Turiu klausimėlį. Tarkim juridinis asmuo UAB "X" įsiskolina juridiniam asmeniui UAB "Y". Skola siekia 120000 LT ir ji neapmokama daugiau nei metus. Norėdama šią skolą priskirti prie leidžiamų atskaitymų UAB "Y" turi turėti įrodymus, kad UAB "X" neturi turto sumokėti šią skolą. Klausimas:

Ar prievolę surinkti tokius įrodymus įtakoja UAB "X" teisinis statusas? T. y. ar ta prievolė kaip nors kinta, jei Juridinių asmenų registre gauni informacijos, kad UAB "X" yra a) "bankrutuojanti"; b) "bankrutavusi"; c) "likviduojama"???

Kitas klausimėlis:

Tarkim UAB "X" bankroto administratorius UAB "Y" paštu atsiunčia visą informaciją apie UAB "X" bankrotą. UAB "X" balanse viso turto vertė siekia 250000 LT. Įsiskolinimai darbuotojams siekia 100000 LT. Įsiskolinimai VMI ir Sodrai siekia 200000 LT.

Ar tokios bankroto administratoriaus informacijos užtenka tam, kad UAB "Y" visą UAB "X" skolą jai priskirtų prie leidžiamų atskaitymų? Juk pagal įstatymus pirmenybę į bankrutuojančio asmens turtą turi darbuotojai ir VMI su Sodra. Vadinasi, nors UAB "Y" turi turto, UAB "X" neturi jokių šansų jį susigrąžinti dėl to, kad neturi pirmumo teisės. Tai ar galima turint tik bankroto administratoriaus ataskaitą visą skolą prikirti prie leidžiamų atskaitymų?

Įrodymus turime - iš muitinės tarpininkų gavome eksporto deklaraciją. Taigi, viskas šioje situacijoje lyg ir tvarkoje.

Dar vienas klausimėlis. Ta pati UAB "X" PVM mokėtoja, kuri verčiasi durų gamyba, duris pardavė fiziniam asmeniui - ne PVM mokėtojui Latvijos piliečiui. UAB "X" Latvijoje nėra registruota kaip PVM mokėtoja. Taigi, buvo išrašyta sąskaita su "lietuvišku" 21 % PVM tarifu. UAB "X" savo transportu duris pristatė į latvio namus Rygoje. Vairuotojas į Lietuvą parvežė sąskaitą su latvio parašu, bet pamiršo paimti latvio parašą ant CMR. Ar tai problema?

UAB "X" PVM mokėtoja, kuri verčiasi durų gamyba, nusprendžia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį fiziniam asmeniui - Baltarusijos piliečiui. Ar tokiu atveju sąskaitą reikia išrašyti su 0 proc. PVM tarifu? Ačiū.

[quote:89a00891d2]Šiaip važinėti tokiu automobiliu negalima pagal KET, o jei jis nebus eksploatauojamas, tai vistiek tą mėnesį nusidėvėjimo neskaičiuosite. nebent bus remontuojamas, nes net jei automobilis neeksploatuojamas kokį mėnesį, o tik remontuojamas - tai nusidėvėjimą jam galima skaičiuoti. Be to būna atvejų, kad technikinė baigiasi, o kol praeinama tenka kažkokį laiką važinėti be jos, bet manau įmonė čia prisiima riziką tik dėl galimybės gauti baudą iš kelių policijos.[/quote]

Ačiū už atsakymą. Aš šiaip automobilį paminėjau kaip labai supaprastintą problemos pavyzdį. Turime rimtesnę problemą:

Egzistuoja mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Turime IT - įrengimą, kurio pagal įstatymus negalima eksploatuoti be TIPK leidimo. Šį leidimą išduoda aplinkos apsaugos ministerija. TIPK leidimo duomenys yra pagrindas mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimui. Klausimai:

Ar pagal pelno mokesčio įstatymą galima šį įrengimą perduoti į eksploataciją neturint TIPK leidimo? Ar pagal pelno mokesčio įstatymą galima skaičiuoti šio įrengimo nusidėvėjimą neturint TIPK leidimo?

