaitoje-faktūroje randu nuorodą į PVM įstatymo 96 straipsnį. Mūsų įmonė,kuri yra PVM mokėtoja, gamybinių patalpų šildymui nupirko malkų. Malkų pirkimo PVM sąskaitoje-faktūroje radau nuorodą į PVM įstatymo 96 straipsnį. Ar tai reiškia, kad faktiškai mums nereikia sumokėti PVM nei prekių pardavėjui, nei valstybei? Mums jį tereikia įtraukt į PVM atskaitą, ar ne?

[quote:c9d19d891e]Trečia. Dėl paskolos. Tvirtinti, kad tai neleidžiami - nesiryžtu. Įrodymų, kad jos neatgausite- į valias. Turto, kiek suprantu, nulis. Bet tai buvo dukterinė įmonė. Niuansas, gal kas buvo susidūręs.[/quote]

Deja, patronuojančiai įmonei rankas saisto PMĮ 25 str.:

25 straipsnis. Beviltiškos skolos

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Patronuojanti ir dukterinė įmonės - susiję asmenys...

p. Rainiui

Dabar aiškiau suformuluoju klausimą.

Patronuojanti įmonė nusprendė likviduoti dukterinę įmonę. Dukterinė įmonė jokių trumpalaikių-ilgalaikių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus patronuojančiai įmonei, neturi:

1) dukterinės įmonės skola patronuojančiai įmonei siekia 20 000 LT.
2) patronuojanti įmonė kontroliuoja 51 proc. dukterinės įmonės akcijų, kurių vertė siekia 10000 LT.

Klausimas: ką reikia daryti su 20 000 LT ir 10000 LT apskaičiuojant patronuojančios įmonės pelno mokestį? Gal galima iš 20000 atimt 10000, o likę 10000 bus neleidžiami atskaitymai? O gal čia visos sumos yra neleidžiami atskaitymai? Žodžiu,parašykit savo nuomonę

Ačiū

Sveiki Kankinuosi dabar su pelno mokesčio įstatymu Iškilo man vienas klausimėlis ir niekaip nerandu teisingo atsakymo Situacija tokia:

Patronuojanti įmonė nusprendė likviduoti dukterinę įmonę. Patronuojanti įmonė kontroliavo 51 proc. dukterinės įmonės akcijų, kurių vertė siekė 10000 LT. Ar apskaičiuojant patronuojančios įmonės pelno mokestį galima šiuos 10000 LT priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų teigiant, kad buvo patirti vertybinių popierių perleidimo nuostoliai? Aš turiu omeny PMĮ 30 str. Ar turi kokią nors reikšmę tai, kad operacijos, liečiančios vertybinius popierius, vyksta tarp susijusių asmenų?

Ačiū už atsakymą

Klausimėlis:

Pateikėm pelno mokesčio deklaraciją už 2009 m. - susidarė 10 000 LT permoka. Avansinį pelno mokestį už 2010 m. mokam pagal numatomą rezultatą. Metų pradžioje manėm,kad 2010 m.dirbsim nuostolingai - dėl to į avansinio pelno mokesčio deklaraciją įrašėm apskritą nulį. Dabar paaiškėjo, kad metus galim baigti su šiokiu tokiu pelnu. Jei mes patikslintume avansinio pelno mokesčio deklaraciją, įrašytume 10 000 LT pelno mokestį, tai pelno mokesčio permoka "susidengtų" su avansiniu pelno mokesčiu. Klausimas: ar VMI gali mums priskaičiuoti delspinigių už tai, kad nei kovo 31 d., nei birželio 30 d. mes nesumokėjome avansinio pelno mokesčio?

Labas vakaras, mieli kolegos buhalteriai

Gal žinot atsakymą į tokį klausimėlį:

Dukterinės įmonės buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė. Dukterinė įmonė papuola į finansinę duobę ir neturi pinigėlių, negali apmokėti sąskaitos už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Patronuojanti įmonė yra suinteresuota dukterinės įmonės gyvybingumu. Tarkim įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą, išrašo sąskaitą patronuojančiai įmonei už dukterinės įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ar tokias sąnaudas galima fiksuoti kaip leidžiamus atskaitymus patronuojančios įmonės buhalterijoje?

Didelis ačiū už atsakymą

Kiekviena Lietuvos įmonė, eksportuojanti prekes į Kaliningrado sritį ar kitas Rusijos dalis, atskiroms prekių grupėms privaloma tvarka turi turėti "sanitarno-epidemiologicnoe zakliucenie" - be šio dokumento pirkėjai - rusai negalėtų išmuitinti prekių Rusijos muitinėje. Gal kas žino, ar po 2010-07-01, kai buvo sukurta Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sąjunga, šis dokumentas gali būti panaudotas išmuitinant prekes ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos ar Kazachstano muitinėse? Iki 2010-07-01 visos trys valstybės naudojo skirtingas sertifikavimo schemas. Gal po 2010-07-01 yra naudojama tik vienas schema? Pasidalinkit savo žiniomis šiuo klausimu

Nagi, mieli buhalteriai, papasakokit man, kaip jūs spausdinate CMR

Pas mus įmonėj CMR vis daugėja ir darosi baisiai nepatogu juos rašyti ranka (mūsų buhalterinė programa, deja, neformuoja CMR). Įprastas spausdintuvas šioj situacijoj nelabai padeda - atspausdintas tekstas matosi tik ant pirmo puslapio, o jų juk yra minimum keturi. Kai kas siūlo naudoti spausdinimo mašinėlę,bet man šis variantas neatrodo labai patraukliai. Gal egzistuoja koks specialus spausdintuvas CMR spausdinimui? Jei toks yra, parašykit prašau pavadinimą

