Atsakymą rasite čia: tax.lt/postx2025-0-10320.html Regvita 2009-10-21 9:24

Teisingai supratote

Valiutos kurso įtaka atsiranda dėl valiutos kursų pasikeitimo. Nuostolis (arba pelnas) dėl valiutos kurso pasikeitimo atsiranda, jei:
> klientui leista atidėti mokėjimą arba jei planuojama ateityje gauti pajamų (arba kt. pinigų srautų) užsienio valiuta;
>valiutos kursas per atidėtą laikotarpį pasikeičia;
> mokėtina suma padidėja, o gaunama suma litais sumažėja.

Jei visgi reikės registruoti tiekėjui sumokamą avansą už kitą įmonę, tai patarčiau neliesti pirkėjų sąskaitos.Naudokite kitos gautinos sumos ar suteikta trumpalaikė paskola.

Žinoma, kad gerai. Įmonė iki 2010-02-01 pateiks VMI deklaraciją FR0471, o savininkas deklaruos išsimokėtą pelną iki 2010-05-01 ir sumokės GPM bei 9 proc. GPM bus mokamas ne nuo visos išsimokėtos pinigų sumos, minusuos 4000 Lt neapmokestinamųjų pajamų ir nuo likusios sumos apskaičiuos ir sumokės GPM 15 proc.
864 Lt ir skirtumą sumoka į biudžetą.

Tai yra tas pats, tai jokia ne valiutos teigiama ar neigiama įtaka. Valiutos kursų įtaka bus tuomet kai perskaičiuosite esančius sąskaitoje valiutos likučius periodo pabaigai. O šiuo atveju perkate iš banko ir jis parduota valiuta savo nustatytu kursu, kuris skiriasi nuo oficialaus kurso. Šis skirtumas yra banko pajamos, t.y. jo uždarbis, kuris įmonei yra išlaidos, jei bankas parduoda pigiau nei of.kursas, tuomet kredituojate banko mokesčių sąnaudas.

nemanau jog Jums turėtų atsirasti kažkokių papildomų mokesčių. Viskas priklausys nuo sutarties sąlygų, tačiau patarčiau labai gerai apsvarstyti jei sutartyje būtumėte kaip laiduotojai, tokią sutratį. Nes būti laiduotoju yra labai pavojinga ypač dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Geriau ieškokite kitų variantų.

Nevisai teisingai suprantate kada yra teigiama ar neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka ir kada atsiranda valiutos kurso sąnaudos, kurias mokate bankui už valiutos konvertavimą.
Pabandysiu paaiškinti su pavyzdžiu.

Apskaitoje visa valiuta yra apskaitoma nacionaline valiuta litais.

Išvykstant į komandiruotę darbuotojui išduodate avansą: 500 EUR; 8 000 RUB ir 3000 LTL . Išvykimo data 2008-10-15.
2008-09-30 rublinėje kasoje likutis 949.56 Lt (10 000 RUB) . Oficialus šios valiutos kursas 2008-09-30 buvo 1 RUB/ 0.094956 LTL

1) Turite perskaičiuoti esamą rublinėje kasoje likutį 2008-10-15 dienos oficialiu kursu 1 RUB/ 0.097026 LTL ir darote įrašą:

D 2 kl. Kasa (RUB) - 20.70 Lt
K 5 kl. Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka - 20.70 Lt

Po šio įrašo rublinės kasos likutis 2008-10-15 bus 970.26 Lt (10 000 RUB)

2) Apskaitoje registruojate avanso išdavimą:

D 2 kl. Atskaitingas asmuo - 3000.00 Lt
D 2 kl. Atskaitingas asmuo - 1726.40 Lt (500 EUR)
D 2 kl. Atskaitingas asmuo - 776.21 Lt (8 000 RUB)
K 2kl Kasa (LTL) - 3000.00 Lt
K 2kl Kasa (EUR) - 1726.40 Lt (500 EUR)
K 2kl Kasa (RUB) - 776.21 Lt (8 000 RUB)

Užvedate šiam darbuotojui avanso apyskaitas kiekvienai valiutai atskirai. Grįžus iš komandiruotės darbuotojas pateikia išlaidų dokumentus. Juos registruojate pagal valiutas. Komandiruotėje vairuotojas neišleido visų pinigų, t.y. parsivežė 500 Lt; 30 EUR ir 100 RUB.

Rublius turite vėl užpajamuoti į rublinę kasą išvykimo dienos (2008-10-15) kursu, eurus taip pat turite užpajamuoti į eurinę įmonės kasą, na o litus galite užskaityti dalį jo dienpinigių arba gali jis juos grąžinti į įmonės kasą.

Nuosavybė didėja tuomet jei savininkas uždirba pelną ir jo neišsimoka, taip pat didina savininko nuosavybę jo įnašai į įmonę. Tam kad ji sumažėtų, reikia savininkui susigrąžinti įnašus jei tokie buvo bei išsimokėti uždirbtą pelną ankstesniais metais.

Labai teisingas pastebėjimas

Niekaip negalite suteikti, nes įmonė yra neprofesionalus finansų rinkos dalyvis, todėl jei paskola yra didesnė nei nuosavas kapitalas, vadinas ji pažeidžia įstatymus.

Kadangi vyksta prekyba tarp ES šalių, tuomet nėra svarbu ar jos bus Vokietijoje ar liks LT, yra svarbu kas pirkėjas, t.y. jei pirkėjas yra ES šalies įmonė PVM mokėtoja ir to pakanka. Jei jie vešis prekes savo transportu, bet kokiu atveju jie turėtų palikti vieną CMR egz. Jūsų įmonei, kad prekes gavo ir išsiveža savo transportu.

