crumpett rašė:
Sveiki, turiu klausimą:
Ar teisinga būtų, jei suderinimo akte, nurodyčiau, kad jei pirkėjas nesumokės skolos per nurodytą terminą, pradėsim skaičiuoti delspinigius nuo sąskaitos išrašymo dienos? Ar delspinigiai turėtų būti skaičiuojami praėjus laikui, nurodytam suderinimo akte?
Neteisingai.
Įstatymas numato būtinąjį reikalavimą susitarimo dėl netesybų formai – susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Tad suderinimo aktas nėra tas rašytinis dokumentas, kuriame šalys susitaria dėl netesybų, šiuo atveju skaičiuoti delspinigius.
crumpett rašė:
Ir visgi ar galėčiau delspinigius kaip palūkanas skaičiuoti pagal CK6 6.210 strp. 2. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio? Ar tiesiog nurodyti, kad skaičiuojam 0,02 proc.?
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo arba šalių susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pažymėtina, jog tam tikriems sandoriams įstatymas numato palūkanų skaičiavimo išimčių. Pavyzdžiui CK 6.360 str. 5 d. numatyta, kad kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus esant vartojimo pirkimo-pardavimo santykiams, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos.
Apibendrinant:
• Šalių sudaromas susitarimas tiek dėl delspinigių, tiek dėl palūkanų turi būti rašytinis;
• Normalus delspinigių dydis yra 0,02 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos;
• Įstatyme numatytos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia papildomai įrodinėti