Turiu klausimėlį.

Ar galima ilgalaikį turtą perduoti į eksploataciją ir pradėti skaičiuoti jo nusidėvėjimą, jei turtas de facto pradedamas eksploatuoti neturint visų reikiamų dokumentų, leidimų? Pvz, ar galima į eksploataciją perduoti įmonės pirktą automobilį, kuris nėra "perėjęs" techninės apžiūros?

Ačiū. Bet aš šiuos teisės aktus jau seniai perskaičiau ir galiu pasakyti, kad juose pateikiama informacija yra labai skurdi. Juose nėra atsakymo į mano aukščiau parašytus klausimus. Tarkim neaišku, ar 2005m. atsiradusią beviltišką skolą galima priskirti prie 2009m. neleidžiamų atskaitymų. Juk jei beviltišką skolą prie neleidžiamų atskaitymų priskiri tais mokestiniais metais, kai pelno (nuostolio) ataskaitoje buvo užfiksuotas pelnas, tai nuo tos beviltiškos skolos realiai moki pelno mokestį valstybei. Žymiai naudingiau beviltišką skolą prie neleidžiamų atskaitymų priskirti tais mokestiniais metais, kai fiksuojamas nuostolis, nes tada nereikia mokėti pelno mokesčio. Bet bijau, kad VMI tokiu atveju gali apkaltinti sukčiavimu ar velniai žino kuo...

Turiu keletą klausimų:

1) Ar teisės aktai įpareigoja įmonę kažką daryti su skolomis, kurios atitinka beviltiškų skolų apibrėžimą? Jei UAB "X" balanse užfiksuota pirkėjo skola yra beviltiška (pradelsta daugiau nei metus), ar būtina ją priskirti leidžiamiems/neleidžiamiems atskaitymams? Ar mokesčių administratorius gali pareikšti kokias nors pretenzijas dėl to, kad skola įmonės balanse (241 sąskaitoj) "kybo" n metų ir su ja niekas nedaroma?

2) Tarkim UAB "X" balanse pirkėjo skola, atitinkanti beviltiškos skolos apibrėžimą, "kybo" ketverius metus. Šios skolos dydis 105000 Lt. 2009 m. UAB "X" pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuojamas nuostolis, kurio dydis siekia 200000Lt. Ar galima nuostolio sumažinimo tikslu ketverius metus balanse "kybančią" pirkėjo skolą priskirti prie neleidžiamų atskaitymų?

Hm, o kaip tokiu atveju neturtingas smulkusis akcininkas gali pasipriešinti kitam akcininkui? ... Turbūt yra tik viena išeitis - žūtbūt surinkti tuos penkis tūkstančius litų... O gal kitų būdų yra?

Iškilo vienas teorinis klausimėlis. Gal kas galėtų atsakyti...

Tarkim UAB "X" balanse užfiksuoto turto vertė siekia vieną milijoną litų, o nepaskirstytas pelnas sudaro du šimtus tūkstančių litų. UAB "X" turi du akcininkus. Vienas akcininkas valdo 95% akcijų, o kitas - 5% akcijų (1 akcija = 1 litas). Visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendžiama, kad įmonės įstatinį kapitalą reikia didinti šimtu tūkstančių litų. Akcininkas, kontroliuojantis 95% akcijų, į įmonės kasą įneša devyniasdešimt penkis tūkstančius litų nuosavų lėšų. Kitas akcininkas, kontroliuojantis 5% akcijų, norėdamas išlaikyti 5% dydžio akcijų paketą privalo įnešti penkis tūkstančius litų. Bet jis neturi tiek pinigų. Klausimas:

Ar tokiu atveju smulkusis akcininkas, norėdamas gelbėti savo kailį, gali sumą, kuria didinamas įstatinis kapitalas, padengti iš jam lyg ir priklausančios nepaskirstyto pelno dalies?

