17 str. komentaras:

6.20. Dėl biuro interjero puošimo išlaidų.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų galima atskaityti ne tik pajamoms uždirbti patirtas sąnaudas, bet ir sąnaudas būtinas ekonominei naudai gauti. Todėl biuro interjero puošimo išlaidos, kaip, pvz., puokščių, dekoratyvinių elementų, gyvų gėlių įsigijimo išlaidos laikomos leidžiamais atskaitymais, jei šios išlaidos įmonei teikia ekonominę naudą.

Todėl traukti į paprastas sąnaudas.

Nieko nereikia atsiprašinėti-kuo daugiau-tuo geriau , o be to aš apie apmokestinimą nieko neparašiau

Yra tokia sąvoka-maistpinigius moka kai kurios viešosios įstaigos-sporto klubai sportininkams, normos patvirtintos sporto departamento bei finmim.
Gal kam prireiks:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=3982...

Nelabai suprantama-ar tas pačias prekes parduoda pigiau ir brangiau? Jei visiškai tas pačias, tai čia nei perteklius nei trūkumas. Paaiškink plačiau-kokios tai prekės-skirtingos, ar tapačios?

O delspinigiai kam-tiekėjams? Tai 2001 m. buvo D 64X/K 450? Tada klausimas, ar sumokėjote juos ir ar liko skola tiems tiekėjams iki koregavimo.

Jei 2001 m. traukei į netekimus, tai šiais metais koreguojantis įrašas turi būti per pagautę: D 45/K 54X ir jei dar skola koregavimo metu tiekėjams buvo, o jei skolos nebeliko-tada debetuoti gautinas sumas-jie jums liko skoloje tuos permokėtus delspinigius.

Na, jūs darykit kaip norit, o aš-kaip aš noriu :). Įrankius ir kitą TT perkam kiekvieną mėnesį beveik vienodais kiekiais, todėl laikyti kažkur pakabintus ir nurašyti neaišku kada ir neaišku kur nėra prasmės. Kai skaičiuoju kas mėn kiekvieno gaminio faktinę savikainą, rezultatas gaunasi gana tikslus. Jei laikomės nuostatos, kad nurašome į sąnaudas, išdavus naudoti, kam tada stebėti, kada jis sugedo?
Gaminio savikainą pas mus sudaro-tiesioginės išlaidos:medžiagos, atlyginimai, soc.draudimas, ... ir netiesioginės išlaidos: įrankiai ir kitos atsargos (neįeinančios tiesiogiai į gaminio sudėtį), samdomų mechanizmų patarnavimai, nusidėvėjimas ir t.t.
O kai nurašote po kažkiek laiko, kai tarkim sugenda-kur pakliūva to TT savikaina? Manau vistiek prie netiesioginių gamybos išlaidų.
Kiekvienas pasirenka jiems priimtiną sistemą.

Kai aš skaičiuoju pilną gaminio savikainą-tą darau tik vidinėje apskaitoje, į ją traukiu viską-ir administracines išlaidas, bet tai tik vidinėje apskaitoje (menedžmento), ne finansinėje. O į gamybos savikainą TT traukiu-aš kaip TT apskaitau: atsuktuvus, plaktukus, gręžimo įrankius, peilius ir viską, kas tiesiogiai susieta su gaminio gaminimu. Neįsivaizduoju, kur juos nurašyti-tikrai ne į veiklos sąnaudas. Kas konkrečiai pas mus susieta su gamyba-viskas ten ir patenka.

Įtakoja tada, kada fiksuoju gaminio faktinę savikainą-apskaitą vedu pagal faktines gamybos išlaidas-turiu galimybę taip skaičiuoti kiekvieną mėnesį-nenaudoju planinės savikainos, visas gamybos išlaidas skirstau kiekvieną mėnesį pagal faktą (gaminiai nestandartiniai, pagal kiekvieną gaminį atskirai, vieno gaminio gamybos ciklas pereina iš mėnesio į mėnesį, fiksuojama griežtai nebaigta gamyba pagal kiekvieną gaminį kiekvieną mėnesį).