Reikia žinoti visas sutarties sąlygas, kokia tai sutartis sudaryta ar atskira sutartis sudaryti tik laidavimui ar tiesiog vienoje sutartyje, tiekėjas numato laiduotoją. Taip tai ir yra kredito suteikimas, tik šį kreditą suteikia tiekėjas, o ne finansų įmonė.
Man keista, kad iš karto yra prašoma laiduotojo sumokėti avansą, o neprašoma to padaryti iš pirkėjo, kuriam bus tiekiamos prekės.

Reikalingas CMR ir PVM sąskaita faktūra. Nėra nustatyta termino per kiek laiko turi būti prekės išgabentos į kitą ES šalį. Tai yra Jūsų įmonės ir ES šalie įmonės susitarimo reikalas, kada turite jiems pristatyti prekes.

Patikslinkite į kur išgabenta?

Labas rytas,
apskaitoje 2 kl.atsargose įsiveskite atskirą sąskaitą ir joje kaupkite visas medžiagas, kurias įmonė įsigis reikalingas patalpų remontui, o kai jau gausite darbų atlikimo aktą, tuomet pagal šį aktą nurašysite. Jei suma bus reikšminga įmonei, tuomet visą sumą iškelsite į būsimųjų laikotarpių sąnaudas ir per nuomojamą laikotarpį palaipsniui nurašysite į sąnaudas.

Sudengite su savininko įnašais.

Sumokėkite tiekėjui, o ne nurašykite

Sveiki,
Kokias sutartyje suderėjote tokias ir skaičiuojate, tačiau dar turite skaičiuoti ir menamas palūkanas, rinkos palūkanų normos ir sutartyje numatytų, skirtumui. Palūkanų normą imate pagal VILIBOR skelbiamas palūkanų normas, paskolos sudarymo datai. Jei tai yra trumpalaikė paskola, tuomet imate trumpalaikiams kreditams(3 ar 6 mėn.) palūkanų normą, jei ilgalaikė, tuomet imate metinę palūkanų normą.

Akcinių Bendrovių įstatymo 15 straipsnyje numatyta, jog akcininkai gali skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.
Įstatymas nenumato, kokio dydžio gali būti ši paskola ir ar gali bendrovė skolintis iš fizinio asmens, kuris nėra bendrovės akcininkas.
Tačiau Finansų įstaigų įstatyme yra nustatytas toks apribojimas: bendrovė, neturinti licencijos kredito įstaigos veiklai, negali skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, viršydama nuosavo kapitalo dydį, bet ne įstatinio kapitalo dydį
Neprofesionaliems dalyviams šis įstatymas priskiria visus asmenis, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Tai reikštų, jog eilinė bendrovė ar fizinis asmuo nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrovės akcininkas, ar nėra, negali skolinti bendrovei sumos, viršijančios nuosavo kapitalo dydį.
Reikia atkreipti dėmesį ir į Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame nurodoma, kad bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Vadinasi, bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.

Neįsigilinote į VDU tvarkos aprašo 6.1 punką. Jame kalbama: Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.

Nieko čia blogo nėra. Padėjote į pajams tai bus pajamose.

Neskaičiuokite, jei nebuvo pajamų, vadinasi ilgalaikis turtas nedirbo.

Prasčiausia gautą transporto paslaugų sumą padalinkite iš atgabentų prekių sumos ir padauginate iš 100 . gaunate procentą. Gautu procentu didinate prekės kainą. Pvz. buvo atgabenta prekių 100 vnt po 300 Lt viso sumoje 30 000 Lt. Transporto paslaugos 1500 Lt.
Pajamuojate prekes ne po 300 Lt, bet po 315Lt ir darote įrašą apskaitoje:

D 2 kl. Atsargos - 31 500 Lt
K 4 kl. Įsipareigojimai tiekėjams (prekių) - 30 000 Lt
K 4 kl. Įsipareigojimai tiekėjams (transporto paslaugų) - 1 500 Lt

Rodykite savininko įnašuose. Kas gali žinoti, gal savininkas iš tikrųjų yra apmokėjęs iš savo pinigų, tik įmonei nepristatė apmokėjimo kvito, todėl ir kabo skola tiekėjui.

Na, taip. Statusas nieko nekeičia, tiesiog jau viską užbaigiate, todėl galimos ir sąnaudos.Juk dar nepateikėte Pelno deklaracijos už 2009 m.?

Keistai mąstote, jei neturi skolos tai kam tas aktas yra reikalingas Kiekvienas tiekėjas su savo skolininkais tikrai suderina likučius, jei jis neatsiuntė akto, vadinasi jo apskaitoje nėra įrašyta skola.

Buhalteriniai principai taip, tačiau IĮ savininko turtas yra neatskirtas nuo įmonės turto, va čia ir skirtumas.Ir jei įmonė yra skolinga kreditoriui tuomet jos savininkas atsako ne tik įmonės turtu bet ir savo asmeniniu turtu.

Kam to reikia, juk čia yra IĮ.Be to suderinimo aktus pateikia tiekėjai, o įmonė tik savo pirkėjams. Tad jei tokių neturi tai ir aktų nėra kam teikti.
Nereikia prisidaryti sau papildomo darbo, kuris niekam yra nenaudingas. jei tiekėjas pernai nepateikė akto, vadinasi pas jį įmonė nėra skolininkų sąraše.

Žinoma, kad galite. Galite pvz. 12-31 data viską padaryti. Tik dar gal yra galimybė susigrąžinti permoką, jei taip tai nereikės daryti to įrašo. Tiesiog parašykite tai įmonei raštą, dėl susidariusios permokos ir jame paprašykite kad ją grąžintų įmonei.