Jei gegužės mėnesį išmokėsite už dvi gegužės dienas, tada rodysite, bet įtariu, kad už tas dvi gegužės mėnesio dienas išmokėsite birželį, tai rodysite birželio mėnesio deklaracijoje, kurią teiksite iki liepos 15 d.

Rodote ne kiek išmokėta, o kiek priskaičiuota, tai, aišku, žinote.

Dar nesuprantu, kodėl už gegužės mėn, 30,31 dienas GPM jau išskaičiuotas ir sumokėtas, kaip jūs rašote.

Kokiu pagrindu jam taikysite NPD, jei jis pas jus nedirba? Čia ne darbo užmokestis, čia pašalpa.
Ir dar nesuprantu kokiu pagrindu išskaičiuoti GPM? Ir kokiu pagrindu galima išmokėti pašalpą? Kad valdybos narys?
Na, bet Artas geriau žino.

Jei nei tas asmuo, nei miręs asmuo nesusiijęs darbo santykiais, tai argi gali būti įmonės leidžiami atskaitymai?

Tai ir nebus, tikėkimės

Perkelia atsakomybę ant buhalterio?

Jei toliau tas kompiuteris naudojmas jūsų veikloje, nelikviduojamas, tai tegu tas 1 litas ir būna.

Kai nurašysite kompiterį (kai jau nebenaudosite) tą 1 Lt įtrauksite į sanaudas.

Pajamas reikia rodyti be PVM.

Jūs PVM mokėtojai ar ne?

Kodėl jis nesirodo darbe?

Ar jis ką nors pirko balandžio mėnesį už tuos pinigus?

Jis turės pateikti avansinę apyskaitą.

Jei serga, atsiras ir pateiks.

Mes nesugrąžinėjame likučio mėnesio pabaigoje, jei kitą mėnesį vėl perka už tuos pinigus prekes įmonės veiklai.

Tik turi būti protinga suma išduodama, maždaug tokia, kokia sunaudojama per mėnesį ar kelis.

Traukiate tokias pajamas, kurias apskaitote 5 klasėje.

O dėl kokių klaidų jums atmetė?

Čia kalbama apie kelis vienetus.

Jei pas jus vienas akcininkas ir daugiau jis neturi niekur akcijų, tai galima.

Na taip. Ir aš taip suprantu.

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10001...

Kaip galime jums atsakyti ar gali būti jums taikomi 5 proc. PM?
JUK MES NEŽINOME JŪSŲ ĮMONĖS RODIKLIŲ BEI KITŲ SĄLYGŲ, leidžiančių ar neleidžiančių taikyti lengvatinį PM tarifą.

Avansas ar paskola



Įmonės buhalterijai kyla problemų, kai pagal avanso apyskaitą atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likutis yra gerokai didesnis nei jo išlaidos per mėnesį (ar metus), pavyzdžiui, darbuotojo išlaidos perkant prekes ir atliekant kitokius mokėjimus per mėnesį yra vos tūkstantis ar pusantro tūkstančio litų, o kiekvieno mėnesio pabaigoje nepanaudotų pinigų suma avanso apyskaitoje siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių litų. Tokių atskaitingų asmenų pasitaiko bent kas dešimtoje įmonėje. Paprastai tai būna įmonių vadovai.

Nesinori savo išvadomis užbėgti mokesčių administratoriui už akių, tačiau kyla klausimas: ar tokios atskaitingų asmenų skolos savo įmonei nėra panašios į ilgalaikes beprocentes paskolas? Nuo šių metų pradžios pagal pakeistą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nauda, kurią gauna darbuotojas suteikus jam beprocentę paskolą, laikoma pajamomis natūra. Na, o jeigu „paskolos" gavėjas - darbuotojas (o atskaitingas asmuo ir yra įmonės darbuotojas), tai šios pajamos natūra laikomos susijusiomis su darbo santykiais. Todėl „ilgalaikiai" atskaitingų asmenų įsipareigojimai kelia grėsmę įmonei mokėti net kelių rūšių mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą.



www.teisescentras.lt/index.php/lt/kad-atskaitingi-a...

24 straipsnis. Sutrumpintos finansinės ataskaitos

1. Sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos gali įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 10 mln. litų;

2) balanse nurodyto turto vertė – 6 mln. litų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 15.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti sudaryti sutrumpintas finansines ataskaitas ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos, nustojama taikyti tada, kai ne mažiau kaip du įmonės rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija toje dalyje nustatytus dydžius dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma viešojo intereso įmonėms.

4. Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos.

5. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Sutrumpintų finansinių ataskaitų reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai.



Nereikia.

Gal ir vienintelio akcininko sprendimu galima pavadinti.

Vienintelio akcininko nutarimą rašau. Dėl metinės atskaitomybės patvirtinimo ir pelno paskirstymo.
Gal galima ir kitaip pavadinti.