Ar nepaskirstytas pelnas gali būti įstatinio kapitalo didinimo šaltiniu?

Ačiū už atsakymą.

[quote:22f85c093a]Todėl kelionės lapų manau nereikia rašyti tik tiems auto, už kuriuos skaičiuojami mokesčiai, kaip nuo pajamų natūra. Visiems kitiems- kelionės lapas tampa PAGRINDINIU ĮRODYMU, kad auto nenaudojama asmeniniais tikslais.[/quote]

Jau truputį apgirtau nuo šampano - iškart atsiprašau dėl savo tono:

Hm, įmonėje, kurioje dirbu, direktorius 2010-01-04 pasirašė tokį įsakymą:

"Įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą draudžiu naudoti asmeninių poreikių tenkinimui"

Norit pasakyt, kad tokio įsakymo neužtenka norint VMI įrodyti, kad įmonei nuosavybės teise priklausantys automobiliai nenaudojami asmeninių poreikių tenkinimui? Norit pasakyti, kad GPMĮ nuostatos dėl pajamų natūra reikalauja, kad įmonės vadovybė virstų seklių morkų šutve, KELIONĖS LAPŲ dėka sekančia savo darbuotojus? Ir kaip maršrutais, įrašytais kelionės lape, įrodysi, kad automobilio nenaudoji asmeniniams poreikiams, kai visiems gerai žinoma, kad galima įrašyti kokį tik nori maršrutą? Man rodos, šituo klausimu jus kamuoja perdėto atsargumo sindromas...

Einu miegoti. Gero vakaro. Velnias kaip galvą skauda...

Turiu paskutinį klausimą šia tema.

Taigi, mano aprašytu atveju neatskaitomas PVM priskiriamas prie leidžiamų atskaitymų pelno mokesčio atžvilgiu. Klausimas:

Ar šį PVM galima iš karto nurašyti į sąnaudas? Ar visgi būtina jį pridėti prie ilgalaikio turto (automobilio) vertės ir palaipsniui nurašyti?

Ačiū.

Žodžiu, jei įmonės direktorius už įmonės lėšas nusiperka naują lengvąjį automobilį, kurį naudos darbo reikmėms (lankys įmonės struktūrinius padalinius, išsidėsčiusius įvairiuose Lietuvos miestuose, važinės į komandiruotes ir t.t.), tai tokiu atveju:

1) PVM atskaita negalima;
2) neatskaitomas PVM laikomas leidžiamais atskaitymais pelno mokesčio atžvilgiu.

Ar teisingai viską surašiau?

Ačiū.

Kaip suprantu, šitas dokumentas reiškia revoliuciją kuro nurašymo kontekste!

Kas mėnesį iš įmonės, valdančios degalinių tinklą Lietuvoje, gaunu PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje pateiktos tikslios kuro pylimosi detalės (kur ir kada kiekvienas įmonės, kurioje dirbu, automobilis pylėsi benziną/dyzeliną). Taip pat kas mėnesį aš suformuoju kuro nurašymo aktą, kurį pasirašo materialiai atsakingas asmuo. Jei viską suprantu teisingai, turėdamas: 1) PVM sąskaitą-faktūrą; 2) kuro nurašymo aktą aš galiu drąsiai visas per mėnesį patirtas kuro sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymiems. Ir nereikia jau vairuotojams pildyti kelionės lapų, nereikia maršrutų, nereikia jau mums galvoti apie visokias vasaros/žiemos kuro normas, visą per mėnesį įpiltą kurą galiu iškart nurašyti nekreipdamas dėmesio į likučius bakuose. Visus tuščius kelionės lapus jau galiu sumest į krosnį, ar ne?

Einu šampano butelį atsidaryti iš tos laimės

Turiu klausimėlį.