Kabliukų mokesčių požiūriu nematau, nes parašyta aiškiai-sąnaudos į tą mokestinį laikotarpį, kada pradėtas naudoti. Bet yra kita priežastis-įmonės veiklos ypatumai. Pvz mano gamybinėje įmonėje tiesiog būtina kiekvieną mėnesį nurašinėti, kitaip neturėsiu tikslios gaminių savikainos. Akcininkai ir įmonės vadovai dažnai reikalauja kasmėnesinių balansų, o nurašant kartą per metus vaizdas bus iškreiptas. Reikia taikytis prie įmonės vykdomos veiklos.

TT nurašymo aktus rašau vieną kartą per mėnesį.

13 str.:
4. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti.

todėl įmonės pasirenka skirtingą nurašymo dažnį-vieni-kartą per mėn., kiti-kartą per ketvirtį, net kartą per metus-priklausomai nuo įmonės poreikių ir vidinės tvarkos.

skyrelyje-failai-yra inventorizacijos formų

Reikia atlikti pilną inventorizaciją-ir banką, ir kasą, ir skolas ir t.t. Blankų formos yra pirkti, dar daugelis turi diskeliuose, gal ir forume buvo įdėta-bandykite ieškoti.

Rigita, jūsų įmonė įregistruota 1999 m.-veiklą turbūt vykdėte, tai ir pajamų turite-kodėl prašo verslo plano? Mes registravomės neturėdami visai pajamų-jokio plano neteikėme, tik sutartis, o turint pajamų reikėjo tik sąskaitų-faktūrų kopijas pateikti, kad aplamai pajamų turime.

Apie natūralią netektį: 23 str. komentaras:

www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/Pelno/p22_24.doc

ir be jokio kito turto gali skolintis iš akcininko nedaugiau kaip 10 000 Lt!!!!!
Vot kak paliučajieca.....

Na ir aš nesupratau-tikrai manau daug kas skolinosi iš savo akcininkų ir didesnėm sumom, nei nuosavas kapitalas

Jei viršija natūralios netekties ribas-
66 str.

2. Paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, nebebus naudojamos PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.

Reikia ne priskaičiuoti pardavimo PVM, o tikslinti atskaitą-64 ir 65 langeliuose.

Taip, supratai teisingai, Devi, mes diskutavome Giedrėjos klausimą.

Dėkui paukščiui Svarbu buvo išsiaiškinti, kad galima ir niekas nedraudžia skolinti pinigus gyventojams išvis be palūkanų. Atsakomybė prieš akcininkus-čia jau kitas aspektas, į tai aišku reikia atsižvelgti, nors kartais ir skolini vieninteliam akcininkui.

Įdomu visdėlto ir dėl to kuro perpardavimo. Forume jau buvo diskutuota-kaip išsisukti, parduodant transporto priemonę su kuro likučiu bake, nes sąskaitoje išskirtą kuro pardavimą VMI traktuoja kaip veiklos vykdymą be licenzijos, nors tai gali būti aplamai tik vienkartinis atvejis. Vis sukame galvas, kaip apeiti, o gal ir čia nereikia nieko apeidinėti??

Gal ir taip-bet užtenka vieną kartą perparduoti kurą be licenzijos-ir problemos garantuotos.

2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo

Man atrodo, kad kaip tik priešingai-skolinti fiziniams asmenims gali (su paskolos dydžio aprobojimais), bet palūkanų skaičiuoti negali, nes tai bus paskola už atlygį-gaus pajamas-vykdys kredito įstaigos veiklą. Kaip jūs manot?

O situacija ištikrųjų įdomi-išmoki avansą, užsienyje (pvz Švedijoje) tikrai vos pakanka tų dienpinigių pavalgyti ir.t.t.-žmogelis viską išleido realiai pragyvenimui-grįžta-algelė 430, sugrąžink būk mielas 625 litus.

