Neklystate.

Jūsų pelnas po mokesčių - 9424 Lt.
Norint gauti 10 000 Lt, tuomet turite nurodyti 13157.89 Lt sąskaitoje faktūroje.

Taip.

[quote=snake]
O

- 9600 x 9% = 864 Lt - 864 Lt (per 2009 m. sumokėta) = 0 Lt

Kokie 24 proc. mokesčių Lietuvoje?

Delspinigiai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir įstatyme apibrėžiami kaip įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ) 6.71 str. 1 d.). Delspinigiai ir bauda yra netesybų rūšys: bauda įprasta vadinti netesybas, kurios išreikštos konkrečia pinigų suma ar prievolės procentu, o delspinigiais – tas netesybas, kurios skaičiuojamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą nepertraukiamai (pvz. už kiekvieną pradelstą dieną). Taigi netesybos yra platesnė sąvoka, apimanti delspinigių sąvoką.
Įstatymas numato būtinąjį reikalavimą susitarimo dėl netesybų formai – susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis ( 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Kadangi delspinigiai yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Netesybos taip pat padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymų terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( baudinių netesybų nėra numatyta. Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2005).
Dėl tokio netesybų reglamentavimo komercinių sandorių šalys patenka į dviprasmišką situaciją. Pagal 6.189 str. 1 d. teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę pradelsimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Todėl šalis, kurios naudai pradelsiama įvykdyti turtinę prievolę be abejo tikisi, jog jai teismo keliu bus priteista dėl prievolės neįvykdymo susikaupusi skola. O taip pat ji tikisi, kad bus visiškai patenkintas ir jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Tačiau toks minėtos įstatymo normos aiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikomas netinkamu, nurodant, kad, nepaisant to, kokiu būdu yra nustatytos netesybos (įstatymo, sutarties ar teismo), teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-552/2005, 3K-3-578/2004 ir kt.).
Teisė teismui sumažinti netesybas numatyta 6.258 str. 3 d. įtvirtinta iš esmės ta pati nuostata, tačiau čia vartojama ,,neprotingai didelių“ netesybų sąvoka, kurią nustačius teismas gali netesybas sumažinti. Tai reiškia, kad netesybų dydžio klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-107/2006, 3K-3-358/2005 ir kt.).
Netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis ne tik tuomet, kai kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą. Teismų praktiką formuojančiose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse yra ne kartą konstatuota, kad komercinėje praktikoje vis dar įprastas 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių dydis yra per didelės netesybos minėtų straipsnių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-552/2005 ir kt.). Tačiau, kaip minėta, visais atvejais netesybos mažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką įprasti delspinigiai yra 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K–3–173/2006). Pažymėtina, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos ( 6.73 str. 2 d.).

Vienintelė lengvata, tai jam nėra prievolės mokėti avansinio kas mėnesį po 72 Lt.

Atsakymas čia:
www.buhalteris.lt/index.php?cid=821&new_id=125291

Reikia suprasti sekančiai:

Iš visų gautų pajamų - 30 proc.(tai būtų leidžiami atskaitymai, tačiau šiam procentui nereikia turėti dokumentų) = Apmokestinamos deklaruojamos pajamos
Išskaičiuojami mokesčiai:
GPM - Apmokestinamos deklaruojamos pajamos x 15 proc.
- Apmokestinamos deklaruojamos pajamos x 6 proc.
VSDĮ - Apmokestinamos deklaruojamos pajamos x 10 proc.

Arba
Viso gaunamos pajamos per metus - leidžiami atskaitymai (jie turi būti pagrindžiami dokumentais) = Apmokestinamos deklaruojamos pajamos.
Išskaičiuojami mokesčiai:
GPM - Apmokestinamos deklaruojamos pajamos x 15 proc.
- Apmokestinamos deklaruojamos pajamos x 6 proc.
VSDĮ - Apmokestinamos deklaruojamos pajamos x 10 proc.

Paskaitykite mano prikabintą VMI išaiškinimą temoje "Atsargiai: Individuali veikla ir Sodra žudikė"

Aš turiu tokią informaciją:
Gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, išskyrus gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamas. Šių gyventojų individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t. y. pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pajamų gavimą (pvz., prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos; pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti).
Gyventojai, įregistravę individualią veiklą, privalo pradėti taikyti kaupimo apskaitos principą tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jis įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai ir taiko iki veiklos pabaigos.

Tai kuo dabar tikėti

Prikabinu VMI išaiškinimą.

Tikrai taip Rolf, esate teisi
Tik ką paskambinau į VMI ir pasakė, kad tokia suma taikoma suma visoms prekėms pirktoms būtent iš degalinių. vadinasi ne tik kurui, bet ir valytuvams, jei pirkta iš degalinės galioja 500 Lt. suma.

Taip, kaip ir kitų darbuotojų traukiate priskaičiuotą DU. DB Jums tik kompensuoja išlaidas, t.y. ką sumokate darbuotojui ir sodrai DB jums iš dalies padengia.

Kaip gi neparašyta" (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) tai ir kalba eina apie kurą, bet ne apie naftos produktus?

RamunesS, jei jau esate PVM mokėtojais(jei ir neįregistravę, bet pagal atsiradusią prievolę mokate PVM) tai jau nuo šių metų privalote apskaitą vesti kaupiamuoju būtu.

