Tikrai yra tokios tabletės, savo katei duodu 10 Lt kainuoja. Mano senmergei dviem morčiams užtenka.
Vargstu su savo kate. Išmokiau į glozetą savo reikalus atlikinėti, bet ji pasirodė protingesnė. Kai kaku padaro toletiniu popieriumi naudojasi, niekaip atpratinti nagaliu. Matyt nuo mūsų nusižiūrėjo.

Sveiki,

Na va vėl pradedu ne nuo to galo. Iš pradžių savo trigraštį karts nuo karto įkišdavau ir tik dabar nutariau prisistatyti.

Dirbu buhaltere nuo 1995 m. Užaugau kartu su įmonę. Pradėjau nuo įsikūrimo, o dabar milijoninės apyvartos. Tai va padirbau tiek metų be atostogų ir nutariau pailsėti - įstojau į kolegiją ir išėjau į dekretą. Nenustebkit, kad rašau apie darbą esamuoju laiku, niekaip negaliu priprasti, kad nebereikia į darbą eiti. O kad smegenys voratinkliais neapauktų namuose tvarkau dvi įmones (nelegaliai).

Nutraukit visus darbus akimirkai, pavasaris atėjo.

Nepalikit bėdoje vargšo studento, padėkit. Man irgi reikės tokio dalyko už metų. Esu iš to pasaulio, kai pirmais pradedama dirbti, įgyjama praktika, patirtis, pereinį ugnį ir vandenį, o tada į mokslus teorijos semtis leki.

Verčiantis individualia veikla negalimas pavaldumas. Mano manymu, buhalteris tvarkantis apskaitą yra pavaldus įmonės vadovui. Kiek pamenu iš semiaro, buhalterinė individuali veikla neleidžiama. Bet kadangi mūsų sitemoje "individuali veikla" naujovė, žadėjo pakeitimų ir papildymų leistinų veiklų sąraše. Tad pasiieškok tokio sąrašo arba skamtelk į rejestrų skyrių.

Nieko_sau teisingai parašė, pas mane po "Labas rytas" visuomet seka "kiek pinigų kasoje? Kiek banke? Skolininkų sąrašas." Visą kitą laiką dirbu valdžiai.

Net labai skaitėm DK ir egzą iš to laikėm, bet matyt teismų praktiką kitką rodo. Aš juk rašiau, kad tai juristo žodžiai, ne mano. Pas mus įstaymai, juk skylėti.

Būtinai išlaikykit tas 14 dienų, tai laikotarpis kai darbuotojas turi teisę persigalvoti ir atsiimti pareškimą. Yra buvę tokių bylų, kai darbuotojas ankščiau atleistas ir nesvarbu, kad pats prašė, ir jas laimėjo darbuotojas (darbo inspekcijos juristo žodžiai).
Ta pačią dieną ir mes ateidžiam, jeigu yra pageidavimas, bet visuomet rašo prašymą 14 dienų atgal.

Viskas būvo, ir žiniaraštis būvo ir tokia tema jau buvo. Paieškot senesnėse temose.
Tik neišsigąsk, aš pirmą kartą per nežinojimą irgi atidariau naują bet jau buvusę temą.

Gerb. buhalteriai,

aš pateikiau tokį išsamų komentarą su pavyzdžiais šia tema, o jums dar klausimų kyla.

Turiu įtarimų, kad neskaitot kas buvo prieš tai rašyta.

Gal tikrai neverta į smulkmenas gylintis, negi dar buhalterei problemų mažai turi?

Paskaičiuokim "kurmiai" (gerąją prasme)

Negalvokim tiek tūrėtu gauti buhalteris, o paskaičiuokim kiek gauna.

Aš paėmiau savo darbo dienos trukmę ir atėmiau visą laiką kurį nedirbu, tai yra : pliurpiu telefonu (ne buhalterine tema); sėdžiu TAX forume; skaitau dienraštį; kavos ar arbatos pertraukėlės; "pirikūrai" (kas rūkot) ar šiaip skaičiuoju varnas, nes šiandien nedarbinga nuotaika (kartais galiu sau tai leisti) ir t.t.

