Delspinigių skaičiavimas

Vėl šaukiuosi pagalbos, nes nebesuprantu kaip dabar man susidėlioti korespondencijas. Gerų žmonių pagalba metų pabaigai padariau saskaitų korespondencijas ir turėjau tokius likučius: VMI mums skolinga GPM delspinigius (nes buvo permoka) 138,77 lt. , mes skolingi VMI PVM delspinigių 78.99 lt. Šiais metais jokių dangstymų su kitais mokesčiais nebuvo, tačiau dėl pinigų stygiaus nebuvo laiku sumokami mokesčiai, tad tų delspinigių vėl priskaičiavo, todėl dabar paprašius suderinimo akto delspinigių likučius matau tokius: PVM delspinigių turim skoloj 0,51 centą. Beto per visą tą laikotarpį, t.y. vasario mėnesį buvom sumokėję PVM delspinigių 161 litą. Tai va, gal kas padėtumėt išspręsti dilemą, kokią korespondenciją turėjau daryti vasario mėnesį kai sumokėjom tuos delspinigius (nes skoloj metų pab buvom tik 78.99 o vėl jų priskaičiavo ir sumokėta 161 lt) , ir kokią korespondenciją daryti kai gavau suderinimo aktą? tikiuosi suprantamai aš čia parašiau..

Mielieji, sugelbėkit...

Bandysiu.
Tik iš karto perspėju, kad nežinau, kaip jūs registravote tuos delspinigių likučius apskaitoje, todėl 2 variantai:
1. Apskaitoje mokėtinų delspinigių nerodėte, tiesiog pasižiūrėjote į suderinimą, ir turite +138,77 Lt, - 78,99 Lt, viso turite delspinigių permoką 59,78 Lt metų pradžiai. Sumokate per metus iki dabar 161 Lt ir dar liekate skolingi 0,51 Lt, ko taip pat apskaitoje nerodote. Kadangi apskaitoje tų likučių ir priskaitymų nerodote (o kai kas taip ir daro), tai viso neleidžiamiems atskaitymams, delspinigių sąnaudoms ir priskiriate tuos 161 Lt.
2. Pagal suderinimo aktą apskaitoje metų pradžioje registravote:
D Mokėtini delspinigiai 138,77 Lt
K Mokėtini delspinigiai 78,99 Lt
K Delspinigių sąnaudos 59,78 Lt,
tai yra, sumažinate per daug sumokėtų delspinigių suma anksčiau užregistruotas delspinigių sąnaudas.
Sumokate 161 Lt delspinigių:
D Mokėtini delspinigiai 161 Lt
K Bankas 161 Lt.
Tačiau mokėtinų delspinigių sąskaitos kredite jums turi likti 0,51 Lt, todėl rodote tokį delspinigių priskaitymą:
D Delspinigių sąnaudos 221,29 Lt
K Mokėtini delspinigiai 221,29 Lt.

metų pabaigai padariau korespondencijas:
D 635 PVM delspinigiai 78,99
K 448xx kt. mokėtinos sumos 78,99

D 2437 biudžeto skola 138,77
K 635 GPM delspinigiai 138,77
rezultate gaunasi kad delspinigių permoka sumažinau anksčiau sumokėtas delspinigių sanaudas

Taip, teisingai darėte, kad naudojote sąskaitą "Biudžeto skola įmonei", taip daug aiškiau. Aš viską sugrūdau į vieną "Mokėtini delspinigiai".

Tai kaip tada būtų.. ne, nu tie delspinigiai mane pražudys..

Tai tada taip:
D Delspinigių sąnaudos 300,28 Lt
K Biudžeto skola įmonei 138,77 Lt
K Bankas 161 Lt
K Kitos mokėtinos sumos (mokėtini delspinigiai) 0,51 Lt.

Aš bandau dėlioti dar kitaip, bet tada delspinigių sanaudose negaunu tokios sumos kaip jūs 300,28
Kai kovo mėnesį apmokėjom PVM delspinigius
D kitos mokėtinos sumos 78,99 (uždarau likutį saskaitoje)
D delspinigiu sanaudos 82,01
K bankas 161,00

Dabar pagal suderinimo aktą bandau taip:
D delspinigių sanaudos 139,28
K kitos mokėtinos sumos 0,51
K biudžeto skola įmonei 138,77 (uždarau likutį saskaitoje)

Bet man rodos, ar taip darysite (o darote tai gerai, kam dar ir klausti?), ar kitaip, vistiek realios delspinigių sąnaudos išeina 221,29 Lt.

