Ačiū už pagalbą

Ačiū, Tininga. O man čia šiaip klausimas, o kaip man žinoti pildant popierius Sodrai, kiek tas žmogus turi stažo?
Kiekvieną kartą kažkur tikslintis? Kaip Jūs darote?

Sveiki,
pagelbėkite prašau.
Įdarbintas žmogus po mėnesio susirgo. Išsiunčiau pranešimą į sodrą, pasirodo jis neturi reikiamo darbo stažo.
O tai darbdavys taip pat neturi teisės mokėti jam už tas dvi dienas? Gausis visai neapmokamos dvi dienos iš darbdavio pusės, taip?

Ačiū, einu kurti tarpinės sąskaitos

Sveiki,
gal kas galėtų pasidalinti patirtimi. Kaip Jūs darote užskaitas Pragmoje, jei yra ir pirkėjo ir tiekėjo (to pačio kliento) skolos.
Nesugalvoju jokio kito varianto, tik per tarpinę sąskaitą.
Kaip Jūs darote?

Laba diena,
gal aš ne visai toje temoje,bet apie dokumentų saugojimą
Man įdomu, ar spausdinate visus dokumentus iš buhalterinių programų, juos pasirašynėjat ir segat į segtuvus? Na tarkim buhalterines pažymas, IT žiniaraščius, DU žiniaraščius, įvairias deklaracijas?
Įmonės vadovas planuoja diegti dokumentų valdymo ir apskaitos sistemą kuri palaiko elektroninio parašo funkciją. Iš principo užtektu jam dokumentą nusiųst, jis deda el.parašą ir išsaugau savo kompe. Man kažkaip šita mintis nelabai patinka, nes visos valstybinės institucijos kuičiasi popieriuose, nepasakysi jiems "va imkite diską su duomenim". Esu pripratusi, kad visi dokumentai pasirašyti guli segtuvuose. Bet dabar iškilo klausimas, ar iš principo įmanoma kitaip? Kur yra reglamentuota kaip turi būti saugomi duomenys (el.laikmenoje ar segtuve)?
Būsiu dėkinga jei pasidalinsite patirtimi

Ačiū Jums,
pabandžiau siųsti per PT, leido. Kadangi periodas jau praėjęs, tai leidžia registruoti tik kaip taisymą su paaiškinimu.
Bet išsiunčiu, fuuuuu...

Sveiki,
gal kas susidūrėt su tokia sitaucija, kai buvo pamiršta pranešti apie nemokamas atostogas (12SD). Tos atostogos suteiktos birželio mėn., apsižiūrėta tik dabar. Bandant siųsti per EDS meta klaidą, kad neteisinga pradžios data.
Gal šiuo atveju nebeleidžia pateikti pavėluotai?

Sveiki, norėčiau pasitikslinti.
Mūsų vadovas nusprendė rašyti PVM sąskaitas avansu. Pvz., liepos gale už rugpjūčio mėnesio paslaugas. Bet tai ne išankstinės sąskaitos, o normalios PVMinės.
Kaip teisingiau susitvarkyti? Juk ir PVM ir sąnaudos gaunasi kito mėnesio. Perkėlinėti?
Žiūrint iš vienos pusės, kad kaip ir nieko nenuskriaudžiam nes PVM'ą nuo tos sąskaitos sumokam VMI avansu, bet iš principo sistema klaidinga

Sveiki,
gal galėtų man kas pasakyti, ar įmanoma Pragmoje pasiskaičiuoti DU, kai atlyginimas keičiamas pvz. vidury mėnesio?
Tarkim iki 15d. buvo 2000Lt., nuo 15d. 3000Lt.
Ar iš principo įmanomas algos keitimas mėnesio eigoje, ar tik nuo mėnesio pirmos dienos.

Labai ačiū Jums už pagalbą

Ačiū, Elste.
O kokie nors kiti variantai galimi, kur įtakos daro vaikų amžius?
Nes kaip suprantu, jei savo noru, tada aplamai jokių bėdų nelieka.
Čia ko gero reiškia, kad mes jo negalėtume atleisti pagal 129str, taip? Nes pagal 125, 127 ir 136 DK str. bėdų kaip ir nekiltų. Ar teisingai?

Sveiki,
prašau padėti išsiaiškinti.
Reikia atleisti žmogų, dirba jis 1,5m bet neatlieka savo funkcijų kaip turėtų. Jokios nuobaudos oficialiai skirtos nebuvo. Savo noru manau neišeis, vadinasi variantai lieka tokie:
šalių susitarimu, tada priklausytų 2 VDU kompensacija;
arba pagal 237 str., bet iki atleidimo dar reikia praeiti du etapus (pastaba ir papeikimas).
Darbuotojas turi vaikų iki 14m. Ar šiais dviem atvejais tai dar ką nors keičia?

Ne, jis ne PVM mokėtojas.