Esu isitikunusi, kad kai kas dirba visą dieną ir daugiau, bet būkim sąžiningi, negi niekas pridavęs ataskaitas VMI grįždamas neužsuka į parduotuves ar kavinę, ar išeina su vienu skubiu pavedimu į banką ir prapuola 2 valandom?

Aš gaunu 10 Lt už val. (į rankas).
Kiek jūs gaunat? Labai norėčiau palyginti.

Aš sutinku su Astulkos nuomonę, jeigu yra įmenei įpareigojimas tai jo atlikimo išlaidos turi būti leidžiami atskaitymai. Taip pat ir su kitais atskaitymais, jeigu valdžia pati leidžia daryti išmokas darbuotojo vardu, tai kodėl turi būti neleidžiami atskaitymai.
Jeigu pažiūrėti iš kitos pusės, tarkim aš pati būčiau darbdavys, tikrai nenorėčiau šių išlaidų mokėti iš savo kišenės. Man darbuotojas ir taip brangiai kainuotu, taigi jis gauna atlyginimą ir tegul jį skirstosi savo nuožiūrą pats nelįsdamas į įmonės pinigus.

Teisingai, Motherboard, algalapyje suma išmokoma be alimentų, bet gauna su alimentais. Atlyginimų priskaityme išlaikyti alimentai, vykdomajeme rašte yra kvitas apie jų sumokėjimą ir atžyma.Tai ką aš pažeidžiu? Niekur nėra parašyta, kad pats tėvelis negali nušuliuoti iki pašto ir tai padaryti. Man patinka kitas dalykas, šefas tai procedūrai skirė 1 val., bet vyrai apsisuka per pusvalandį ir greičiau.

Kaip aš tai darau, o gi taip:

Priskaičiuoju atlyginimą, išskaičiuoju alimentus, bet darbuotojui išmoku visą sumą su alimentais. Už valandos jis atneša kvituką iš pašto apie išsiūstus alimentus, man lieka tik prklijuoti kvitą ir atžimėti apie išskaičiuotus alimentus į vykdomąjį raštą. Taigi, kas turi mokėti perlaidos mokestį, niekada tokių kausimų net nekilo. Bet mano nuomonė tai yra "tėvelių" išlaidos, o jokių būdu negalima atimti iš vaikų, juk dažniausiai tai būna tik 1 .

Tokią tvarką įvedė pats direktorius pasakęs:
-prisidirbot vyrai, tai ir šokinėkit patys, o ne buhalterį šokdinkit.

Labai gaila, atvykti į Kauną neturiu galimybių. Be ja aš iš Klaipėdos.

Negali nerodyti SODROS pažymėjimo, nes privalai kiekvieniems metams pasibaigus pateikti buhalterei, o ji privalo užpildyti tavo pajamas ir į mokas į SODRA už metus. Tokių įrašų daug kas reikalauja pvz; norint gauti lizingą ar ligoninėje.

Atkasiau iš seminaro biški informacijos, gal pravers:

Užsiimant individuali veikla negalima verstis licencijuota veikla.
Nereikia registruoti įmonės, o tik registruojama veikla.
Negalima priklausomybė (priklausyti nuo darbdavio).
VMI rašomas prašymas tapti mokesčių mokėtoju, per 10 dienų išduodamas pažymėjimas.
Suteikia teisę kvitamas, saskaitoms faktūroms, kasos aparatui, samdyti darbuotojus.
Buhalterija supaprastinta.
Mokoma 15% nuo visų pajamų arba 33% nuo pajamų atėmus veiklos išlaidas.
Prašyme privalai apsispręsti kokiu tarifu mokėti mokesčius.
Negali pirkti automobilio (išskyrus taxi veiklai) ir negalimas patalpų pirkimas (išskyrus tų patalpų nuomos veiklai).
Išlaidos negali viršyti pajamų.
Tos pajamos B kl. ataskaita metinė iki gegužės 01 dienos.
SODRAi reikia mokėti bazinei pensijai (šiuo metu po 76 Lt kas mėnesį) ir sveikatos draudimas.
Kelių mok. nereikia
Kiti mokesčiai nenumatyti
VŽ Nr. 1 2003 m. įsakymas Nr. 372 ir 373

Gal gali paaiškinti kam ta pažyma reikalinga? Niekada nereikalauju iš antaeilininkų pažymų, gal ką nors pražiopsojau?

