Paskolos tarp sasijusių vienetų

2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo

Man atrodo, kad kaip tik priešingai-skolinti fiziniams asmenims gali (su paskolos dydžio aprobojimais), bet palūkanų skaičiuoti negali, nes tai bus paskola už atlygį-gaus pajamas-vykdys kredito įstaigos veiklą. Kaip jūs manot?

Kredito įstaigos veikla manau yra tada, kada skolinimas vyksta pastoviai, o jeigu įmonė paskolino vieną ar du kartus, tai čia tikrai ne kredito įstaigos veikla ir palūkanos tikrai nėra vienas iš pagrindinių kriterijų, kad tai būtų galima traktuoti kaip kredito įstaigos veiklą.

Gal ir taip-bet užtenka vieną kartą perparduoti kurą be licenzijos-ir problemos garantuotos.

Labai panašu į tiesą :)


[quote:4999f329a9]2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo

Man atrodo, kad kaip tik priešingai-skolinti fiziniams asmenims gali (su paskolos dydžio aprobojimais), bet palūkanų skaičiuoti negali, nes tai bus paskola už atlygį-gaus pajamas-vykdys kredito įstaigos veiklą
. Kaip jūs manot?[/quote]

Pirmiausiai visi sutiko ir taip yra, kad skolintis UAB gali iš savo akcininkų, fizinių asmenų, ir iš kitų juridinių asmenų, nebūtinai akcininkų, įskaitant ofšorą.
Paskolinti gali ne daugiau negu nuosavas kapitalas. Čia pirmas ir esminis skirtumas nuo kredito įstaigos, nes kredito įstaiga gali ir visais atvejais viršija šią sumą, nes skolina ir surinktus iš asmenų indėlius.
Ar gali skolinti už palūkanas? čia svarbiausias aktas šiuo metru finansinių įstaigų įstatymas (toliau Įstatymas) (įsigaliojo tik 2003 07 01.).
AB įstatymo 16 str. ir įmonių įstatymo 12 str. pasakyta, kad AB ir UAB negali versti kredito įstaigos veikla.
Įstatymo 2 str. 23 dalis:
Kredito įstaiga – Lietuvos Respublikos įmonė kurie turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei piniginių paskolų teikimu ir prisiimantys su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Dar 3 str. 4 d. nurodytos išimtinės teisė kredito įstaigos, tarp kurių viena labai įdomi - tik kredito įstaiga gali skolintis iš kitų asmenų daugiau negu nuosavas kapitalas! bet čia įdomu bet nesusiję tiesiogiai.
Esmė: tike bankų įstatymuose tiek finansų įstaigų įstatyme, tiek yra skiriamos dvi rūšys sutarčių: paskola ir kreditas. Kreditus duoda kredito įstaigos ir tai yra jų pagrindinė veikla ir jie jos skolina iš esmė jau pasiskolintus pinigus, perskolina ir TAI YRA VERSLAS -Nuolatinė veikla versliškumo požymis kitaip sakant.

Paskola yra paprastesnis dalykas, jas gali teikti visi kas nori, ne tik kredito įstaigos. nendraudžia paskolą teikti už palūkanas netgi preziumuoja kad kai pinigai tai atlygintinė tarp juridinių asmenų. AB numato teisę skolinti ir nenumato jokio ribojimo dėl palūkanų nenustatymo ar jų dydžio.
Todėl tikrai manau galima skolinti ir fiziniam ir juridiniam asmeniui ir už palūkanas ir be jų. nuosavo kapitalo ribose.
Toliau jeigu skolina susijusiam asmeniui ir dar be palūkanų, kur nauda įmonei? pinigai tik užkonservuojami, todėl aš akcininkas būdamas tikrai turėčiau teisę pareikšti ieškinį dėl to, kad daroma žala bendrovei, kurios minimalus dydis tikrai galėtų būti, palūkanų suma, kurią gautų bendrovė jei tuos pinigus kaip indėlį padėtų. Žalą atlyginti turėtų adm vadovas ar valdyba kurie sudarė tokį sandorį, tai turėti reikia omenyje.
Ir dar šiaip vakar seminare "lietuvoj" buvo pasakyta ernst and joung p. Lisausko ir su tuo sutiko vasiliauskas, kad kai bendrovė skolinasi iš savo akcininkų tai ji neprivalo laikytis tos vyriausybės skelbiamos palūkanų normos, jeigu realiai palūkanos rinkoje yra didesnės. Ta prasme visą palūkanų sumą net jeigu ji didesnė gali nurašyti. Čia tik atsakomybė vėlgi gali teoriškai kilti vadovo ir valdybos.
Nereikia skaityti vien tik įstatymo raidės bet reikia ieškoti jo turinio ir turinio esmės, o šiuo atveju esmė, kad nesiverstų bankų ar kredito unijų veikla paprastas UAB. Todėl paskolinimas kai tai nėra tavo pagrindinis pajamų šaltinis ir pagrindinė veikla ir tu tai darai nesistemingai - tai tikrai manau gali skolinti už palūkanas.
tiek.

