Bet seniau kiek suprantu (kol manęs ir tavęs dar čia nebuvo) tai niekas čia nelakstydavo koridoriais :)))
Aš tai manau , kad ne darbo metu galima viską daryti :)

gal ir pasikartosiu, tačiau įdedu info apie dividendus.
nes info tikrai nemažai ir naudingos. (ir gana aiškiai surašyta:)

Išsimokėjai dividendus – lauk ieškinio

aujų finansinių metų pradžia kasmet pasižymi dividendų įmonių akcininkams išmokėjimo vajumi. Deja, kartais akcininkai, susižerdami visą įmonės pelną, pamiršta apie kitus savo įmonės kreditorius. Šiemet ši problema dar aktualesnė, nes ekonomikos pakilimo laikais dividendų išmokėjimu buvo mažiau domimasi dėl sklandžiau vykusių atsiskaitymų su kreditoriais ir didesnio verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimo.

Sunkmetis privertė įmonių kreditorius, tame tarpe ir valstybinę mokesčių inspekciją bei kitas institucijas, atidžiau nagrinėti skolininkų finansinius duomenis ir sekti, ar akcininkai nebando „apeiti“ kitų įmonės kreditorių. Be to, ir teismai staiga prisiminė anksčiau retai taikytas Civilinio kodekso suteikiamas galimybes reikalauti akcininkų atsakomybės už bendrovės neįvykdytas prievoles, kai akcininkai prisidėjo prie įmonės nemokumo.

Panašu, jog šiemet anksčiau praktikuoti ir, atrodo, verslo logiką turėję pinigų išmokėjimo būdai vis dažniau įvardijami kaip neteisėti. Kieno teises, sakykite, pažeidžia įmonės beprocentė paskola akcininkui, vėliau įskaitant šią paskolą mokėtinų dividendų atžvilgiu? Arba įmonės kreditavimasis banke, kai trūksta apyvartinių lėšų dividendų išmokėjimui? Juk teisiškai akcininkas, priėmęs sprendimą eiliniame akcininkų susirinkime paskirstyti pelną ir išmokėti dividendus, tampa tokiu pačiu įmonės kreditoriumi kaip ir įmonės tiekėjai bei kiti verslo partneriai. O įmonės vadovybė, gavusi tokį akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividendų paskirstymo privalo sumokėti akcininkams paskirstytus dividendus per 30 dienų nuo tos dienos, kai buvo priimtas sprendimas. Paradoksas, bet tokiais atvejais akcininkai, kurių tikslas investuojant į bendrovę buvo gauti tos bendrovės pelno dalį, yra puolami iš visų pusių ir verčiami įrodinėti, kad turi teisę gauti tuos dividendus.

Kita vertus akcininkai gali pretenduoti tik į tą pelno dalį, kurios išmokėjimas neapsunkins įmonės atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Ši taisyklė yra, ar bent jau turėtų būti, pagrindinis kriterijus sprendžiant, ar dividendų išmokėjimas yra teisėtas. Jos, deja, ne visada paisoma. Tuomet ir pasipila įmonės kreditorių reikalavimai akcininkams grąžinti išmokėtus dividendus. Be to, akcininkui išmokėtą dividendą gali išieškoti ir pati įmonė, jeigu įrodo, kad akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Todėl, kad nesulauktumėte panašių reikalavimų ar net ieškinio, apžvelgsiu kelias pagrindines sąlygas, kai dividendų išmokėjimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.