Kiek galit ar kiek negaila tiek ir pridėkit prie atlyginimo už papildomą darbą, kad ir nėra sutartyje numatyta. Taip sąžiningiausiai. Tokio procento nėra kiek reikia pridėti. Aišku būtinas įsakymas.

Tu labai nori korespondencijų patalpų remontui, bet aš noriu pasakyti, kad tokios remonto išlaidos yra šeimininko turto vertės padidėjimas. Jums priklauso tik nuomos mokestis. Bet tek to. Nežinau ar teisingai supratau, kad sąskaitą už remontą dar neapmokėta, tada bus:

D 2024 arba 6110 (kaip tau patogiau)
K 4413 tai suma kiek turėsi sumokėti per 2004 m.

D 2024 busimos sąnaudos
K 4013 tai suma kiek mokėsi kitais metais.

Metams pasibaigus turi taip padaryti:

D 4013 kas liko dar kitiems metams
K 4413 tai suma kiek turėsi sumokėti per 2005 m.

Ir vėl pakartosi kol 4013 užsidarys.

Neturiu laiko sukonkretinti informacijos, todėl siunčiu visą 20 str. 3 p. mokesčių inspekcijos komentarą.

3. Pagal nuomos arba panaudos sutartį turimo materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba jei turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka (pagal 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1659 redakciją (Žin., 2003, Nr. 74 – 3417); taikoma apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).
Komentaras

1. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkui ar panaudos gavėjui atlikus išsinuomoto arba panaudos būdu naudojamo materialiojo ilgalaikio turto rekonstravimo arba remonto darbus, kurio kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų to turto įsigijimo kainos, nuomotojas turi padidinti išnuomoto turto įsigijimo kainą, nuomos ar panaudos sutartyse turėtų būti nurodyta to turto įsigijimo kaina.
Jeigu nuomotojas arba panaudos davėjas yra gyventojas, neturintis turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai išnuomojamo turto vertė gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis.
Nuomininkas ar panaudos gavėjas, visais atvejais atlikęs išsinuomoto arba panaudos būdu gauto turto remonto arba rekonstravimo darbus, nuomotojui arba panaudos davėjui turi surašyti dokumentą - pranešimą, kuriame būtų nurodyta minėtų darbų kaina. Prie šio dokumento turi būti pridėtos juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio materialiojo turto remonto arba rekonstravimo darbų atlikimo faktą bei tų darbų vertę, kopijos.
2. Kai vienetas suremontuoja arba rekonstruoja pagal nuomos arba panaudos sutartį naudojamą materialųjį ilgalaikį turtą, tai šis vienetas remonto, neatsižvelgdamas į jo vertę, arba rekonstravimo sąnaudas prie leidžiamų atskaitymų priskiria lygiomis dalimis per likusį nuomos arba panaudos laikotarpį, pradedant kitu mėnesiu, kai darbai buvo užbaigti, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. sausio mėnesį iš UAB Y 5 metams išsinuomojo pastatą, kurio įsigijimo kaina – 1 010 000 Lt (t. y už tokią kainą minėtą pastatą įsigijo UAB Y), ir pradėjo jį naudoti įmonės veikloje.
Nuo 2002 m. gruodžio 15 d. iki 2003 m. kovo 5 d. UAB X vykdė pastato remontą, kurio kaina – 90 000 Lt. Ši suma paskirstoma likusiam nuomos laikotarpiui: 2003 metų 9 mėnesiams ir likusių 3 metų 36 mėnesiams, iš viso 45 mėnesiams. Vadinasi, 2003 m. prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriama 18 000 Lt (90 000 : 45 x 9 = 18 000), o 2004, 2005 ir 2006 metais prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų galima priskirti po 24 000 Lt (90 000 : 45 x 12 = 24000).