Pritariu 100 procentų. Aš permoku PVM, nes kartais mokame pavėluotai, kad galėtų užskaityti delspinigius, kad reikalui esant galėtume ramiai gauti pažymą, kad neskolingi.
Tai, neįmanoma suprasti, kiek tų delspinigių užskaito.
O jei dar deklaraciją pataisai, tai nebeaišku, ar tas likutis jau su pataisyta deklaracija, ar ne.
Tik išgirstu apie tą MAIS, tai kraujas užverda nuo tokios nesąmonės.

Taip, visi delspinigiai visų mokesčių, kurių kodas 1001, taip pat mokami kodu 1001.

Todėl būna sunku paskui susigaudyti kiek delspinigių buvo priskaičiuota. Tenka burti kaip kokiam būrėjui.

Fiziniam asmeniui išmokėta pašalpa gaisro atveju apmokestinama GPM. Kai mokama darbuotojui, pašalpa neapmokestinama VSD įmokomis, jeigu įmonė turi gaisro faktą patvirtinančius dokumentus, o pašalpos suma neviršija 5 MMA.
Pašalpa nukentėjusiam nuo gaisro

Klausimas:

Esame pelno siekianti įmonė, norime išmokėti išmoką 500 Lt fiziniam asmeniui, nukentėjusiam nuo gaisro, kokios mokestinės prievolės mums atsirastų?

MERITS atsakymas:

Nuo gaisro nukentėjusiam fiziniam asmeniui išmokėta pašalpa laikoma apmokestinamosiomis pajamomis, išskyrus atvejus, kai ji išmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (GPMĮ 17 str. 1 d.). Todėl įmonės išmokėta pašalpa fiziniam asmeniui, nesvarbu ar šis asmuo yra ar nėra su įmone susijęs darbo santykiais, apmokestinama GPM.

Darbuotojui išmokėta pašalpa gaisro atveju neapmokestinamos VSD įmokomis, jeigu pašalpos suma neviršija 5 MMA (4000 Lt) (VSDĮ 8 str. 1 d. 1 p.). Darbuotojas turėtų pateikti ne tik prašymą išmokėti pašalpą, bet ir gaisro faktą patvirtinantį dokumentą.

Apskaičiuojant pelno mokestį pašalpa priskiriama leidžiamiems atskaitymams, jeigu ji išmokėta darbuotojui (PMĮ 17 str. 1 d.).

Jeigu pašalpa mokama asmeniui, kuris įmonėje nedirba, išmokėta suma leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama (tai neįprastinės įmonei sąnaudos, kurios nesusijusios su pajamų uždirbimu ar ekonomine nauda) (PMĮ 31 str. 1 d. 13 str.).


Gal kam įdomu.

Jūs dar ir dirbate ar tik tortus gaminate
Kiek čia darbo reikia įdėti! Na ir darbšti esate!

www.vmi.lt/lt/?itemId=10822582

Čia yra visi kodai.

www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10822584

KURIOS PAJAMOS APMOKESTINAMOS 15 PROC. PELNO MOKESČIO TARIFU?

Registracijos Nr. KD-5068 2010-01-19
Pelno mokesčio tarifas:

15% -apmokestinant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį;

20% -apmokestinant 2009 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį;

15%- apmokestinant 2008 metų ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį .


Taikant 15 proc. (už 2009 m. - 20 proc.) pelno mokesčio tarifą apmokestinama:

- Lietuvos vieneto, užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines apmokestinamasis pelnas (jei PMĮ nenustato kitaip);

- pajamos iš paskirstytojo pelno;

- gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 proc. (už 2009 m. - 20 proc.) pelno mokesčio tarifą.

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...


Pasirodo, pelno mokestį dar reikia apmokestinti pelno mokesčiu.

Ar teikti su tokiu perspėjimu?
Net nuėjau pasitikrinti pelno mokesčio tarifų.
Ar jūs teikiate 2 versiją, ar laukiate 3-ios?

Aš nerašau. Yra deklaracija PLN204, PNA įrašytas pelno mokestis. Apskaitoje matosi.
Jei kiekvienam mokesčiui rašyti buhalterines pažymas, tai labai daug darbo prisidėtų.

Pas mane PLN204 išmetė tokį užrašą:
Error: nuo mokestinio 2011 metų laikotarpio galimo tarifo reikšmė 59 laukelyje yra, 0, 13 arba 20 procentų.

Pasimečiau.

Ką tai reiškia?

Jeigu darbuotojas dvi dienas gulėjo ligoninėje, už abi pirmas dienas apmoka darbdavys, sodrai nieko nepriklauso mokėti, ar reikia darbuotojui pildyti prašymą sodrai?
Tur būt nereikia.

O aš dažnai pagalvoju, kad po kelių metų ar mėnesių bus visiškai nesvarbu tas ar kitas popierius.
Įdedi tiek širdies ir darbo į kokį raštą, kad įsegtum jį į segtuvą.
Nors ne į temą čia aš.

Čia geras. Aš visai niekada nerašau buhalterinių pažymų.
Kiek medžių jau išsaugojau.