Dėkui už atsakymą

Hm, nesiruošiam mes to automobilio ardyt iš karto. Dalis išimsim tik tada, kai jų prireiks. Bet jau išėmėm tokias dalis, kurios yra "gyvybiškai svarbios" automobliui, t.y. be jų jis negali važiuoti. Parduoti dalis kitam juridiniam/fiziniam asmeniui yra nerealu-šio krovininio automobilio modelis Lietuvoje yra labai retas. Žodžiu, stovi dabar automobilis kieme, niekur nejuda, pajamų įmonei negeneruoja ir tarnauja tik kaip atsarginių dalių šaltinis kitam įmonės automobiliui. Labai norėtųsi tuos 15000 LT iškart prie sąnaudų (leidžiamų atskaitymų) priskirt...

Jei UAB "X" nuperka automobilį už 15 000 LT ir laiko jį kieme, naudoja kaip atsarginių detalių šaltinį kitam įmonei nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, tai ar galima šiuos 15 000 LT iškart priskirti sąnaudoms (leidžiamiems atskaitymams)? Tokiu atveju automobilis (nepaisant jo vertės) nėra laikomas IT, ar ne?

Iškilo toks klausimėlis (jis gal ir ne visai į temą, bet vis tiek apie IT):

Patronuojanti įmonė iš dukterinės įmonės perka IT - automobilį. Kadangi sandoris vyksta tarp susijusių asmenų, tai reikia būti itin atsargiems nustatant automobilio kainą. VMI reikalauja, kad vykstant tokio pobūdžio sandoriams prekė būtų parduota už RINKOS kainą. Deja, automobilio modelis, kurį perka patronuojanti įmonė, yra beveik nežinomas Lietuvoje. Niekaip man nepavyko rasti duomenų apie konkretaus automobilio modelio rinkos kainą Lietuvoje. Ilgai ilgai naršiau po internetą, kol VMI puslapyje radau 2010 m. sausio mėnesio data nustatytas transporto priemonių rinkos vertes, skirtas pajamų natūra askaičiavimui. Ką manot apie tai,jei aš VMI puslapyje rastą automobilio vertę copy-paste perkelčiau į PVM sąskaitą-faktūrą? Jei VMI klaus,iš kur tokia kaina, sakysiu: "Va, gi patys savo puslapyje rašot taip ir anaip"

Iškilo tokie klausimėliai:

1) Ar egzistuoja kokia nors duomenų bazė (internete), kurios dėka Lietuvos įmonė (PVM mokėtoja) galėtų sužinoti, ar Latvijos įmonė (PVM mokėtoja) įrašė Lietuvos įmonei parduotų prekių vertę į deklaracijos FR0564 atitikmenį Latvijoje? Ar galima be VMI pagalbos, gauti tokią informaciją?

2) Kas yra VIES deklaracija? Ar tiesa, kad VIES deklaracija = FR0564 deklaracija?

Ačiū.

Visgi nesuprantu aš ir PMĮ. 25 straipsnio 4 dalyje parašyta:

"Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka".

Jei kalbėtume aiškiau, tai čia parašyta, kad skolos tarp susijusių asmenų negali būti laikomos beviltiškomis.

Klausimas: AR TIKRAI TOKS PARAŠYMAS REIŠKIA TAI, KAD SUSIJUSIO ASMENS SKOLĄ BŪTINA PRISKIRTI NELEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS?

PMĮ yra griežtai apibrėžta, ką reikia laikyti neleidžiamais (31 straipsnis) ir ribojamų dydžių leidžiamais (17 straipsnio antra dalis) atskaitymais. Beviltiškos skolos yra laikomos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais. Kadangi skola tarp susijusių asmenų "nepapuola" po beviltiškų skolų apibrėžimu, tai PMĮ aš nerandu kitų punktų po kuriais skola tarp susijusių asmenų galėtų "papulti". Tai gal aš ... galiu šią skolą laikyt tiesiog leidžiamais atskaitymais?

Jotjot tu mane apgavai. Nors naujame finansų ministro įsakyme ir nebeliko nuostatos, kad skolos tarp susijusių asmenų negali būti laikomos beviltiškomis, bet PELNO MOKESČIO ĮSTATYME (aktualiame) 25 straipsnyje ir toliau teigiama, kad

"4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka".

Kiek suprantu, ministro įsakymas turi menkesnę galią, nei įstatymas. Ministro įsakymą rašę klerkai turbūt galvojo taip: "Ai, kam mums čia reikia vargintis ir įrašyt nuostatą dėl susijusių asmenų - juk vis tiek ji išdėstyta įstatyme".

Bet tai mūsų VMI neoperatyviai dirba. Dabar yra liepos 21 d., o VMI savo puslapyje rašydama apie beviltiškas skolas vis tiek kiša teiginį iš senų teisės aktų:

"Skolos nelaikomos beviltiškomis, nors ir atitinka beviltiškomis laikomų skolų kriterijus, kai bet kokiu metu nuo to mokestinio laikotarpio, kurį skolų suma buvo įtraukta į pajamas, pradžios iki mokestinio laikotarpio, einančio po to mokestinio laikotarpio, kurį skolos buvo pripažintos beviltiškomis, pabaigos skolininkas ir mokesčio mokėtojas buvo arba tapo susijusiais asmenimis".

Per tokį neoperatyvumą kai kam (pvz., man) plaukai šiaušiasi...