1. Dividendai išmokami nepasibaigus finansiniams metams. Dividendų mokėjimas avansu yra pakankamai rizikingas dalykas, nes neįvertinami pilnų mokestinių metų finansiniai rezultatai. Lietuvoje tarpiniai dividendų mokėjimai įstatymų nėra numatyti. Tačiau kaip minėta, neretai metų eigoje įmonės suteikia akcininkams paskolas su ypatingai žemomis arba nulinėmis palūkanomis, o vėliau, priėmus sprendimą išmokėti dividendus, paskolos nėra realiai grąžinamos, o tiesiog įskaitomos mokėtinų dividendų atžvilgiu. Tokiais atvejais yra rizikos, jog atsižvelgdama į tikrąjį paskolos suteikimo tikslą valstybinė mokesčių inspekcija laikytų, jog įmonės suteikta paskola faktiškai reiškė dividendų išmokėjimą, todėl pareiga sumokėti mokesčius nuo dividendų atsiranda ne tą dieną, kai buvo priimtas sprendimas juos išmokėti, o žymiai anksčiau – „paskolos“ išdavimo dieną. Bent vieną kartą sumokėjęs delspinigius, baudas už laiku nesumokėtus mokesčius, kitą kartą rimtai pagalvos, ar ne per brangu jam imti tokią paskolą iš savo įmonės.

2. Lėšos išmokamos ne iš realaus bendrovės pelno, o iš kitų šaltinių, kurie formaliai pervedami į paskirstytiną pelną. Tai reikštų, jog pvz., nors akcijų priedai ar įmonėje sudaryti rezervai yra laikomi akcininkų kapitalo dalimi, jų negalima pervesti į pelną, o paskui išmokėti neva kaip dividendus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, griežtai pasisakęs prieš akcijų priedų pervedimą į paskirstytiną pelną tolimesniam išmokėjimui per dividendus (2010 m. sausio 18 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A556 – 169/2010). Tiesa, teismas akcentavo ne faktą, kad išmokų iš akcijų priedų apskritai negalima daryti, bet pritaikė joms A klasės pajamoms nustatytą mokesčių tarifą (kuris lėšų išmokėjimo momentu buvo 33 procentai). Tačiau tikėtina, kad tokiomis išmokomis susidomėję kiti įmonės kreditoriai įtikintų teismą įpareigoti akcininką ne tik grąžinti tokias išmokas (kaip gautas be teisinio pagrindo), bet ir susimokėti 5 procentų palūkanas už naudojimąsi pinigais.

3. Bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Noriu pastebėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste nemokumo sąvokos neleidžia tapatinti su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta įmonės nemokumo būsena. Remiantis Įmonių bankroto įstatymu, įmonė laikoma nemokia, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vertinant, ar galima išmokėti dividendus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nemokumo sąvoką aiškina daug plačiau. Nemokumą siūloma aiškinti per tą prizmę, jog kitų bendrovės kreditorių reikalavimai turi viršenybę prieš akcininko teisę į dividendus. Anot teismo, negalima priimti sprendimo išsimokėti dividendus, jei bendrovė dar neatsiskaitė su kitais kreditoriais pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję. „Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, leidžia daryti prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki“ (2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).

4. Bendrovė veikia nuostolingai (paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama).

5. Bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Nuosavo kapitalo rodiklis (turtas minus įsipareigojimai) yra vienas iš tiksliausių rodiklių, atspindinčių įmonės finansinę būklę. O kas, jei dėl dividendų išmokėjimo įmonei atsiranda papildomų finansinių įsipareigojimų? Kaip pvz., jei įmonės metų pelnas susidarė dėl pervertinto turto, kuris yra labai nelikvidus, o apyvartinių lėšų trūksta, todėl įmonei tenka imti banke paskolą dividendams išmokėti. Ar visada tikslas pateisina priemones ir banko paskola, paimta dividendų mokėjimui, yra tinkamas žingsnis?

Yra ir kitų sąlygų, kurių turi būti laikomasi išmokant dividendus. Pavyzdžiui, akcijos, už kurias skiriamas dividendas, turi būti visiškai apmokėtos, privilegijuotųjų akcijų savininkai turi pirmumo teisę gauti dividendus prieš paprastųjų akcijų savininkus ir pan. Tačiau tokių sąlygų laikymąsi didžiąja dalimi gali užtikrinti įmonių vadovai. Tuo tarpu dėl aukščiau minėtų pelno paskirstymo klaidų dažniausiai taptų atsakingi įmonės akcininkai, kurie vargu ar, pasidžiaugę gausiais dividendais, taip pat nudžiugtų netikėtai gavę šaukimą į teismą.

