Ir vėl pribrendo "paklodę" įdėti.
Baisu pagalvoti, bet tik keletą mėnesių atgal „Molotovo kokteiliai“ ir mūšiai su armatūra rankose Kijevo centre atrodė idiotizmo viršūnė, kurio netūrėtų XXI amžiaus Europoje būti. O ką dabar nustebinsi armatūra?
Dabar tokios smulkmenos, kaip sumušti demonstrantai (nuo ko anksčiau prasidėjo Maidanas), žinių laidų visiškai nedomina. Dabar „dangaus šimtinės“ sukomplektuojamos kas dvi dienas ir iš abiejų pusių. Ir po eilinio žvėriškumo atrodo, kad jau viskas- baisiau būti nebegali. Bet ne, vis baisiau ir baisiau. Ir štai sulaukėme malaiziečių „Boeing 777“, numušto virš Donecko. Netoli nuo ukrainietiško kaimelio Grabovo guli 298 žuvusieji. Dauguma jų dar vakar net nežinojo, kur Doneckas randasi ir vargiai ar būtų Ukrainą žemėlapyje suradę.
Keista, kaip patys įvairiausi autoritariniai režimai, su savižudišku užsispyrimu nenori mokytis iš vienas kito klaidų. Visa žmonijos istorija mokina bent kurį diktatorių vienos taisyklės: gali daryti, kas tik tau šaus į galvą, bet tik šalies viduje. Jokiu būdu nereikia lysti į išorę, už savo šalies ribų. Ir tave paliks ramybėje. Nusisuks, prisidengs akis, pareikš susirūpinimą ir numos ranka. Bet ne, taip sunku susilaikyti. Po „n“ metų karaliavimo sava šalis tampa per maža - pačios rankos tiesiasi prie pieštukų ir pasaulio žemėlapio. O toliau viskas vyksta ne pagal planą ir viskas baigiasi nušalinimu, pakarimu, savižudybe arba šiaip kokia neišvengiama nelaime.
Musolinis galėjo būti tylus pietų Europos autokratu ir sėkmingai karaliauti iki senatvinės mirties 70-ųjų pradžioje, kaip ne labai mylimas, bet reikalingas šaltajam karui NATO sąjungininkas. Ir niekas nesikabinėtų prie jo fašistinių įpročių, kaip nesikabinėjo prie Franko ar Salazaro. Bet ne, nenustygo vietoje, po 30 metų valdymo gyvenimas tapo nemielas be Etiopijos. Toliau užsikabino Ispanija, Albanija, Graikija. Už kelių metų viskas baigėsi kalėjimu ir kartuvėmis kojomis aukštyn Milano kuro kolonėlėje.
Musolinis ne vienintelis toks, kurį pražudė netikėtas geopolitinis aktyvumas. Argentinos chunta ramiai galėjo būti iki 90-ųjų metų valdžioje, kaip Pinočetas kad išsilaikė. Bet ne, „las Malvinas son nuestras“, Folklandai mūsų ir viskas pasibaigė per kelis mėnesius, ir dar su kalėjimo kamera. Kitas, Sadamui Huseinui staiga pradėjo nebeužtekti viso Irako naftos ir parūpo Kuveito gerybės. Ir nusilaužė sprandą. O juk lengvai galėjo ramiai gyventi iki „arabų pavasario“, o paskui sulaukti aprūpintos senatvės kur nors tremtyje.
Niekas nebūtų trukdęs Idi Aminui žlugdyti savo politinių priešininkų nešvariais metodais kad ir „n“ metų, bet pamišėlis sugalvojo prie savo Ugandos gabaliuką Tanzanijos. Pol Potas galėjo supūdyti ne 20% , bet visus 80% patiklių khmerų, jei nebūtų ėmęs įgyvendinti savo svajonę- užkariauti Mekongo deltą. O graikų juodieji pulkininkai, jei ne Kipro avantiūra- galėjo valdyti dar keletą metų ir sutikti senatvę namuose, o ne kalėjime.
Kažkodėl niekas nenori mokytis iš pačios sėkmingiausios pasaulyje diktatūros dinastijos- Šiaurės Korėjos Kimu. Šimtus kartų prieš kameras jie draskė taikos sutartis, parodomai sprogdino raketas, perspėdavo žmoniją paskutiniu korėjietišku perspėjimu, žadėjo Seulą paversti ugnies jūra jau rytoj, o likusį pasaulį- mažiau, kaip per savaitę. Ir nieko, ramiai perduoda valdžia nuo tėvo sūnui, nuo sūnaus anūkui. Niekas jų nejudina, nes, nepaisant viso despotizmo, Kimų dinastijai užtenka proto nerealizuoti nei dalelės savo „didžių“ karinių grėsmių. Kimai supranta, kad išorinės agresijos atveju, niekas už juos neužsistos, kad pravesti viską pagal planą nesigaus ir viskas baigsis neišvengiama katastrofa. Nes žmonijos istorijoje šiems atvejams kitokių variantų nenumatyta. Tai supranta net Kim, o Maskvos Kremliuje –ne.
Jei vasario mėnesį, prieš rusų įsiveržimą į Ukrainą, būtų kas nors priėjęs prie aukštų Kremliaus viršininkų ir pasakęs: vaikinai, jūs sukūrėte puikų planą, bet nenumatėte, kad liepą virš Donecko numuš Boeing‘ą, vargu ar kas tai priimtų rimtai. Kvailystė ir tiek- štai smulkus planas, viskas numatyta, smulkūs nukrypimai galimi, koks dar Boeing‘as ?
