Turbūt žinai, kad gaminio savikainą sudaro tik tiesioginės išlaidos tam gaminiui gaminti. Jeigu tai didelis gamynys, tai imi laiką kurio reikia pagaminti vieną gaminį ir daugini iš valandinio darbo užmokesčio tarifo. Jeigu tai smulkūs gaminiai, tai pasirenki periodą (tiksliausiai būtų mėn.). Tada turi kiek pagaminta per mėn. ir kiek priskaičiuota atlyginimams, padalinęs gausi kiek atlyginimo sumos tenka 1 vnt. gaminiui. Į savikaina įeina ir 31 sodra.
Dėl elektros, jeigu imanoma nustatyti kiek konkrečiai sunaudojo gamybos cehas, dažniausiai tai būna toms patalpoms įrengtas atskiras skaičiukas. Tai taip pat gali paskaičiuoti dalinant ir gaminių kiekio per laikotarpį. Jeigu to nustatyti neimanoma, tai elektros išl. bus tik veiklos išlaidos.
Dar savikainą galima skaičiuoti remiantis praeitų laikotarpių faktinėmis išlaidomis tai yra normatyvinė (planinė) kaina. Vėliau ji palyginama su faktine savikaina ir susidarius skirtumams daromi koregavimai buhalterijoje. Tai gan painu. Todėl geriausia išskaičiuoti faktinę savikainą.

Turbūt žinai, kad gaminio savikainą sudaro tik tiesioginės išlaidos tam gaminiui gaminti. Jeigu tai didelis gamynys, tai imi laiką kurio reikia pagaminti vieną gaminį ir daugini iš valandinio darbo užmokesčio tarifo. Jeigu tai smulkūs gaminiai, tai pasirenki periodą (tiksliausiai būtų mėn.). Tada turi kiek pagaminta per mėn. ir kiek priskaičiuota atlyginimams, padalinęs gausi kiek atlyginimo sumos tenka 1 vnt. gaminiui. Į savikaina įeina ir 31 sodra.
Dėl elektros, jeigu imanoma nustatyti kiek konkrečiai sunaudojo gamybos cehas, dažniausiai tai būna toms patalpoms įrengtas atskiras skaičiukas. Tai taip pat gali paskaičiuoti dalinant ir gaminių kiekio per laikotarpį. Jeigu to nustatyti neimanoma, tai elektros išl. bus tik veiklos išlaidos.
Dar savikainą galima skaičiuoti remiantis praeitų laikotarpių faktinėmis išlaidomis tai yra normatyvinė (planinė) kaina. Vėliau ji palyginama su faktine savikaina ir susidarius skirtumams daromi koregavimai buhalterijoje. Tai gan painu. Todėl geriausia išskaičiuoti faktinę savikainą.

Reikia daugiau informacijos. Šiaip tai plati tema. Siūlyčiau pradėti nuo vnt. savikainos apskaičiavimo. Pagal pagamintų vnt. skaičių nurašysi sunaudotas medžiagas. Turiu teoriją apie sąskaitų korespondencijas. Kai paaiškės konkrečiau ko reikia, parašysiu (aiku rytoj).

[color=red][/color]Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.

Išsigelbėsi tik su nurašymo aktais. Ūkio dydis ar tavo užimtumas nieko nejaudina. Yra nerašyta taisyklė "kuo daugiau popierių, tuo tu esi teisesnis".

Rinkos kaina nustatys labai paprastai, paskambins į keletą firmų kurios teikia panašaus pobūdžio paslaugas ir palygins kainas. Jeigu bus didelis skirtumas, tai tu turėsi įrodynėti kad nesi kupranugaris.
Bet mane kankina kita mintis. Labai akcentuojama rinkos kaina, o kaip Paksas sugebėjo pasisamdyti keletą advokatų už 1 Lt. Rinkoje tokių kainų nėra. Tai gal yra kokios skylės įstaymuose. Ar tos skylės skirtos ne mums paprastiems mirtingiesiems.