Dėkui paukščiui Svarbu buvo išsiaiškinti, kad galima ir niekas nedraudžia skolinti pinigus gyventojams išvis be palūkanų. Atsakomybė prieš akcininkus-čia jau kitas aspektas, į tai aišku reikia atsižvelgti, nors kartais ir skolini vieninteliam akcininkui.

Įdomu visdėlto ir dėl to kuro perpardavimo. Forume jau buvo diskutuota-kaip išsisukti, parduodant transporto priemonę su kuro likučiu bake, nes sąskaitoje išskirtą kuro pardavimą VMI traktuoja kaip veiklos vykdymą be licenzijos, nors tai gali būti aplamai tik vienkartinis atvejis. Vis sukame galvas, kaip apeiti, o gal ir čia nereikia nieko apeidinėti??

Arba aš "neįskaitau", tačiau niekur nerandu įsatytme parašyta, kai akcininkai skolina įmonei pinigus, ta suma negali viršyti įstatinio kapitalo. Parodykit man.

Rodau:
1. Ne įstatinio, bet nuosavo kapitalo
2. Akcinių bendrovių įstatymo 16str.2dalis
3. Jis cituojamas vienoje iš šios temos ankstesnių žinučių

Taip, kad nuosavo pamačiau, bet įstatyme apriboja " Bendrovės fizin ... asmenims paskolintų lėšų suma...". Aš suprantu, kad ne pasiskolintų, o paskolintų... Ar aš nebesuprantu visai nieko?

Taip, supratai teisingai, Devi, mes diskutavome Giedrėjos klausimą.

Labai atsiprašau, turbūt visai "iškritau iš konteksto..". Aš klausiau, kaip yra su paskolintais iš akcininko pinigais įmonei? Ar yra riba tas nuosavas kapitalas, ar šita riba galioja tik kai įmonė skolina savo akcininkui?

AB įst. 16 strp. apribojimai yra tik dėl fiz.asmenims paskolintų lėšų , pasiskolintoms lėšoms iš akcininkų tai netaikoma.

Ačiū Vili. Pagaliau gavau atsakymą, kokio man reikėjo, kokio ir tikėjausi

Tai aš ir parašiau apie tokią nuostabią nuostatą Finansinių įstaigų įstatymo
3 str. 4 d. 2 punktas:
tik kredito įstaiga turi teisę:
skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršydama nuosavo kapitalo dydį.
Iš karto tampa svarbu neprofesionalių rinkos dalyvių savoka. ji apibrėžta to pačio įstatymo 2 str. 29. dalyje:
Neprofesionalūs rinkos dalyviai – visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Papraščiau tariant manau kad profesionalai tai bankai, kredito unijos, finansų maklerių įmonės ir finansų įstaigos, draudimo kompanijos, galbūt priskirčiau skolų išieškojimo įmones, kurios gali įvertinti skolininko padėtį ir skolinimo riziką, Visi kiti neprofisionalūs, kitaip sakant 99% UAB lietuvos. būtų apibendrintai (aišku kiekvieną atvejį imit atskirai reikėtų bet bendrai taip maždaug turi būti).
Tai išvada:
1.iš profesionalų skolinkis kiek tik nori.
2. iš neprofisionalų nedaugiau kaip nuosavas kapitalas. parastas uab su 10000 įstainio ir be jokio kito turto gali skolintis iš akcininko nedaugiau kaip 10 000 Lt!!!!!
Vot kak paliučajieca.....