Ką ten vasaris, dar liepos viduryje niekam kažkas panašaus ir į galvą negalėjo tokia mintis ateiti. O dabar lėktuvo nuolaužos mėtosi prie Grabovo kaimelio, grasindamos Rusijai pačiomis sunkiausiomis pasekmėmis. Žinoma, galima kartu su valstybiniais TV kanalais ir grupe miesto idiotu pabandyti save įtikinti, kad viskas- gudri ukrainiečių armijos operacija, sugalvota, kad diskredituotų Donecko „liaudies gynėjus“. Bet reikia blaiviai vertinti ukrainiečių kariškių galimybes. Neseniai jie savaitėmis šturmavo iš padangų suręstus blok postus, o čia staiga toks strateginis genijus.
Įtikinamiausiai atrodo versija, kad tai neatsargi „liaudies gynėjų“ klaida. Iš serijos- davė beždžionei granatą.
Birželio pabaigoje teroristai užgrobė priešlėktuvinės gynybos pulką ir rado sistemą „Buk“.Sistemas ukrainiečių kariškiai prieš pasitraukimą spėjo nepataisomai sugadinti.Bet yra puikus pasiteisinimas, jei kas paklaus(o tikrai paklaus)- iš kur gavote? O paskui tik belieką peršokti skylėtą UA - RUS sieną- ten "BUK'ai" paruošti transportuoti jau laukia.Net žvalgybiniai palydovai negąsdina- ką tie "amerikosai" padaryti gali?Pareikš Obama su frau Ribbentrop susirūpinimą ir tiek.
Numušė kelis ukrainiečių lėktuvus- patiko. Jokios karinės tvarkos pas juos nėra, sprendimus priima neaišku kas, kažką išgirdo, kažką pamatė ir paspaudė „Start“ . Kažkas nukrito, paskubėjo pasigirti Twiteryje, kad vėl numušė „ukropų“ krovininį lėktuvą. Net kai kurios „teisingos“ rusų TV stotys spėjo paskelbti. O paskui visi išgirdo apie Malaizijos keleivinį Boeing‘ą.
O tai, kad keleiviniai lėktuvai neturėtų skraidyti virš teritorijų, kur vyksta kariniai veiksmai- visai nerimtas kaltinimas. Atsidarykite
www.flightradar24.com/ puslapį ir įsitikinkite, kad keleiviniai lėktuvai dabar skraido ir virš Afganistano, ir virš maištingų Pakistano genčių teritorijų, ir virš įklimpusios į pilietinį karą Sirijos, ir virš Irako, ir virš Izraelio teritorijos, apšaudomos Chamas teroristų. Ir niekur lėktuvų nenumuša, nes skrydžio aukštis nuo 10 km skaitosi saugus. Nes ten teroristams ar šiaip karingiems idiotams niekas neperduoda raketų paleidimo sistemų“ žemė-oras“. O supermarkete tokių daikčiukų nenusipirksi.
Iš kur pas Donbaso banditus atsirado sistema „Buk“ ? Atspėkite iš 3 kartų. Juk Ukrainoje jie rūdija pamiškėse- tik griebk, nušveisk rūdis, padažyk ir naudok. O ir patys „sukilėliai“ nukrito iš dangaus(juk lėktuvai krenta).Tikrai ne iš Rusijos ir ten Rusijos piliečių nėra – visa tai Kijevo fašistų propaganda. Ir kodėl visas pasaulis rodo pirštais į Kremlių?
Šiame viename iš didžiausių teroro aktų žuvo ne etiopai ir puštunai, bet europiečiai, Australijos ir JAV piliečiai. Vadinasi, konfliktas Ukrainoje vakarų gyventojui nustoja būti tolimu, nesuprantamu karu, kur neaišku kas su kuo kariauja. Vadinasi, tai jau ne buvusių SSSR respublikų neaiškios problemos, kurios tik vakar buvo kažkur toli už tūkstančių kilometrų. Dabar tai viso vakarų pasaulio karas, kur jau yra savos aukos.
Kas nutinka su valstybėmis, kurios prisideda prie „Boeingų“ numušimų, gerai žinoma iš istorijos. Kai SSSR numušė 1983 metais Pietų Korėjos „Boeingą“, tai privedė prie šaltojo karo paskutinio baigiamojo pliūptelėjimo, amerikiečių raketos „Pershing“ atsirado Vakarų Vokietijoje, rusų „Aeroflotui“ uždraudė skrydžius į JAV. Viso pasaulio akyse, kaip ir savo piliečių, SSSR pavirto į blogio imperiją.
Bet tai buvo SSSR- supervalstybė su uždara, nepertraukiama ekonomika. Prireikė net 7 metų, kad blogis būtų nugalėtas. Dabar laikai pasikeitė ir visi pasaulyje yra vienoje grandinėje, o Rusija toji blogoji jungtis.
Šalies, turinčios atominį ginklą, žinoma, niekas nesiruošia bombarduoti (kaip pulkininko Gaddafį Libiją už 1988 m. virš Lokerbio numuštą keleivinį lėktuvą). Bet tai ir nebūtina- rimtos ekonominės sankcijos ir ignoravimas tarptautinėje arenoje padarys savo. Net Kinijos neutralitetas neišgelbės. Apie pusė tarptautinės prekybos apyvartos tenka toms šalims, kurių piliečiai žuvo virš Donecko numuštame lėktuve. O labiausiai nukentėjusi Olandija- stambiausias prekybos partneris. Tad, manau, kad karas rytų Ukrainoje turėtų greitai baigtis. Ukrainos pergalė garantuos visiems ramesnį gyvenimą ir tikrai nesvarbu, kad ji ten kažkur toli. Taip dar vakar galvojo olandai, anglai, australai ir kiti- šiandien jie jau turi kitą nuomonę.