Tuo atveju, kai atlikus remonto arba rekonstravimo darbus nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik to remonto arba rekonstravimo darbų vertės dalį, proporcingai tenkančią laikotarpiui, kurį po atlikto remonto arba rekonstravimo tas turtas buvo naudojamas pajamoms uždirbti.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. sausio 1 d. savo veiklai vykdyti 4 metams išsinuomojo patalpas. 2004 m. sausio mėnesį minėta įmonė tas patalpas suremontavo. Remonto kaina – 30 000 Lt. Pagal nuomos sutartį po remonto šis turtas įmonės veikloje turėjo būti naudojamas iki 2005 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šios remonto sąnaudos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turi būti priskirtos lygiomis dalimis per likusį nuomos laikotarpį, pradedant 2004 m. vasario mėnesiu, t. y. per 23 mėnesius. Tačiau nuo 2005 m. sausio 1 d. nuomos sutartis nutraukiama. Todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams įmonė galės priskirti tik 14 347,82 Lt (30 000 : 23 x 11) sumą, nes po remonto pajamoms uždirbti tas turtas buvo naudojamas tik 11 mėnesių (t. y. nuo 2004 m. vasario 1 d. iki nuo 2004 m. gruodžio 31 d.). Kita remonto sąnaudų dalis, t. y. 15 652,18 Lt (30 000 – 14 347,82), ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.

3. Jei nuomos ar panaudos sutartyje nėra nustatytas nuomos terminas, tai remonto, arba rekonstravimo sąnaudas prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos per 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą.
Tuo atveju, kai atlikus remonto arba rekonstravimo darbus neterminuota nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik to remonto arba rekonstravimo darbų vertės dalį, tenkančią laikotarpiui, kurį po atlikto rekonstravimo arba remonto tas turtas buvo naudojamas pajamoms uždirbti.

Pavyzdys

UAB X savo veiklai vykdyti pagal neterminuotą nuomos sutartį išsinuomojo naują krovininį automobilį. Tarkim, kad 2003 metų liepos mėnesį ši įmonė minėtą automobilį remontavo. Remonto kaina – 10 000 Lt. Pagal 1 priedėlį krovininių automobilių (ne senesnių kaip 5 metų) nusidėvėjimo normatyvas – 4 metai. Vadinasi, šios remonto sąnaudos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turi būti priskirtos per 4 metus (48 mėnesius), pradedant 2003 m. rugpjūčio mėnesiu. Tačiau nuo 2005 m. sausio 1 d. nuomos sutartis nutraukiama. Todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams UAB X galės priskirti tik 3 541,66 Lt (10 000 : 48 x 17) sumą (t. y. 2003 m. – 1 041,66 Lt (10 000 : 48 x 5), o 2004 m. - 2 499,99 Lt (10 000 : 48 x 12)), nes po remonto pajamoms uždirbti tas turtas buvo naudojamas tik 17 mėnesių. Kita remonto sąnaudų dalis, t. y. 6 458,34 Lt (10 000 – 3 541,66), ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.

4. Tais atvejais, kai nuomininko arba panaudos gavėjo atliktas turto remontas bus akivaizdžiai nesietinas su turto teikiama nauda nuomininkui arba panaudos gavėjui, tokios remonto išlaidos bus laikomos neleidžiamais atskaitymais.
5. Tuo atveju, kai remonto kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos arba jei minėtas turtas rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas turi padidinti šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestinti nustatyta tvarka.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. sausio mėnesį iš UAB Y 11 metų išsinuomojo pastatą, kurio įsigijimo kaina – 1 010 000 Lt (t. y už tokią kainą minėtą pastatą įsigijo UAB Y), ir pradėjo jį naudoti įmonės veikloje.
Nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2003 m. liepos mėnesio UAB X vykdė pastato rekonstravimo darbus, kurių kaina – 600 000 Lt. Šią sumą UAB X 20 str. 2 dalies komentare paaiškinta tvarka 2003 - 2012 metais galės priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų.
Kadangi buvo atlikti rekonstravimo darbai, UAB X turi surašyti UAB Y dokumentą - pranešimą, kuriame turi būti nurodyta minėtų darbų kaina. Prie šio dokumento - pranešimo turi būti pridėtos ir juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių išsinuomoto pastato rekonstravimo darbų atlikimo faktą bei tų darbų vertę, kopijos.
UAB Y pastato rekonstravimo darbų kaina (600 000 Lt) turi padidinti pastato įsigijimo kainą bei šią sumą priskirti 2003 metų pajamoms. UAB Y šio pastato nusidėvėjimą gali skaičiuoti nuo rekonstravimo darbų kaina padidintos pastato įsigijimo kainos. Jeigu UAB X atlikti pastato rekonstravimo darbai pailgina šio pastato naudingo eksploatavimo laikotarpį, UAB Y gali patikslinti turto nusidėvėjimo normatyvą taip, kad jo įsigijimo kainos nenudėvėta dalis būtų nudėvėta per įmonės iš naujo įvertintą naudingo eksploatavimo laikotarpį. Jeigu pastato rekonstravimo darbai nepailgina to turto naudojimo laikotarpio, o tik pagerina jo naudingumą, gali būti padidinta turto nusidėvėjimo suma, nekeičiant jo naudingo eksploatavimo laikotarpio.

6. Jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas rekonstravimo arba remonto, kurio vertė didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbus pabaigė iki 2001 m. gruodžio 31 dienos, tai nuomotojas neprivalo didinti savo pajamų kartu su to ilgalaikio turto įsigijimo verte. Tačiau, jei rekonstravimo arba remonto, kurio vertė didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbai pabaigti 2002 m. sausio 1 d. arba vėliau, tai ir nuomotojas, ir nuomininkas ar panaudos gavėjas, turi taikyti nuostatas
(pakeista pagal VMI prie FM 2003-08-29 raštą Nr.(18.9-08-2)-R-7932)

Kokios čia nesamonės, pirmais suremontuoja patalpas, paskui išnuomuoja ir dar nuomininkui remonto sąskaitą pateikia apmokėti. Naglumo viršūnė. Jeigu patalpos remontuojamos prieš nuoma, tai tos išlaidos yra palalpų šeimininko. O pagal susitarimą jis galėjo proporcingai nuomos kaina pakelti, bet ne savo sąskaitą pateikti apmokėjimui.
Neprisikabink prie svetimo turto įsigijimo vertės, tai tik dėl formalumo įrašoma į sutartį. Tau buhalteriškai jokios įtakos neturi.

Nuomuoto turto remontas visada paskirstomas nuomos laikui, nepriklausomai nuo sumos.
Pagal naujus nuosavo turto remonto išlaidas nebelyginame su 50 proc. turto verte. Kada sąnaudos, o kada vertės padidėjimas prendžia įmonė, atvižvelgdama į tolesnį turto ekonominį naudingumą. Gera terpė ginčams, tiesa?

Ką reiškia "iskart gavo tu patalpu remonto islaidas"?
Jei remontavote jūs patys, tai išlaidas reikia tolygiai dalinti likusiam nuomos laikotarpiui, pradedant nuo sekančio mėn. po to kai buvo baigtas remontas ir gauta sąskaita.

Kai pas mane buvo toks atvejis, klaidingas pinigų pervedimas, tai bankas pats ištaisė klaidą be jokių raštų. Šiaip bankas neturėjo teisės daryti pavedimo kai programoje sąskaita neatitinka gavėjo pavadinimo. Dar už klaidos atitaisymą 1 Lt nurovė.

Reikia pasirašyti ir parodyti 1 val. tabelyje, kad dirbai. 1 val susimažink darbo dienos laiką. Už parašų dėjimą šeštadieniais SODRA mėgsta nubausti.

Siūlau pavadinimą - ATSINAUJINK;

Taip kaip UABui. Gal bėdų turi su likučiais IĮ, jeigu niekada nedarei balanso gali nesibalansuoti.

Nuo 2002 01 01 programinės įrangos amortizacija 3 m.
Licencija - jeigu prasideda ir baigiasi tais pačiais metais, tai į sąnaudas, jeigu persikelia į kitus mokestinius metus, tai 2024 busimuu laikotarpiu sąnaudos.

Čia tau niekuo nepadėsiu. Ieškok atsakymo rimtose įstaigose.