Lieka tik apgailestauti, tačiau tokia jau LT realybė, kai vyr.buhalterio darbas yra prilyginamas nekvalifikuoto darbuotojo darbui.....

Paskaitykite LRV nutarimą Nr.844 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. RUGPJŪČIO 13 D. NUTARIMO NR. 1283 ,,DĖL KASOS APARATŲ DIEGIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO"
www.lrv.lt/lt/teises-aktai/priimti-teises...

Galite būsimą darbo užmokesti skaičiuoti nuo apyvartos, paprastai yra imama 0.08-0.1 proc. nuo įmonės metinės apyvartos.

Labas rytas, Colop! :)
Matau, kad jau kelinta diena blaškaisi tarp to PVM rodymo ir nerodymo. Kad palengvinti tavo dalią:), noriu paaiškinti, jog čia eina diskusija apie PVM skaičiavimą bei jo rodymą PVM s.f. , kuomet yra parduodamos naudotos prekės, kai jų pardavimo PVM yra taikoma spec. apmokestinimo schema, t.y. kai yra PVM išskaičiuojamas iš maržos.

Ar gali individualios įmonės savininkas įsidarbinti savo įmonėje pagal darbo sutartį? Jeigu negali, tai kodėl, kokiu pagrindu?
Pirmiausia pažymėtina, kad darbo teisės santykiai atsiranda ir atitinkamai darbo įstatymai taikomi tik tuomet, kai atsiranda tam būtina sąlyga - sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis DK 93 str. – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Taigi darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.

Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šiems šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.

Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi (?) sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to paties asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan. – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).

Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.

Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).

Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.

Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.

Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Šaltinis: www.vdi.lt/index.php?1586164730

Gali.

Prieš išimant iš kasos didelę pinigų sumą, reikia sudaryti paskolos sutartį. Jos kaip suprantu dar nesate sudarę, todėl nedelsiant turite tai padaryti. Taip pat dar turite ir deklaruoti VMI apie įmonės suteiktą paskolą akcininkui, bei paskaičiuoti menamas palūkanas.

Dabar turite daryti sekančiai, paimti kasininko paaiškinimą, kodėl pradėdamas darbą jis neparodė dienos pradžiai esančių 100 Lt .
Akto pavyzdį prikabinu.

Taip.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000068486

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000071595

Taip pat, kuriais atvejais PVM mokėtojas PVM skaičiuoti nuo maržos
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000071591

Tikrai taip.

Korespondencija gera, tačiau kai pas save pripažįstate pardavimais sumokėtą avansą privalote jau išrašyti PVM s.f.

Kodėl norite pajamuoti atliekas, juk buitinių atliekų nepajamuojate?

DK 170 str. 6 ir 7 dalys kalba apie nemokamas atostogas, kaip tokias atostogas kai darbuotojui jos buvo suteikiamos jo prašymu arba administracijai leidus ir už šias atostogas darbuotojas DU negavo. Taip VDI traktuoja šį straipsnį. Kodėl? todėl kad DK atskirai apibrėžia nemokamų atostogų suteikimo sąlygas, o tai kas į tas sąlygas nepapuola arba kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, tuomet darbuotojui pageidaujant galima suteikti laisvas dienas administracijai leidus. Jei yra suteikiamos nemokamos atostogos, vadinasi per metus 14 k.d. įsiskaičiuoja į darbo stažą kasmetinėms atostogoms suteikti.

Kodėl minusuojate 11(adm.leidusNA)? Jos įsiskaičiuoja į stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Aš gaunu: 57.78 - 12= 45.78 k.d.
45.78 x 0.7 =32.0488 d.d.