Iš išmokamų dienpinigių

Saulele, aš keletui Klaipėdos firmų išsiuntinėjau meilu užklausimus-gavau krūvas pasiūlymų-sėdėjau, lyginau analogiškų produktų kainas, skambinau ir klausinėjau. Buvo ir taip-sakau-kažkur ten siūlo pigiau, sako-pasakykit-kiek, pasiūlysim dar pigiau

Derybom dėl kainų erdvės yra.

Nea, Klaipėdoje neprašė nė karto, nebent tvarka pasikeitė. Juokingi jie-aišku tabelis bus toks, koks reikia.

Taip, reikės-ant firminio blanko, būtinai su antspaudu ir vadovo parašu, prašymas tikslinimui su paaiškinimu, kodėl tikslinat.

Jei norėsim mokėti mažesnius dienpinigius- reikės apsiginkluoti labai rimtai surašytais ir darbuotojų pasirašytais įsakymais dėl dienpinigių sumažinimo, nes Sodra pradės kabinėtis-tokie pinigėliai jai

Ne filmai svarbiausia-regėjimas manau svarbiau Kad akelės nepavargtų-siūlyčiau LCD. Jei paprastą-tik 17 colių, o LCD 15 colių prilygsta paprastam 17 colių.

Kažkada senajame akcinių bendrovių įstatyme buvo draudžiama skolintis iš fizinių asmenų, jau senokai pakeista. Gal todėl ir liko tie prisiminimai.

780 nutarimas:
8. Pardavėjas, nesantis PVM mokėtoju, sąskaitos faktūros neprivalo naudoti tais pačiais atvejais, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu ir šia tvarka PVM mokėtojas neprivalo naudoti PVM sąskaitos faktūros. Tokiu atveju naudojami kiti apskaitos dokumentai (ta pačia tvarka kaip ir PVM mokėtojų atveju).

. Kai PVM mokėtojas prekes tiekia arba paslaugas teikia fiziniam asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nesančiam apmokestinamuoju asmeniu, toks prekių tiekimas ar paslaugų teikimas gali būti įforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu, kuriame nurodomi visi Lietuvos Respublikos buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatyti privalomi tam apskaitos dokumentui rekvizitai (kai šiems dokumentams kiti teisės aktai nustato papildomus reikalavimus, – atitinkančiu šiuos papildomus reikalavimus). Pirkėjo prašymu turi būti nurodomi ir kiti papildomi rekvizitai (pirkėjo vardas, pavardė, asmens kodas ar panašiai). Jeigu tokiam pirkėjui išduodamas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, iš kurio galima nustatyti tą pačią informaciją, kuri turėtų būti pateikta laisvos formos apskaitos dokumente, atskiras laisvos formos dokumentas gali būti neišduodamas, jeigu pirkėjas jo nepageidauja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais apskaitos dokumentai gali būti neišrašomi.

Jau diskutavome kitoje temoje-ką galima nustatyti iš 10 formos ar PP kvito ir ?

O kad draudimas neprivalo-visi prisimenam, galioja polisas.

daryčiau taip:
1. 2002 m. fin apskaitoje su buhalterine pažymą praeitų metų taisymo įrašas:
D6XX (kokia nors neleidžiamų atskaitymų sąskaita)
K 4702 (mokėtinas 2001 m. pelno mokestis
2. Sitas mokestis patenka į pelno-nuostolio ataskaitą kartu su kitom sąnaudom, ne su pelno mokesiu.
3. 2002 m.Pelno mokestį paskaičiuoji pelno mokesčio deklaracijoje, kur tą 2001 m. mokėtiną pelno mokesčio sumą parodai kaip neleidžiamus atskaitymus 22 langelyje.
4. Gautą pelno mokesčio sumą trauki į pelno nuostolio ataskaitą ir gauni likutinį pelną po apmokestinimo, kuris po paskirstymo pateks į balansą.
Taip per sąnaudas ta klaida bus ištaisyta.