Perkam naują automobilį. Jo kaina siekia tarkim 121000,00 LT (100000,00 LT + 21% PVM 21000,00 LT). Žinoma, 21000,00 LT dydžio PVM atskaita negalima. Bet ar galima tuos 21000,00 LT laikyti leidžiamais atskaitymais pelno mokesčio atžvilgiu?

Ir išvis ar galit parašyti, kas apima "neatskaitomo PVM sąnaudas"? Kokiais atvejais neatskaitomas PVM laikomais leidžiamais atskaitymais?

Dėkui už atsakymą.

Turiu klausimėlį.

2010-01-28 VMI pateikiau avansinio pelno mokesčio deklaraciją su užpildyta D dalimi (avansinį pelno mokestį skaičiavau pagal numatomą mokestinių metų pelno mokesčio sumą). Deklaracijoje nurodyta suma siekė 10000,00 LT (kas ketvirtį mokėti po 2500,00 LT). Kovo mėnesį, peržvelgęs sausio ir vasario mėnesių pelno (nuostolio) ataskaitas, supratau, kad dirbam ne taip pelningai kaip planavome (tiksliau, dirbam "į minusą" ). Klausimas:

Ar galima patikslinti deklaraciją į jos 21 laukelį įrašant apskritą nulį ir taip išvengiant įmokos VMI 2010-03-31?

Dabar pabandykime sudėti visus taškus ant "i":

2010 m. sausio mėnesį:
1) darbo dienų - 20;
2) darbo valandų - 160.

- minimali mėnesinė alga: 800
- minimali valandinė alga: 4,85

Jei DS užfiksuota, kad žmogus gauna "valandinį" atlygį, tai 160x4,85=776.

AR TOKIU ATVEJU BŪTINA ALGĄ DIRBTINAI PAKELTI IKI 800? AR GALIMA PALIKTI TIK 776?

Turiu klausimėlį.

2009 m. rugsėjo mėnesį iš UAB "X" (tiekėjo) gavome PVM sąskaitą-faktūrą. PVM atskaitėme. Sąskaitos iki šiol neapmokėjome. UAB "X" neseniai buvo likviduota. Mes iš šios įmonės nesulaukėme jokių pretenzijų dėl sąskaitos neapmokėjimo. Dėl to mes:

1) sumą be PVM priskyrėme prie kitų pajamų;
2) PVM FR0600 deklaracijoje už kovo mėnesį parodysime kaip pardavimo PVM.

Ar teisingai pasielgėme?

Ar kartais nereikėjo mums tikslinti FR0600 deklaracijos už 2009 m. rugsėjo mėnesį mažinant pirkimo PVM sumą?

Dėkui už atsakymą.

Įmonė 2009 m. rugsėjo mėnesį iš tiekėjo gavo PVM sąskaitą-faktūrą - 1000 LTL be PVM + 210 LTL PVM. Sąskaita nebuvo apmokėta, o tiekėjo įmonė 2009 m. buvo likviduota. Tokiu atveju 1000 LT-neleidžiami atskaitymai. Klausimas: ką daryti su PVM? Kokia sąskaitų korespondencija?

Kai perskaitai visą informaciją, susijusią su mokesčiu už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tai susidaro įspūdis, kad vidutinei įmonei reikia atskiro ekologo etato. Pasirodo reikia sverti kiekvieną nupirktą/parduotą kartono dėžutę, plastiko maišelį ir t.t. Ir tą reikia daryti kiekvieną dieną. Ir dar reikia specialų žurnalą reguliariai pildyti. Žodžiu, mūsų politikai pasistengė sukurti papildomas džiungles, kuriose gali pasiklysti net patyręs apskaitos specialistas. Iš tų džiunglių egzistavimo kai kas net uždirba pinigus - pilna įmonių-"erkių" atsirado, kurios siūlo "ekologinių" dokumentų pildymo paslaugas (vadinu šias įmones "erkėmis", nes jos nekuria pridėtinės vertės, o tik siurbia kraują iš įmonių, kurios ją kuria). Užsieniečiai pašaipiai žiūri į mūsų įstatymus. Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvoje negalima sukurti panašios tvarkos kaip Vakaruose. Pvz., įmonės ekologijai per metus galėtų skirti kažkokia dalį procento nuo uždirbamo pelno. O dabar tik pasakoma: "Pirk svarstykles ir sverk arba gausi baudą". Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

Prašau padėkit...

Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė PVM mokėtoja išrašo sąskaitą Lietuvoje registruotai įmonei PVM mokėtojai. Sąskaitoje įrašytas paslaugos pavadinimas: "rinkodaros paslauga" (500 svarų sterlingų + 0% PVM) (britų įmonė padėjo lietuvių įmonei surasti potencialius klientus Jungtinėje Karalystėje). Ar tokiu atveju paslaugos teikimo vieta laikoma Lietuva? Ar reikės lietuviams susimokėti PVM?

Ačiū labai už atsakymą...

IT pirkom 2009 m., bet jis bus perduotas į eksploataciją tik 2010 m..

Klausimas: ar šio IT verte galima sumažinti pelną prieš apmokestinimą už 2009 m.?

Turiu klausimą dėl iki 2010 m. galiojusio PVM įstatymo:

95 straipsnis:

3. Paslaugų (prekių) pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje teikiamas šias paslaugas ir tiekiamas šias prekes:

1) ...
2) ...
3) ...
4) ...
5) ...
6) prekes, kurios yra instaliuojamos ar surenkamos Lietuvoje.

Klausimas: 2009 m. spalio mėn. Lietuvos UAB PVM mokėtoja iš Ispanijos UAB PVM mokėtojos įsigyja stakles, kurias instaliuoja ir surenka savo gamykloje Lietuvoje. Ispanijos UAB israse invoice su 0 proc. PVM tarifu. Stakliu kaina 30000 EUR. Lietuvos UAB paskaičiuoja pardavimo PVM - 21 proc. - 6300 EUR. Klausimas: Į kurį laukelį senojoje PVM deklaracijoje reikėjo įrašyti tą pardavimo PVM?Ir ar tokiu atveju 31 laukelyje esanti suma padidėja 6300 EUR?

Turiu klausimėlį. Gal kas galėtų padėti?

Atvejis toks:

Lietuvos UAB "X" iš Latvijos UAB nusipirko dvi ąžuolines kėdes (išrašytas invoice). Vieną kėdę Lietuvos UAB "X" pardavė kitam Lietuvos UAB "Y" (išrašyta PVM sąskaita-faktūra), kuri kėdę išstatė pardavimui savo turimoje baldų parduotuvėje. Į parduotuvę užsuko klientas - fizinis asmuo - ir tą kėdę nupirko. Po kelių dienų klientas grįžo į parduotuvę ir pareiškė, kad jam besėdint nulūžo kėdės koja. Pareikalavo kėdę pakeisti nemokamai. UAB "Y" vadybininkas klientui liepė skambinti Lietuvos UAB "X" vadybininkui ir tartis dėl prekės pakeitimo. Prekė buvo pakeista nemokamai (be dokumentų). Metų pabaigoje UAB "X" sandėlyje buvo atlikta inventorizacija. Pagal dokumentus sandėlyje turėjo likti viena kėdė, o realiai kėdžių sandėlyje nebuvo. Klausimai:
1) ar tokiu atveju reikia atstatyti PVM?
2) ar tokiu atveju reikia kėdės vertę priskirti prie neleidžiamų atskaitymų?

Ir išvis, ar galit pasakyti, kokie dokumentai turi būti forminami, kai prekė keičiama nemokamai?

Ačiū už atsakymus

Sveiki :) Gal kas malonėtų atsakyti į šį klausimą:

UAB "X" iš vienos Italijos įmonės ketina PIRKTI brangią prekę. Į Lietuvą atvyksta Italijos įmonės vadybininkas. UAB "X":

1) apmoka šio vadybininko apgyvendinimo išlaidas Lietuvoje (sąskaita iš viešbučio);
2) apmoka šiam vadybininkui surengtą pobūvį restorane (sąskaita iš restorano).