Bendroji Verslo liudijimų įkainių pokyčių apžvalga.

Ekonomistams raginant visomis priemonėmis padėti išsilaikyti smulkiesiems verslininkams, valdžios atstovai nusprendė dar 48 Lt pabranginti verslo liudijimus, kurių pernai nupirkta apie 16.000 mažiau nei 2008 m.

Nuo šių metų pradžios didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse keitėsi minimali verslo liudijimų kaina. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Palangos miestų savivaldybėse bei Neringos ir Marijampolės miestuose dirbantys smulkieji verslininkai už juos vietoj 1.382 Lt nuo šiol turi mokėti 1.440 Lt.

Pagal dabar galiojančią tvarką, didžiųjų miestų savivaldybės negali mažinti verslo liudijimų kainos žemiau nei numatyta minimali riba, tuo tarpu rajonų savivaldybės tai gali daryti savo nuožiūra.

Smulkiųjų verslininkų atstovai tikina, kad nors rajonų savivaldybės kai kurių veiklų verslo liudijimų kainas sumažino perpus, mokestinė našta vis tiek yra nepakeliama. Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, moka ne tik už jį, bet ir įmokas "Sodrai" bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčius.

Antai langų valytoja už verslo liudijimą metams turi susimokėti 1.440 Lt, dar 2.160 Lt - už socialinį draudimą bei 864 Lt - už privalomą sveikatos draudimą. Vien tik šie mokesčiai siekia beveik 4.500 Lt per metus, arba 375 Lt per mėnesį.

tai kaip dėl tos žmonos tapimo PVM mokėtoju ???

Aij namie ramu viskas sutvarkyta beveik :) rytoj keltis nereikės :)) :) tai skaitau ir dalinuosi :) nors nuo kompo jau akis skauda :) eisiu prie tv turbūt :)

Įdedu diskusiją apie :
Išėjimas iš darbo nėštumo metu.
(galbūt kam nors ateityje prireiks nutiks tokia situacija).


Klausimas. Darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo pagal 125 str. šalių susitarimu, aš sutikau ir pasirašiau susitarimą, bet nesu tikra – gali būti, kad aš laukiuosi.
Ar gali pasirašytas susitarimas dėl atleidimo netekti galios, iki atleidimo jei paaiškėtų kad aš vis gi laukiuosi ir pristatysiu pažymą apie nėštumą?
Nes jei nesilaukiu tai aš sutinku būti atleista, bet jei ne tai ar galiu likti darbe tose pačiose pareigose?

Atsakymas. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 132 str. 1 d. paminėtina, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus atskirus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.

Taigi išanalizavus minėta straipsnį darytina išvada, kad pažyma apie nėštumą turi būti pateikta darbdaviui iki susitarimo sudarymo dėl darbo sutarties nutraukimo.

Jeigu tokia pažyma nebuvo pateikta, vadinasi, susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu lieka galioti.

Šiame straipsnyje yra pateikti teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada.

Diskusija : AR GALIMA EITI NEMOKAMŲ ATSOSTOGŲ.
Įdedu situaciją. gal kam nors ateityje pravers.

Klausimas:
„Gavome įspėjimą, kad vasarą visi biuro darbuotojai „...turės eiti nemokamų atostogų“. Ar galima nesutikti su šiuo „pasiūlymu“?“,

Atsakymas:
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – LR DK) 184 str. 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas kada ir kokios trukmės nemokamos atostogos darbuotojo reikalavimu yra suteikiamos:

1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus; darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
5) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos; mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.

To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Vadinasi, jeigu įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, LR DK 184 str. 1 dalyje nenumatytais atvejais nemokamos atostogos negali būti suteikiamos. Pažymėtina, kad nei LR DK, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės suteikti nemokamas atostogas darbdavio ir darbuotojo susitarimu, juo labiau darbdavio reikalavimu.