Raini, taip sudaroma sutartis, pagal kurią jis kiekvieną mėnesį mums išrašo sąskaitą. Čia kažkas panaušaus kaip pas mus individuali veikla. Tai va pagal tą sąskaitą ir prisiskaičiuočiau PVM'ą ir dėčiau į atskaitą.
Dar pasiskambinau į VMI, mane patikino, kad jokio skirtumo, fizinis ar juridinis asmuo, prievolė prisiskaičiuoti PVM pereina pirkėjui, t.y.mums. Ir jei tai mūsų veiklai tinkamos sąnaudos, tą prisiskaičiuotą PVM'ą galime dėti į atskaitą.
Tik bėda, kad aš vien mokesčių konsultantais nebepasitikiu, o kalbą eina apie didelę sąskaitą, nesinori privelti klaidų.

Sveiki,
o kaip su PVM'u, jei mes PVM mokėtojai perkame paslaugas iš fizinio asmens (na tarkim atstovavimo paslaugos), kuris yra trečiojoje šalyje?
Ar atsiranda mums prievolė prisiskaičiuoti PVM'ą?
Ir ar galime mes tą priekaičiuotą PVM dėti į atskaitą, jei teikiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su mūsų vykdoma veikla?
Man atrodo kad galime, bet norėjau pasitikslinti

Na čia valdžia išlošia, aš tik daugiau darbo turiu
Tai jei teisingai suprantu, jei žmonės dirba tas pačias 5 d.d. tai ir koeficientas jiems lieka 0,7.
O valandos vidurkis man baisus dėl to, kad Pragma (su kuria dirbu) leidžia nustatyti tik vieną variantą t.y. arba dienos vidurkį, arba valandos. GAunasi kad kiekvienam darbuotojui vos ne rankomis reikia skaičiuoti darbo užmokestį, o kai žmonių nemažai, tai toks užsiėmimas užima daug laiko. Užtai ir galvoju ką man dabar daryti. Ar aš čia labai nusižengiu jei skaičiuoju vidutinį dienos DU, ar keisti visą apskaitos politiką ir skaičiuoti visiems vidutinį valandos vidurkį

Sveiki,
labai prašau pagalbos.
Mūsų įmonėje keliems darbuotojams pakeistas darbo laikas ir nustatytas po 4 val per dieną. Gaunasi 20d.d. 80 d.val. Darbo užmokestis nekito.
Kas mėnesį darbo užmokestį skaičiuodavau standartiškai, vidurkis skaičiuojamas pagal dienas, skaičiuojant atostoginius taip pat. Dabar pasiskaičiau šitą temą ir išsigandau, kad ne taip skaičiuoju. Pagal VDU skaičiavimo tvarką išeina, kad turėčiau išleidžiant žmogų atostogų skaičiuoti ne vidutinį darbo dienos, o vidutinį valandos atlyginimą. O atleidimo atveju, darbo dienų koeficientas taip pat keičiasi. Pas mus 5 d.d. savaitė, tai jei žmogus dirbo po 4 val per diena, tai jam koeficientas ne 0,7?
Padėkite susigaudyti ar labai daug taisymo sau prisidariau

DKate, pamečiau 1val.
Ačiū už pagalbą susidėliojant mintis.

Alina, ačiū.
O gal dar kas turit minčių kaip elgtis tokioje situacijoje.
Žmogus, dirbantis po 4 val. dalyvavo mokymuose. Mokymai trunka 2d. po 8val. Gaunasi kaip ir 2x3val viršvalandžių. Bet yra darbuotojo prašymas ir direktoriaus sutikimas keisti grafika ir kitas kelias dienas sutrumpinti darbo laiką tom 3val. Bendra mėnesio valandų suma gaunasi nepakitusi, tik gaunasi kad jis dirbo visą mėnesį grafiku po 4d.val., bet mėnesio vidurį tas grafikas buvo pakeistas ir jis vyko į mokymus dvi dienas ir ten dirbo po 8val., o po to kelias dienas tik po 1val. per dieną, kad nebūtų viršvalandžių.
Man kyla klausimas ar iš principo taip galima daryti ir ar šiuo atveju neatsiranda reikiamybės naudoti suminę darbo laiko apskaitą
Ar tiesiog imama, kad jis dirbo nustatytą darbo dienų skaičių (kuris išliko nepakitęs) ir nustatytą valandų skaičių (kuris mėnesio bėgyje taip pat išsilygina).

Sveiki,
turiu klausimą.
Pas mus įmonėje, keliems asmenims pagal poreikį pakeistas darbo grafikas ir nustatytas ne visas darbo laikas. Tarkim, dirba žmogus po 4valandas per dieną. Ar kuom nors skiriasi jo darbo užmokesčio skaičiavimas? Jo darbo užmokestis nesikeitė.

Kiek aš suprantu, pasikeičia tik nustatytas darbo valandų skaičius. Jei buvo pvz. 21d.d. ir 168d.val., tai dabar bus 21d.d. ir 84d.val.
Dėl to vidutinis darbo dienos užmokestis taip pat neturi keistis?