PMĮ įstatyme reprezentacinės sąnaudos apibrėžiamos kaip "vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis [...] užmegzti arba esamiems pagerinti".

Klausimas: Ar galima italo naudai patirtų sąnaudų NELAIKYTI reprezentacinėmis? Juk UAB "X" iš italo ketina kažką PIRKTI, t.y. tas italas nėra UAB "X" klientas. O "verslo ryšys" yra situacija, kai įmonė kažką parduoda kitai įmonei. Ar "verslo ryšiu" reikia vadinti ir situaciją, kai įmonė kažką perka iš kitos įmonės?

Ačiū Loreta už atsakymą. Turiu aš dar vieną klausimą Čia jau tikrai paskutinis klausimas - daugiau nekankinsiu

Tai vat - domina mane PVM įstatymo pokyčiai nuo 2010-01-01. Žinau, kad įstatymo pataisų Seimas dar nepriėmė, bet jos tikrai turėtų būti priimtos (kitaip mūsų PVM įstatymas kirstųsi su ES direktyva). Kalbu apie pataisas susijusias su paslaugų tiekimu tarp ES valstybių. Klausimas toks:

Lietuvos įmonė PVM mokėtoja parduoda savo produkciją-prekes Latvijos įmonei PVM mokėtojai. Visos pardavimo sąskaitos yra išrašomos su 0 proc. PVM tarifu. Pagal sudarytą sutartį Lietuvos įmonė įsipareigojo suteikti Latvijos įmonei 1 proc. dydžio bonusą nuo metinės apyvartos. Tarkim praeina visi 2009 m. ir 2010 m. sausio 15 dieną Latvijos įmonė paskaičiuoja, kad per visus metus iš Lietuvos įmonės nupirko produkcijos už 10 000 litų. Taigi, bonuso dydis siekia 100 litų (10000*1proc.=100). Latvijos įmonė siunčia Lietuvos įmonei sąskaitą su 0 proc. PVM tarifu. Šios sąskaitos vertė yra 100 litų. Sąskaitos data yra 2010-01-15, o paslaugos pavadinimas įrašytas kaip : "rinkodaros paslauga". Klausimas: ar tiesa, kad Lietuvos įmonė gavusi tokią sąskaitą ir paskaičiavusi menamą pirkimo PVM (jis šiuo atveju yra 21 litas) galės šį menamą pirkimo PVM įtraukti į atskaitą ir REALIAI (net nepaisant to, kad pirkimo PVM realiai niekam nebuvo sumokėtas) 21 litu sumažinti į valstybės biudžetą mokamą PVM?

Turiu klausimuką. Buhalterijoje mažai gaudausi, tai nesijuokite, jei klausimas bus kvailas :)

Klausimas:

Tarkim Lietuvos įmonė PVM mokėtoja įsigyja 30 žvakidžių iš Lenkijos įmonės PVM mokėtojos. Lenkų išrašyta sąskaita faktūra yra su 0 proc. PVM tarifu. Sąskaitos vertė yra 100 litų. Lietuvos įmonė pasiskaičiuoja menamą PVM - 21 litą. Paskui Lietuvos UAB tas 30 žvakidžių parduoda Lietuvoje su 21 proc. PVM tarifu. Klausimas: ar Lietuvos įmonei galima į PVM atskaitą įtraukti 21 litą ir susimažinti realiai į valstybės biudžetą mokamą PVM sumą?

Ačiū už atsakymą.