[quote="Rolf"]

Rolf, ar tikrai? Juk tepalai yra ne kuras, kuriems yra taikoma tik 500 Lt, tuo tarpu prekėms jau yra 1000 Lt.

Teisingai supratote, tačiau jei jau 2009 m. individualios veiklos apskaitą vedate kaupiamuoju būdu, tai už 2009 m. metų pabaigoje priskaičiuojate mokėtinus mokesčius ir juos priskiriate tų metų sąnaudoms. Tačiau, jei šiais metais nevedate, nes tai nėra dar privaloma, tai bus privaloma nuo 2010 m., tuomet už 2009 m. sumokėtas bei VSD įmokos bus leidžiami atskaitymai 2010 m., t.y. kada jas sumokėjote, nes prievolė šiems mokesčiams, t.y už 2009 m. atsirado tik pasibaigus metams, kai suvedate visus rezultatus.

Teisingai supratote.

Pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, didesnis kaip 8 000 Lt, apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Ne individualios veiklos turto pardavimo, nuomos pajamos, gautos iš kito gyventojo - B klasės pajamos, GPM 15 proc. ir 6 proc., ne VSD įmokų objektas.
Nuolatinių Lietuvos gyventojų ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos iš juridinių asmenų - B klasės pajamos, GPM 15 proc. ir 6 proc., ne VSD įmokų objektas.

Labas rytas,
Tam kad draudimas kompensuotų patirtus nuostolius autoavarijos metu keleiviui ar vairuotojui, turite būti įsigijusi KASKO draudimą, kurio sutartyje apsaugos papildomose sąlygose esate numatę (apsidraudę) " Vairuotojo ir keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone, sąlygos Nr. 0212" pagal šio punkto draudimo sumą Jums draudimo įmonė kompensuos patirtas gydymo išlaidas.

1) registruojame pardavimus ir pirkimus:

>Įmonė X parduoda įmonei Y prekes ir savo apskaitoje daro įrašą:

D 241 Pirkėjų įsiskolinimas (įmonė Y)
K500 Pardavimo pajamos

> Įmonė Y registruoja pirkimą iš įmonė X

D 201 Atsargos
K443 Skolos tiekėjams (įmonei X)

> Įmonė Y parduoda prekes įmonei W ir apskaitoje daro įrašą:

D 241 Pirkėjų įsiskolinimas (įmonė W)
K500 Pardavimo pajamos

> Įmonė W registruoja pirkimą iš įmonės Y

D 201 Atsargos
K443 Skolos tiekėjams (įmonei Y)



2) Registruojame apmokėjimus

> Įmonė W apmoka už įmonę Y skolą įmonei X

D 243 Kitos gautinos sumos (įmonė X)
K 271 Sąskaitos bankuose

ir pagal kažkokį dokumentą (trišalį užskaitymo aktą) turi sudengti įmonė W su tiekėjo skola (įmone Y)

D 443 Skolos tiekėjams (įmonei Y)
K 243 Kitos gautinos sumos (įmonė X)

> Įmonė W praveda tiekėjui įmonei Y likusią skolos dalį:

D 443 Skolos tiekėjams (įmonei Y)
K 271 Sąskaitos bankuose

Pirmiausiai reikėtų įsivesti atskirą pirkėjų skolose subsąskaitą ir parašyti nupirktos skolos.
Kai įmonė C pasirašo sutartį dėl teisų perėmimo iš įmonės B pagal šią sutartį darote įrašą:

D 241 Pirkėjų įsiskolinimas (įmonė A) - 10 000 Lt
K 4486 Kitos mokėtinos sumos (įmonėB) - 9 000 Lt
*K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos arba 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos - 1 000 Lt

* Nežinau kokia įmonės pagrindinė veikla, todėl ir nurodžiau pajamų dvi sąskaitas, jei pagrindinė veikla skolų išieškojimas tai bus suteiktų paslaugų pajamos.

pravedate pinigus įmonei B

D 4486 Kitos mokėtinos sumos (įmonėB) - 9 000 Lt
K 271 Sąskaitos bankuose - 9 000 Lt

O kai jau gausite iš įmonės pinigus tuomet darysite įrašą:
D 271 Sąskaitos bankuose - 10 000 Lt
K 241 Pirkėjų įsiskolinimas (įmonė A) - 10 000 Lt

[quote=Rolanda]

Pvz., aš

Tuomet taip šios įmokos mažins Jūsų apmokestinamas pajams, bet savo pavyzdyje aš pateikiau jau deklaruojamas apmokestinamas pajamas, kurios gaunamos sekančiai: Viso pajamų- viso leidžiami atskaitymai

Paskaitykite čia:
www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vyk...

Dėkoju už palinkėjimą, bet pačiai iki mano profesionalumo dar labai toli. Linkiu visų pirma išmokti profesionaliai, mandagiai bei pagarbiai bendrauti

Aš taip pateikiau.

Tai esi labai prasta teisininkė, dėl pačios komentarų ir dėl to, kad geras teisininkas tokiuose portaluose tikrai nesėdės ir nekomentuos kas teršiam ir kas ne. O kadangi turi laiko čia rinkti "žvaigždutes" tai rodo pačios profesionalumą.

Sodrą mokės už 2009m. 10 proc. nuo deklaruojamos apmokestinamos sumos.

Nelabai supratau, tu čia man grasi?

DLAŽ žymėkite tiek valandų jis dirbo komandiruotėje kiek priklauso dirbti jam pagal DS.