Bet, palauk, visi mes žinome AB įstatymą, kuriame aiškiai parašyta, ką vardijom anksčiau, o apie tokį Finansinių įstaigų įstatymą, gal šiandien pirmą kartą sužinojome. Tai kaip čia išeina?
Įsivaizdavau visai kitaip, ta prasme, jei bus durnius (akcininkas), kuris skolins, tai į sveikatą.Kiekvienas skolindamas įvertins riziką, gal ne taip profesionaliai, kaip bankai ( tiesa, buvo "profesionalai"-LAIB ir "Sekundė"), bet vis dėlto, kai savo pinigais rizikuoji, gal jau pažiūrėsi kam skolini. Fiziniams asmenims tik deklaruotinų sumų problema atsiranda. O čia va kaip....pasirodo.

ir be jokio kito turto gali skolintis iš akcininko nedaugiau kaip 10 000 Lt!!!!!
Vot kak paliučajieca.....

Na ir aš nesupratau-tikrai manau daug kas skolinosi iš savo akcininkų ir didesnėm sumom, nei nuosavas kapitalas

aš irgi nesupratau....., pas mus prisiskolinta tiek iš akcininkų, kad nuosavam kapitalui iki tos skolos dydžio dar toli gražu........

Pauksti, iš kur ištraukei 10'000,00? 16str. tokio apribojimo nėra!

[quote=Ekfin]Pauksti, iš kur ištraukei 10'000,00?
Prikibot prie žmogaus.Taigi rašė: 10000.00- tuo atveju, jei tik įstatinis, o daugiau nieko- nulis.
O visa kita - galioja (klausimai)

Pirma jei anksčiau priskolino akcininkai t.y. iki tol kol įsigaliojo tas naujas finansų įstaigų įstatymas, iki 2003 m. liepos 1 d. tai turėjo teisę ir priskolinimo niekas prie to neprikibs.
Dabar įsigaliojo tas suknistas įstatymas ir jį skiatnat radau aš tą nuostatą kuri tai ir reiškia. ką išdėsčiua, bet kolkas tokia mano nuomonė, labai jau giliai nesigilinau aš į tą įstatymą.
Dėl profesionalų - jo kiekvienas UAB jei skolina profesionalas? nepykit kad ir kaip gerai save vertinate, čia kalba ne apie tai eina.
banko kredito unijos viena pagrindinių veiklų ir yra skolinimas, todėl jiems reikia kurti paskolų komitetus daryti rizikos atidėjimus ir t.t.
Nu nepykit Jūs bet ar bent 10 procentų valdote informacijos tokios kaip bankas ar turite žmogiškus ir informacinius išteklių rezervus kaip bankas, galite prognozuoti makro ekonomikos pokyčius ir jų įtaką tai ar anai sričiai?Manau kad ne. Tada objektyviai palyginkite savo profesionalumą ir banko, kas liečia paskolų suteikimo klausimus? manau 5:1 banko naudai. Beto, paprastas UAB juk negali verstis kredito veikla, t.y.užsiimti skolinimo verslu, tai jam papraščiausiai nėra būtinybės turėti PROFESIONALŲ PASKOLŲ VERTINIMO METODIKĄ tvarką ar pan... niekas nesako kad netikrinate informacijos skolindami tai savaime suprantama, bet profesionaliom įmonėm kredito veikloje ir skirtas tas finansinių įstaigų įstatymas, todėl profesionalas manau paprasati kalbant yra tas, kas:
1. turi licenziją tam tikrai finansų veiklai
2. Yra institucija kuri prižiūri jų veiklą pvz Draudimo priežiūros komisija (ar kaip ten ji tiksliai vadinasi) Lietuvos bankas Centrinė kredito unija ir Vertybinių popierių komisija ir pan.
Tai tokie pamastymai, kas turit minčių apie tą įstatymą prašom diskusijose gimsta tiesa, kaip sakė kažkoks filosofas