Ne, biškį, bet visai įtikinai:)))

Prašau man atleisti, tikrai nenorėjau užgauti tavo jautrios sielos
Ir aš visai negriežtai čia komentavau, tiesiog parašiau savo pamąstymus:)

Tai, kad užregistruota VMI, dar nereiškia jog paklausimas pateiktas pagal adresą, t.y. tai institucijai kuri yra kompetetinga atsakyti. Žinoma, ji atsakys į Jūsų paklausimą tik savo kompetencijos ribose. :)

Kodėl reikalinga deklaruoti VMI apie įmonėje dirbantį buhalterį?
Todėl, kad kiekvienas ūkio subjektas, vykdantis veiklą ir iš jos gaudamas pajamas, turi tvarkyti apskaitą. Apskaita tai ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus. Kadangi vienas iš išorinių informacijos vartotojų yra Valstybė, todėl įstatymo leidėjas išleido įstatymą, kuris vadinasi Buhalterinės apskaitos įstatymu. Šis įstatymas reglamentuoja apskaitos tvarkymą, jos organizavimą bei nustato kas turi tvarkyti apskaitą. Vadovaujantis šiuo įstatymu ir yra privalu deklaruoti VMI apie įmonėje apskaitą tvarkantį asmenį (ar FA ar JA).

Atsakymas čia:
www.ldb.lt/Informacija/PatarimaiIeskantie...

Taikote jai kaip ir taikę, kadangi vaikai yra iš pirmos santuokos.

Aš darau sekančius įrašus:

Pagal pateiktas deklaracijas:
D2632 Avansu sumokėtas pelno mokestis
K 4452 Avansu mokėtinas pelno mokesti

Kada apmoku ketvirčiais, darau įrašą:
D 4452 Avansu mokėtinas pelno mokesti
K 27 Pinigai

Priskaičiuoju PM 200X-12-31 data darau įrašą:
D 651 Ataskaitinių metų pelno mokesti
K 4451 Mokėtinas pelno mokesti

ir darau ta pačia data sudengimą:
D 4451 Mokėtinas pelno mokesti
K 2632 Avansu sumokėtas pelno mokestis

Jei lieka PM permoka, tai ją iškeliu, darydama įrašą 200X-12-31:
D 2633 Pelno mokesčio permoka
K2632 Avansu sumokėtas pelno mokestis

O kodėl reikia teikti paklausimą VMI?
Juk VMI reikalas yra mokesčių administravimas, o ne pareigybių būtinumo įmonėje priežiūros klausimus spręsti ir dar privačiame sektoriuje.
Aš manau, kad VMI nėra tokiam teisiniam klausimui kompetetinga išaiškinti.

Teisingai, pirma įneškite pinigus į kasą pagal , o po to jau juos išleiskite išrašydama KIO.

Jei įmonės vardu yra perkamos prekės, o pinigų kasoje ar A/s nėra, tuomet už ką jas perkate? Jei už savininko asmenines lėšas, tuomet pirma turi "gimti" pinigai, t.y. darote savininko įnašą į įmonės kasą ar a/s ir tik po to jau perkate prekes ir mokate iš įmonės kasos ar A/s.

Žinoma, kad gerai, nes programiškai truputį sudėtingiau viską sudėlioti.

Pajamuokite 6 detales, nes 1 detalė yra be kainos.

Jei bankas suteikė trumpalaikį kreditą ir jį iškarto pervedė tiekėjams, kaip Jūs rašote, tai jos niekur ir nerodote. Juk sąskaitose operacijos nevyko. Tačiau jei kreditas pirma buvo pervestas į Jūsų sąskaitą ir tik po to Jūs pervedėte tiekėjams, tuomet korespondencija bus kita, t.y.
Kai gavote kreditą:
D 271 Sąskaitos bankuose
K 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms

Apmokate tiekėjams

D 4431 Prekybos skolos tiekėjams
K 271 Sąskaitos bankuose

D 4431 Prekybos skolos tiekėjams
K 4421 Finansinės skolos kredito įstaigoms

Prie to įrenginio pajamuokite tiek detalių kiek yra išrašyta sąskaitoje.

Taip, tai bus įmonei leidžiami atskaitymai, tik šios išlaidos bus 2010 m. sąnaudos.

Tuomet išskirtas turi būti PVM, o dar geriau kad būtų išrašoma ir PVM s.f. Tuomet apskaitoje darote įrašą:
D 27 Pinigai
K 4 kl. Mokėtinas PVM
K 5 kl. Suteiktų paslaugų pajamos