Sveiki,
mes iš banko gauname kredito limita tam tikrai sumai. Kai ją panaudojam banko išraše atsiranda suma su minusu.
Kaip tai teisingai atvaizduoti apskaitoje? 27 sąskaita negali būti minusinė. Ar gali?
Atsiprašau gal ir už durną klausimą, tiesiog dar nebuvau su tuom susidūrus.
Ar tai 27 sąskaita su minusu, ar įsipareigojimas bankui 4421 pvz.?

Raini, labai labai ačiū.

Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos atsirado registruojant pelno mokesčio turtą:
D170 Atidėtojo pelno mokesčio turtas
K652 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

O įrašas 651 sąskaitoje atsiradotaisant praeitus metus. P/N atsakaitoje ir deklaracijoje PLN204 buvo apskaičiuotas ir parodytas didesnis pelno mokestis, paskui tikslinom PLN204 ir mažinom pelno mokestį. Metai buvo uždaryti, tai viska dėjom per 2010m.

Faktiškai viskas atvaizduota taip:
D445 Pelno mokesčio įsipareigojimai (sumažinom pelno mok.įsipareigojimus)
D26321 Deklaruota pelno mok. permoka (dar atsirado pelno mok. permoka)
K651 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai (sumažinami pernai metais atvaizduoti pelno mokesčiai)

Tikiuosi kad teisingai

Ačiū kad atsiliepėt, Raini.
Aš čia skaičius tokius pavyzdinius surašiau.
PLN204 aš tikrai gaunu beveik nulinį pelno mokestį nuo 100 000Lt apmokestinamojo pelno, nes pritaikau MTEP lengvatą, turim daug sąnaudų priskiriamų šiai veiklai, tai gaunasi kad turim apmokestinamojo pelno, bet pelno mokesčio neatsiranda.
Čia ir gaunasi neaiškumas.
Turiu du įrašus 651 ir 652 sąskaitose, kurie kaip ir turėtų mažinti pelno mokestį. BEt pelno mokesčio neturiu. Ir nesugalvoju kaip buhalteriškai tai sutvarkyti., kaip teisingai uždaryti šias saskaitas.

Labas rytas, aš dar su tuo pačiu klausimu.
Gal dar iš kitos pusės paklausiu.
Jei P/N ataskaitoje aš gaunu apmokestinamąjį pelna pvz. 100000Lt. Suskaičiavus deklaracijoje pelno mokesčio turim kokius 5Lt. Bet apskaitoje, sąnaudose aš turiu Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudas (tarkim 1000Lt), kurios turėtų mažinti pelno mokestį. Kaip teisingai sudėti į P/N ataskaita?

Pelnas prieš mokesčius - 100000
Pelno mokestis - 5
Grynasis pelnas - 99995

Bet ką daryti su tais 1000Lt, kurie turėtų mažinti pelno mokestį?

Pagelbėkite prašau

Sveiki,
labai prašau pagalbos.
Turiu sąnaudose dvi tokias sąskaitas su kreditiniais likučiais:
651 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai-1000Lt
652 Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos(pajamos)-2000Lt.

Pelno mokestis kredite atsirades nes buvo daromi taisymai pernai metų pelno mokesčio ir jis sumažintas.
Atidėtasis pelno mokestis atsirado nuo atostoginių rezervo.

Kur man reikėtų juos parodyti?

Aš suprantu, kad apskaičiuoju apmokestinamąjį pelną iš 61-63 klasių. Keliu į pelno mok.deklaraciją, skaičiuoju pelno mokestį.

Tai jei tarkim gaunu apmoketinamaji pelna 100 000Lt
Pelną pagal deklaraciją 16000Lt
Tai mano grynasis pelnas nebus 84000Lt, nes dar reikia parodyti 651 ir 652 sąskaitas?

Jei likučiai tose sąskaitose kreditiniai ir jie kaip ir mažina sąnaudas, tai jie man mažins pelno mokestį?
Nebesugalvoju, padėkit

Sveiki,
o ar gali būti toks dalykas, kaip panauda ne tik darbo metu, bet visą parą. Tarkim darbuotojas sudaro panaudos sutartį su įmone metams. Palieka auto sausio 01 ir pasiims birželio 01. Panauda 24val.per parą. Ar taip galima? Ar tada geriau forminti nuomą?
Bėda ta, kad vieno darbuotojo automobilį nori apdrausti įmonė ir nesinori kad atsirastų pajamų natūra, nes įmonė naudojasi darbo metu, o pats darbuotojas irgi juo važinėjasi

Sveiki,
gal kas galėtų pakonsultuoti.
Perkam kompiuterinę programą, įgyjam į ją visas teises ir užsiimsim tos programos licencijų platinimu.
Kaip apskaityti tą įsigytą programų paketą? Kaip ilgalaikį turtą? Ir skaičiuoti nusidėvėjimą kas mėnesį?
Direktorius kalba apie investicijų parodymą balanse ir įsivaizduoja kad tas turtas turi atsispindėti kaip investicija.
GAl kas turit kokių minčių kaip reikėtų teisingai tai apskaityti?