Įstatymas nustato darbdavio pareigą, o ne teisę, suteikti nemokamas atostogas išimtinai tik darbuotojo reikalavimu, todėl bet koks darbdavio „pasiūlymas“ darbuotojams eiti nemokamų atostogų laikytinas neteisėtu.

Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

įdedu situaciją. Gal kam pravers ateityje.

Klausimas. Prašau pakomentuoti tokią situaciją: gavau pranešimą apie tai, kad po mėnesio bus mažinama alga ir paliekama 0,5 etato. Sprendimą, ar sutinku, turiu pareikšti per savaitę. Klausimas: ar šis apsisprendimo terminas teisingas?

Nežiūrint, kad apsispręsiu per savaitę, atlyginimas vis tiek bus mažinamas po mėnesio nuo pranešimo įteikimo. Jei nesutinku, būsiu atleidžiama vėlgi po 4 mėn. nuo pranešimo įteikimo, nors kitoje įmonėje mums aiškino, kad pirma darbuotojas turi būt įspėtas apie darbo sąlygų pakeitimą, po to per mėnesį apsispręsti ir jei nesutinka tik tada gauti pranešimą, kad bus atleidžiamas po 4 mėn.

Atsakymas. Atlikus išsamią Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) atitinkamų straipsnių, reglamentuojančių Jūsų užduotą klausimą, analizę, darytina išvada, jog DK nenustato konkrečių terminų darbdaviui, kurių laikydamasis darbdavys turėtų informuoti darbuotoją apie darbo sąlygų pakeitimą. Terminas turi būti vertinamas atsižvelgiant į protingumo kriterijus kiekvienu konkrečiu atveju.

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį).

Darbuotojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, neįgalieji, darbuotojai, auginantys vaikus iki keturiolikos metų, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius).

Taigi dėl termino prieš kurį darbuotojas turi būti įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą reikia spręsti atsižvelgiant į tai, kokiai kategorijai darbuotojų konkretus darbuotojas yra priskiriamas.

Šiame straipsnyje yra pateikti teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada.

a tai ok :) viskas tada man jau suėjo pagaliau :)))
pas mus darbe kiekvienas savo darbo vieta ir aplink ją patys išsiplauna :) nes krizei atėjus teko pamažinti valytojos atėjimų skiačių :) tad mes jokio darbo nesibijom :) viską ką reikia tą ir pasidarom :) Jūs irgi šauni ir darbšti :) Taip Jums ir reikia :)

patirtis neįkainojama. tačiau už ją vėliau galima gauti geruus pinigus :)))

Tik nesakyk, kad buhalterės liūdnos, nemokančios lakstyti palaidais plaukais :))))
Super jos :) Super :) :))) o visa kita tai suderinama :)

Faina tu Regvita :)

o aš ne su buhalterėmis ir nebendrauju... :)

o trečiojoje darbovietėje turite dvi tokias pareigas vienoje DS ? :) :)))

Regvita :)))))))) :)))) :))) dabar supratau ko nori moterys... :)

Tu čia visada labai laukiamas :) nes esi linksmų plaučių :)
Beje Tave priskirčiau irgi prie jaunimo :)

Ji dabar pas mus jau "pažengusi durnelė" :)))

tai kad ir patys jie ten tarpusavyje pjaunasi manau...
vieniems palankus vienas įstatymas... kitų giminaičiai norėtų kitokio įstatymo.... :))) :DDD :)

Zinot kodel anekdotai apie blondines tokie trumpi?
Kad vyrai suprastu!