Turiu klausimą. Lietuvcs UAB tarkim už 100 LT iš Lenkijos įmonės įsigijo vazą, kurią ketino perparduoti Lietuvoje. Kadangi vaza buvo įvežta iš kitos valstybės, tai buvo taikomas 0 procentų PVM tarifas ir šis pirkimo sandoris de facto neturėjo jokios įtakos Lietuvos UAB į valstybės biudžetą mokamo PVM apskaičiavimui. Paskui vaza sandėlyje sudužo. Ar reikia atstatyti PVM? T.y. Ar dėl to de facto į valstybės biudžetą mokamo PVM suma didėja 21 LT, nors pirkta buvo taikant 0 procento PVM tarifą?

Turiu tokį klausimą:

Apskaičiuojant avansinio pelno mokesčio dydį pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą negalima atsižvelgti į investicinio projekto įtaką. Klausimas: nuo kurios pelno mokesčio sumos VMI gali skaičiuoti delspinigius: ar nuo galutinio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikto rėzultato (kuris bus įtakotas investicinio projekto) ar tik nuo to rezultato, kuris nėra įtakotas investicinio projekto?

Tikiuosi, kad klausimą supratote. Iš anksto dėkoku už atsakymą

Sveiki,

Susidūriau su netikėta problema - gal kas galėsit man padėti.

Situacija tokia:

Iš pradžių UAB "X" avansinį pelno mokestį (už 2009m.) apskaičiavo pagal praėjusių metų rezultatą. Paskui UAB "X" parašė prašymą VMI ir pakeitė avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą (skaičiuota pagal numatomą rezultatą). Vėliau UAB "X" susigriebė, kad numatomo pelno prognozės buvo pernelyg optimistinės. Taigi, dabar mes sumanėm patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją - norim pamažinti numatomą pelną ir kas ketvirtį mokėti mažesnes sumas. Kadangi dar niekad nebuvau susidūręs su avansinio pelno mokesčio deklaracijos tikslinimu, tai paskambinau į VMI (1882) ir ten man pasakė:

"Skaitykit Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kur parašyta, kad "mokesčio mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios" - TAIGI, GALITE DEKLARACIJĄ TIKSLINTI DAUG KARTŲ - ĮSTATYMAS TO NEDRAUDŽIA"

Dėl visa ko dar nuėjau į vietinį VMI skyrių. Ten man pasakė:

"Skaitykit Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formos užpildymo taisyklių 32.2 punktą - "kai vienetas nustato, kad einamųjų metų avansinio pelno mokesčio suma sudarys mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio sumos, jis gali patikslinti deklaraciją, apaskaičiuodamas kiekvieno mokestinių metų ketvirčio avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios" - TAIGI, JŪS DEKLARACIJĄ GALITE TIKSLINTI TIK TUO ATVEJU, JEI KETINATE PADIDINTI PELNO MOKESČIO SUMĄ. KADANGI JŪS JĄ NORITE PAMAŽINTI, TAI DEKLARACIJOS TIKSLINTI NEGALIMA"

Tai dabar nebežinau kuo tikėt. Ar VMI 1882 išaiškinimu, ar VMI vietinio skyriaus išaiškinimu? Tai ar galima man patikslinti avansinio pelno deklaraciją ir pamažinti numatomą pelno mokestį?

Galų gale iš ponų valdininkų sulaukėme nors vieno protingo sprendimo - tikrai sakau AČIŪ VMI viršininkui už tai, kad leidžia pasikeist avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą. Kitaip ne vienai įmonei būtų ŠAKĖS tikraja to žodžio prasme...

Aš dar niekad nesu skaičiavęs avansinio pelno mokesčio pagal numatomą rezultatą. Gal galit pasidalint kas savo patirtimi. Aš skaičiuosiu taip: imsiu žinomą pirmo ketvirčio pelno prieš apmokestinimą sumą, dauginsiu ją iš 4, paskui iš 20%, paskui iš 80%. Ar teisingai? Įdomu tai, kad 03 31 sumokėta avansinio pelno mokesčio suma, pakeitus apskaičiavimo būdą, man leis iš karto "uždengti" net trijų ketvirčių sumas. Jums taip nesigauna?