Tai nebesuk galvos.
1. sutartis
2. seminaro programa
3. paslaugų atlikimo aktas
4. pinigų sumokėjimo kvitas
Tik man suma nepatiko.
Dar pasitikrink, ar nereikia mokesčiams pranešti apie patentininkams išmokėtas sumas, nes iki 2002 12 21 tikrai reikėjo. Toliau nežinau su patentininkais nebebendravau.

Skaičiai labai įdomūs. Turint tokią apyvartą sumokėjęs už seminarą turėtu į bonkrotą išeiti. Manau būtinai pasirūpink sutartimi, ten pridėk seminaro programą, bet ne pačio seminaro medžiagą ir paslaugos atlikimo aktą. O kaina turi ne daug skirtis nuo rinkos kainos. Be abejo sąskaitą ir apmokėjimo dokumentas.
Tik susimąsčiau ar patentininkai turi sąskaitas.
Atsakymai rašiau turint omeny paslaugos teikėją verčiantis individualia veikla (nepagalvok, tai ne individuali įmonė).

Kur problema? Parašyk konkrečiau.

JEIGU TAI TIKRAI KOMANDIRUOTĖ, TAI BUTINAI REIKIA. PRIEŠINGU ATVEJU VMI NEPRIPAŽINS IŠLAIDŲ. JEI DARBUOTOJAS SPĖJA SAVO DARBO LAIKU NUVYKTI IR PARVYKTI, TAI ČIA NEKOMANDIRUOTĖ.

taip 4 metai

Nenuleik galvos tuo labiau rankų. Rašymas pieštuku nėra įteisintas jokiu įstatymu, tuo labiau neuždrausta, bet tai neturi jokios juridinės galios. Jie remdamiesi tuo pieštuku nelaimės teismo. O tu turi tvirtai aiškinti savo versiją (nežinau ką jiems ankščiau sakei). Tai galėjo bet kas buti parašyta (gal pasižymėjai kiek šiandien davei savo vyrui pinigų). Kažin kuom būtu tave apkaltine jeigu gėlytę nupieštum. Tvirčiau laikykis savo nuomonės, jie tokių bijo. Teko turėti savininką buvusi juristą, iš jo daug išmokau, ypač kaip elgtis su tokiais "vilkais". Ekonominė policija labai norėjo įkąsti - nepavyko.

Kažkur mačiau apie tai rašyta. Kiek suprantu tai neprivaloma. Tai gali būti naudinga labai dideliom įmonėm, kur dirba šimtais darbuotojų. Jie daro ekonominius skaičiavimus, kiek kainuoja atostogaujantis darbuotojas. Tokie rezervai sudaromi akcininkų nutarimu. Naujeme sąskaitų plane yra tam skirta sąskaita 4466. Kiek procentu reikia tam skirti, tikriausiai niekur nerasi parašyta. Tai gali apskaičiuoti ekonomistas (gali ir pati pbandyti, sunkus bet įdomus skaičiavimas). o akcininkai patvirtinti. Kai sužinosiu konkrečiau parašysiu.

Turi du šansus:
1, Greita ištrini kas parašyta pieštuku.
2, Darašai +40+50=190 (aišku pieštuku)

Manau pirmas variantas geresnis.

Signalizacijas visada apskaitau kaip atskirą IMT, nes ją galima išmontuoti ir perkelti į kitą automobilį ar parduoti. Ji negali kelti turto vertės, nes nedidina ekonominio naudingumo ir tai ne remontas. Tai visškai atskiras daigtas. Buvo atveju kai sugesdavo nepataisomai ir tekdavo nurašyti. Pridėjęs prie IMT nebeišplėši. Dėl to mokesčiai niekada nebuvo prikibę.Tiesa pas mane signalizacijos kainos nuo 1500 Lt iki ....

Teoriškai įmanoma suvesti iki 1000, jei kiekvienas darbuotojas kiekvieną menesį išdirbs vienodai jam skirtų dieninių ir naktinių valandų, bet praktiškai taip neišeina. Dar išpuola šventinės dienos kurias reikia dvigubai apmokėti. Jeigu imti visą darbo užmoesčio fondą suma ten kiekvieną mėnesį yra beveik ta pati, tai ko čia šeimininkui putotis? Jis nei laimi nei pralošia, čia tik buhalteriui galvos skausmas su skaičiavimais.