Kaip pirštu į akį. Kažkada esu taip pagalvojusi prie kasos apsipirkdama.[/quote]

nu čia tai gerai pasakyta:)

Elste, bet būna juk atvejų vienetinių, kur tik baigę 12 klasių kuria UAB`us (savo vardu, nors dirba gal giminaičiai ir panašiai) . Tai kodėl iš abituriento niekas jokių diplomų nereikalauja ?
Visada stebiuosi, kaip "vadovauja" visokie su negražiom praeitim, nemokantys net lietuvių kalba tvarkingai ir taisyklingai rašyti... bet visgi vadovauja už mus pačius lievesni žmonės ir kažkaip susitvarko :) šiaip jie man patinka už drąsumą :) nemoka net rašyti kompiuteriu, o vadovauja ir "susitvarko" :)
įstatymuose kiek pamenu yra nuostata, kad darbų saugos atstovas turi turėti bent aukštesnįjį išsilavinimą.... bet ar čia tik teorija ??? ar iš tiesų į tai yra atsižvelgiama ? :)

na va ... dar vieną puslapį sublevyzgojom visi bendromis jėgomis.
šaunuoliai mes visi :)

THE END.

Taip Voveriuk :) Mokausi :) tik kartais labai greitai tas noras išgaruoja... :)
Bet jei žmogus eina į mane su geru kontaktu - aš į jį irgi visada stengsiuosi eiti tik su geru kontaktu :)

Beje tau prisipažinsiu - kad mano klaidos šiek tiek būta.... tik manau nebūtina čia to taip agituoti , viešinti ir reklamuoti :)

Mergužėle, (jeigu aš tau vaikeliukas, tai aš leissiu Sau tave irgi truputį pajauninti :)
tai gal galima kada nors susitarti kad mes nepažystami čia, tu neskaitai mano žinučių, aš neskaitau tavo žinučių ?
p.s. - tavo komentaras per ilgas ir per daug piktas kad viską skaityčiau.

Stengsiuosi :) Nors šiaip tai aš jau tapau labiau pagarbesnis :)
beje dėkui už geranorišką ir taktišką pastebėjimą :) tai įpareigoja mane šiek tiek pasitempti prieš Tave :)

Aš manau, kad kartais patys mes susikuriame netyčia problemų :
nueiname ir klausiame :
AR GALIMA ???
tada konsultantai ir sako... nu jei klausia tai matyt gali būti kalbliukas ir gali būti negalima... tada bando aiškinti kad negalima....
O dėl akcininko skyrimo buhalteriu - tip top pritariu. paskyrė. Vardai nesutampa ar sutampa - kam tai turi rūpėti. yra uab`as ? - yra. yra buhalterė ? - yra :) Štai ir begte tada tegistruotis pvm mokėtojo kodo gavimui :)

o velniai žino kaip tada...
o gal jei yra darbuotojų brigada - tai gal tada leidžiama jiems ir be vadovo dirbti, o jei tik vienas darbuotojas, tai neleidžiama dirbti vienam asmeniui (tipo be kito priežiūros ) ???
Nors sargai tai tikrai su buhalterre per naktį nesėdi :)
Gal ir yra įstatymai... bet kai aplinkui visi skirtingai daro tai manau reikia daryti viską proto ribose ir kaip kam patogiau :) :DDD :)

Negražu :) bet nereikia čia manęs mokinti ir vaidinti auklėtojos... ateina.. prisijungia ir :
aš gera. aš žinau. aš superinė. aš tvarkinga tu blogas, kiek tave mokinti galima, tu nepagarbus ir t.t.t.
o kai aš dėl naujų temų rėkiu tai pats gaunu rėkti :)) Gaunu aš rėkti... gaus ir kiti rėkti :)
ieško problemų - suras. Neieškos problemų - nesuras :)

tai čia savaime aišku, kad nesurašysi, kad nuo 8-12,00 dirbi penkiuose darbuose vienu metu.
tam yra pertraukėlės, laiko išdėliojimas tvarkingai. viskas juk sutvarkoma net ir neturint per daug išsilavinimo :)

Baik skaityti, ne tave į pasimatymą kviečiau :P
Amžinai viskas negerai... ateini ir skaitai kas ką kada rašė ? nepatinka ? tavo bėdos. man patinka - ir taip bus.

gerai , kad neužkliuvote. nes pagal teoriją, tai darbuotojai negali turėti ilgesnio darbo laiko nei darbdavys :)