Tai kad vis abejoju...

Sveiki
Prašau pagalbos, mes pirkėjai, sutartis su tiekėju atsiskaitymas grynais per 21 d., pavėlavom atsiskaityti, nes 3 mėn. nevažiavo agentas ir negalėjom sumokėti grynais. Paštu gavom delspinigių aktą, kuriame už pavėluotas dienas priskaičiuota 0.2 proc.
Ar čia viskas tvarkingai ir mes privalome mokėti delspinigius

Delspinigiai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir įstatyme apibrėžiami kaip įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ) 6.71 str. 1 d.). Delspinigiai ir bauda yra netesybų rūšys: bauda įprasta vadinti netesybas, kurios išreikštos konkrečia pinigų suma ar prievolės procentu, o delspinigiais – tas netesybas, kurios skaičiuojamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą nepertraukiamai (pvz. už kiekvieną pradelstą dieną). Taigi netesybos yra platesnė sąvoka, apimanti delspinigių sąvoką.
Įstatymas numato būtinąjį reikalavimą susitarimo dėl netesybų formai – susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis ( 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Kadangi delspinigiai yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Netesybos taip pat padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymų terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( baudinių netesybų nėra numatyta. Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2005).
Dėl tokio netesybų reglamentavimo komercinių sandorių šalys patenka į dviprasmišką situaciją. Pagal 6.189 str. 1 d. teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę pradelsimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Todėl šalis, kurios naudai pradelsiama įvykdyti turtinę prievolę be abejo tikisi, jog jai teismo keliu bus priteista dėl prievolės neįvykdymo susikaupusi skola. O taip pat ji tikisi, kad bus visiškai patenkintas ir jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Tačiau toks minėtos įstatymo normos aiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikomas netinkamu, nurodant, kad, nepaisant to, kokiu būdu yra nustatytos netesybos (įstatymo, sutarties ar teismo), teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-552/2005, 3K-3-578/2004 ir kt.).
Teisė teismui sumažinti netesybas numatyta 6.258 str. 3 d. įtvirtinta iš esmės ta pati nuostata, tačiau čia vartojama ,,neprotingai didelių“ netesybų sąvoka, kurią nustačius teismas gali netesybas sumažinti. Tai reiškia, kad netesybų dydžio klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-107/2006, 3K-3-358/2005 ir kt.).
Netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis ne tik tuomet, kai kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą. Teismų praktiką formuojančiose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse yra ne kartą konstatuota, kad komercinėje praktikoje vis dar įprastas 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių dydis yra per didelės netesybos minėtų straipsnių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-552/2005 ir kt.). Tačiau, kaip minėta, visais atvejais netesybos mažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką įprasti delspinigiai yra 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K–3–173/2006). Pažymėtina, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos ( 6.73 str. 2 d.).

Tai kaip turi būti paskaičiuoti delspinigiai 0.2 ar 0.02 proc.

Norint kad teismas patenkintų ir nesumažintų netesybas, tai reikia skaičiuoti 0.02 proc.

Bet jeigu sutartyje numatyta 0.2 proc., kaip tada išeina, kad reikia skaičiuoti 0.02 proc.

Jei sutartyje taip yra numatyta ir abi šalys yra tokią sutartį pasirašę, tuomet reikia laikytis susitarimų ir skaičiuoti 0.2 proc. Tačiau jei skolininkas atsisakytų juos apmokėti, tai kreditorius būtų priverstas kreiptis į teismą dėl nesumokėtų pagal sutartį delspinigių ir teismas jau šiuo atveju tikrai tokio dydžio delspinigių nepripažintų pagrįstu reikalavimu, jis galėtų juos arba sumažinti ar net visai netenkinti ieškinio.

Sveiki,
kiek žinau, delspinigių negalima skaičiuoti ilgesniam terminui kaip pusė metų. Taip?
Tai tuomet jei norima delspinigius paskaičiuoti už pora metų, reiškia reikės rašyti tokias pačias sąskaitas (skirtingais numeriais), ta pati suma, ta pačia data, tik jos bus keturios. taip išeina?

Taip, delspinigius galima skaičiuoti tik už 180 dienų. Tai prie ko čia keturios sąskaitos

delspinigia skaičiuojami nuo sąskaitos išrašymo dienos iki apmokėjimo dienos. jeigu sąskaitos nėra apmokėtos jau du metus, tai kaip už tuos du metus paskaičiuoti delspinigius?

Paskaičiuosite tik už 180 dienų. Už likusias dienas skaičiuoti negalite.